Ar jums įdomu, koks skirtumas tarp terminų „ispaniškas“ ir „lotynų“? Nors ispanų kalba paprastai vadinami žmonės, turintys ispanų kalbos žinias, lotynų kalba paprastai naudojama norint identifikuoti žmones, kilusius iš Lotynų Amerikos.
Norint tinkamai vartoti šiuos terminus, tai padeda suprasti jų skirtumus ir kada juos vartoti.
Ispaniškas prieš lotynų kalbą
Galima galvoti apie ispanų ir lotynų kalbas kaip apie rasių kategorijas apibūdinančius terminus, panašius į baltos, juodos ar azijietiškos. Tačiau grupės, kuriose dalyvauja ispanai ir lotynų amerikiečiai, rasės požiūriu yra skirtingos.
Terminai „ispaniškas“ ir „lotynų“ reiškia etninę kilmę ir kultūrą. Jie yra grupės, pagrįstos bendra kultūra, o ne odos spalva, rase ar kitomis fizinėmis savybėmis. Tačiau grupės taip pat yra platesnės nei etninė kilmė, todėl terminai gali būti painūs.
Ispaniškas
Ispaniškas reiškia žmones, kalbančius ispaniškai arba kurie yra ispaniškai kalbančių šalių palikuonys. Kitaip tariant, ispanų kalba reiškia kalbą, kuria kalba žmogus arba kurią kalbėjo jo protėviai.
Dėl šios priežasties žmonės, kurie yra ispanai, gali skirtis dėl savo rasės ir gyvenamosios ar kilmės vietos. Pavyzdžiui, baltasis žmogus iš Dominikos Respublikos ir rudos odos iš Meksikos abu gali vadintis ispanais, nors vienintelis jų bendras dalykas yra jų šnekamoji kalba.
Lotynų kalba
Priešingai, Lotynų kalba reiškia geografiją: konkrečiai žmonės iš Lotynų Amerikos, įskaitant Centrinę Ameriką, Pietų Ameriką ir Karibus. Kaip ir ispanas, taip ir lotynų kalba nieko nepasako apie tavo rasę; Lotynų amerikiečiai gali būti balti, juodi, vietiniai, azijietiški ir kt.
Ispaniškas asmuo taip pat gali būti lotynų kalba, tačiau tai ne visada taip yra. Pavyzdžiui, asmuo iš Ispanijos būtų ispaniškas, bet ne lotynų kalbos, nes Ispanija yra ispanakalbė šalis, bet ne Lotynų Amerikos šalis.
Lotynų amerikietis taip pat gali būti ispaniškas. Pavyzdžiui, nors žmonės iš Brazilijos laikomi lotynų kalba (nes Brazilija yra Lotynų Amerikos šalis), jie nelaikomi ispanais, nes jų gimtoji kalba yra portugalų, o ne ispanų.
Skirtumai pagal geografinę vietovę
Ispanų ir lotynų kalbų vartojimas taip pat skiriasi pagal geografinį regioną. Nors miestų ir pakrančių gyventojai labiau mėgsta lotynų kalbą, kaimo vietovėse, tokiose kaip Teksasas ir Naujoji Meksika, dažniau vartojamas ispaniškas terminas.
Istorija
Nors terminai ispanų ir lotynų kalbos egzistavo šimtmečius, tik tada, kai jie buvo įvesti į Jungtinių Valstijų surašymą, jie tapo labiau populiarinami. Vyriausybė surašymą naudoja gyventojų aspektams tirti.
6-ajame dešimtmetyje buvo paplitusi skurdo ir diskriminacijos tema tarp Meksikos amerikiečių pietvakariuose ir Puerto Rikos gyventojų rytinėje JAV pakrantėje.
Nors vyriausybė iš pradžių tai vertino kaip regioninius klausimus, prisijungus visos tautos lotynų bendruomenėms, sprendžiant šias problemas, atsirado nauja perspektyva ir naujas kategorizavimo metodas.
1980 m. Surašymas buvo pirmasis, kuris pateikė klausimą respondentams, ar jie identifikuoja savo ispanų / ispanų tautybę kaip savo tautybės dalį. Respondentai taip pat galėjo nustatyti savo rasę (pvz., Baltaodžius, juodaodžius, azijiečius, Amerikos indėnus ar Ramiojo vandenyno salų gyventojus).
Terminas „Latino“ pirmą kartą pasirodė 2000 m. Surašyme kaip etninės kilmės pasirinkimas.
Vėliau šie terminai taip pat buvo įvesti į atpažinimo formas, tokias kaip vairuotojo pažymėjimai, gimimo liudijimai ir mokyklos registracijos formos.
Tokiu būdu šių etikečių naudojimas padeda vyriausybei tiksliai suskirstyti besikeičiančius gyventojus ir nustatyti bendros kultūros tendencijas.
Žiniasklaidoje ir populiariojoje kultūroje
Populiarioji kultūra ir žiniasklaida padėjo sujungti ispanų ir lotynų bendruomenes ir toliau populiarinti šias grupes, remiantis jų bendra patirtimi.
Ispanų kalbos žiniasklaida, tokia kaip reklama, televizijos laidos, žurnalai, nišinės svetainės, naujienų stotys ir socialinės žiniasklaidos paskyros, atspindi šį supratimą.
Apskritai atrodo, kad žiniasklaida teikia pirmenybę terminui Latino, greičiausiai todėl, kad ispanų kalba yra linkusi kalbėti tik apie kalbą, o lotynų kalba yra platesnė ir reiškia žmones, muziką, kultūrą ir kt. Be to, gali būti, kad žiniasklaidoje terminas Latino jaučiasi labiau įtraukiantis.
Tapatybė
Pasak Pew tyrimų centro, du trečdaliai ispaniškų asmenų mano, kad jų ispanų kilmės yra jų rasinės kilmės dalis. Tai rodo, kad tiems, kurie laikosi ispanų ar lotynų kalbos, rasė ar etninė priklausomybė skiriasi nuo kitų.
Ispanų ar lotynų bendruomenėje taip pat yra skirtumų, kaip žmonės save identifikuoja.
Pavyzdžiui, juodieji lotynų amerikiečiai gali save identifikuoti kaip afro-latino ar afro-karibų. Tai padeda atskirti save nuo tų, kurie dalijasi savo rase, bet turi skirtingą kultūrinę kilmę.
Kada vartoti kiekvieną terminą
Kaip žinoti, kada vartoti šį terminą? Nors tiesa, kad terminai „ispaniškas“ ir „lotynų“ gali sukelti bendruomenės ir bendros istorijos jausmą tiems, kurie save identifikuoja, tačiau vienai iš šių etikečių uždėti kitą asmenį nėra naudinga.
Geriau gerbti bet kokią etiketę, kurią žmogus sau duoda, arba apskritai vengti etikečių, jei tai yra jų pirmenybė. Apskritai yra keletas skirtingų galimybių, kai ispanų / lotynų amerikietis gali atpažinti save:
- Ispaniškas
- Lotynų kalba
- Pagal savo kilmės šalį (t. Y. Asmuo gali identifikuoti kaip „Salvadoro gyventojas“ iš Salvadoro arba „Kolumbijos gyventojas“ iš Kolumbijos)
- Nesvarbu
- Kaip amerikietis (jei jie jau keletą kartų gyvena JAV arba nesijaučia susiję su lotynų / ispanų bendruomene)
Bendra praktika geriausia niekada neklausti ko nors apie jų etninę kilmę, nebent jie tai iškelia. Kai kuriems žmonėms tai reiškia, kad jie yra užsieniečiai, kai jie visą gyvenimą galėjo gyventi JAV.
Tuo pačiu principu, jei kas nors bando uždėti jums etiketę, kuri jaučiasi nepatogiai, galite laisvai pasirinkti savo tapatybę.
Žodis iš „Wellwell“
Jei jus supainioja terminų „lotynų“ ir „ispanų kalba“ skirtumas, paprasčiausias dalykas, kurį reikia atsiminti, yra tai, kad ispanų kalba kalbama apie ispanų, o lotynų kalba - Lotynų Amerikos šalis ir kultūrą.
