Žmonės, kurie stengiasi įveikti stresą darbe, gali patirti didelį perdegimo pavojų. Dėl perdegimo žmonės gali jaustis išsekę, tušti ir negalintys susitvarkyti su gyvenimo reikalavimais.
Perdegimą gali lydėti įvairūs psichinės ir fizinės sveikatos simptomai. Jei nebus išspręsta, perdegimas gali apsunkinti asmens gerą kasdienio gyvenimo funkciją.
Kas yra perdegimas?
Terminas „perdegimas“ yra palyginti naujas terminas, kurį pirmą kartą 1974 m. Sugalvojo Herbertas Freudenbergeris savo knygoje, Perdegimas: didelės pasiekimų išlaidos. Iš pradžių jis perdegimą apibrėžė kaip „motyvacijos ar paskatos išnykimą, ypač kai atsidavimas reikalui ar santykiui neduoda norimų rezultatų“.
Perdegimas yra reakcija į užsitęsusį ar lėtinį darbo stresą ir jam būdingi trys pagrindiniai aspektai: išsekimas, cinizmas (mažiau susitapatina su darbu) ir sumažėjusio profesinio pajėgumo jausmas.
Paprasčiau tariant, jei jaučiatės išsekęs, imate nekęsti savo darbo ir imate jaustis mažiau pajėgūs darbe, jūs matote perdegimo požymius.
Stresas, kuris prisideda prie perdegimo, daugiausia gali kilti dėl jūsų darbo, tačiau dėl bendro gyvenimo būdo patiriamas stresas gali dar labiau padidinti šį stresą. Taip pat gali prisidėti asmenybės bruožai ir minties modeliai, tokie kaip perfekcionizmas ir pesimizmas.
Dauguma žmonių didžiąją budrumo valandą praleidžia dirbdami. Ir jei nekenčiate savo darbo, bijote eiti į darbą ir negaunate jokio pasitenkinimo tuo, ką darote, tai gali labai pakenkti jūsų gyvenimui.
Ženklai ir simptomai
Nors perdegimas nėra diagnozuojamas psichologinis sutrikimas, tai nereiškia, kad į jį neturėtų būti žiūrima rimtai.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių perdegimo požymių:
- Susvetimėjimas nuo su darbu susijusios veiklos: Asmenys, patiriantys perdegimą, savo darbą vertina kaip vis labiau įtempiantį ir varginantį. Jie gali tapti ciniški dėl savo darbo sąlygų ir žmonių, su kuriais dirba. Jie taip pat gali emociškai atsiriboti ir pradėti nejausti dėl savo darbo.
- Fiziniai simptomai: Lėtinis stresas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos ir skrandžio skausmai ar žarnyno problemos.
- Emocinis išsekimas: Dėl perdegimo žmonės jaučiasi išsekę, nesugeba susitvarkyti ir pavargsta. Jiems dažnai trūksta energijos atlikti savo darbą.
- Sumažintas našumas: Perdegimas daugiausia veikia kasdienes užduotis darbe ar namuose, kai kieno nors pagrindinis darbas yra rūpinimasis šeimos nariais. Asmenys, turintys perdegimo, neigiamai vertina užduotis. Jiems sunku susikaupti ir dažnai trūksta kūrybiškumo.
Jai būdingi keli panašūs psichinės sveikatos būklės simptomai, pavyzdžiui, depresija. Depresija sergantys asmenys patiria neigiamų jausmų ir minčių apie visus gyvenimo aspektus, ne tik darbe. Depresijos simptomai gali būti ir susidomėjimo daiktais praradimas, beviltiškumo jausmas, kognityviniai ir fiziniai simptomai, taip pat mintys apie savižudybę.
Jei kyla minčių apie savižudybę, susisiekite su Nacionaline savižudybių prevencijos tarnyba adresu 1-800-273-8255 parama ir pagalba iš apmokyto patarėjo. Jei jums ar artimajam gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
Asmenims, patiriantiems perdegimą, taip pat gali būti didesnė rizika susirgti depresija.
Rizikos veiksniai
Darbas, patiriantis didelį stresą, ne visada sukelia perdegimą. Jei stresas gerai valdomas, blogo poveikio gali nebūti.
Tačiau kai kuriems asmenims (ir dirbantiems tam tikrose profesijose) gresia didesnė rizika nei kitiems.
2019 m. Nacionalinėje gydytojų perdegimo, depresijos ir savižudybių ataskaitoje nustatyta, kad 44 proc. Gydytojų patiria perdegimą.
Dėl didelio jų krūvio asmenims, turintiems tam tikrų asmenybės savybių ir gyvenimo būdo ypatumų, yra didesnė perdegimo rizika.
Žinoma, degina ne tik medikai. Kiekvienos pramonės šakos ir kiekvieno lygio darbuotojams gresia pavojus. Remiantis 2018 m. „Gallup“ ataskaita, darbuotojų perdegimas turi penkias pagrindines priežastis:
- Nepagrįstas laiko spaudimas. Darbuotojai, sakantys, kad turi pakankamai laiko savo darbui, yra 70 proc. Mažiau linkę patirti didelį perdegimą. Asmenims, negalintiems įgyti daugiau laiko, pavyzdžiui, paramedikams ir ugniagesiams, gresia didesnis perdegimo pavojus.
- Vadovo bendravimo ir palaikymo trūkumas. Vadovo palaikymas suteikia psichologinį buferį nuo streso. Darbuotojai, kurie jaučiasi stipriai palaikomi savo vadovo, yra 70 proc. Rečiau reguliariai patyrę perdegimą.
- Vaidmenų aiškumo trūkumas. Tik 60 procentų darbuotojų žino, ko iš jų tikimasi. Kai lūkesčiai yra tarsi judantys taikiniai, darbuotojai gali išsekti paprasčiausiai bandydami išsiaiškinti, ką jie turėtų daryti.
- Nevaldomas darbo krūvis. Kai darbo krūvis jaučiasi nevaldomas, net ir patys optimistiškiausi darbuotojai jausis beviltiškai. Pajutus pervargimą, greitai gali ištikti perdegimas.
- Nesąžiningas elgesys. Darbuotojai, kurie jaučiasi nesąžiningai elgiami darbe, 2,3 karto dažniau patiria didelį perdegimą. Nesąžiningas elgesys gali apimti tokius dalykus kaip favoritizmas, nesąžininga kompensacija ir netinkamas bendradarbio elgesys.
Prevencija ir gydymas
Nors terminas „perdegimas“ rodo, kad tai gali būti nuolatinė būklė, jis yra grįžtamas. Asmeniui, kuris jaučiasi perdegęs, gali tekti šiek tiek pakeisti savo darbo aplinką.
Kreipiantis į žmogiškųjų išteklių skyrių dėl problemų darbo vietoje arba pasikalbėjus su vadovu apie šias problemas, gali būti naudinga, jei jie bus investuoti į sveikesnės darbo aplinkos kūrimą.
Kai kuriais atvejais gali prireikti pakeisti pareigas arba iš viso pakeisti naują darbą, kad būtų panaikintas perdegimas.
Taip pat gali būti naudinga parengti aiškias strategijas, kurios padėtų jums valdyti stresą. Savarankiškos priežiūros strategijos, tokios kaip sveika mityba, daug pratimų ir sveiki miego įpročiai, gali padėti sumažinti kai kuriuos didelio streso darbo padarinius.
Atostogos taip pat gali suteikti laikiną palengvėjimą, tačiau savaitės nuo biuro nepakaks, kad padėtumėte įveikti perdegimą. Reguliariai suplanuotos darbo pertraukos kartu su kasdieniais atnaujinimo pratimais gali būti raktas į kovą su perdegimu.
Jei patiriate perdegimą ir sunkiai ieškote išeities, arba įtariate, kad taip pat galite turėti psichinės sveikatos būklę, pavyzdžiui, depresiją, kreipkitės į profesionalų gydymą.
Pokalbiai su psichinės sveikatos specialistu gali padėti atrasti strategijas, kurių reikia norint jaustis geriausiai.
Kaip stresas gali sukelti svorio augimą