Psichomotorinis sujaudinimas yra netikslingo fizinio aktyvumo padidėjimas, dažnai susijęs su depresijos ir manijos bipolinio sutrikimo epizodais. Psichomotorinis sujaudinimas yra klasikinis simptomas, kurį dauguma žmonių lengvai susieja su manija: neramumas, tempimas, bakstelėjimas pirštais, beprasmiškas brūkštelėjimas arba staigus užduočių pradėjimas ir nutraukimas.
Nors tai gali būti įvairių formų ir skirtingo sunkumo, tai rodo psichinę įtampą, kurios nepavyksta suvaldyti ir kuri pasireiškia fiziškai su pašėlusiu aktyvumu.
Psichomotorinio sujaudinimo priežastys
Nors būklė nėra gerai suprantama, mes pripažįstame, kad psichomotorinis sujaudinimas yra neatskiriama ne tik bipolinio sutrikimo, bet ir kitų psichinių bei fiziologinių būklių savybė, įskaitant:
- Alkoholio atsisakymas
- Nerimo sutrikimas
- Klaustrofobija
- Demencija
- Panikos priepuoliai
- Parkinsono liga
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)
- Psichoaktyvių narkotikų vartojimas
- Trauminis smegenų pažeidimas
Psichomotorinis sujaudinimas esant bipoliniam sutrikimui
Psichomotorinio sujaudinimo bruožai kartais gali subtiliai pasikeisti, atsižvelgiant į epizodo tipą, kurį patiria bipolinis individas:
Manijos epizodas
Manijos epizodo metu psichomotorinį sujaudinimą paprastai lydi lenktyniaujančios mintys ar „idėjų polėkis“. Kai taip nutinka, mintys ir emocijos dažnai būna tokios didžiulės, kad jos tiesiogine to žodžio prasme nukreipiamos į fizinį judėjimą. Šį ažiotažą paprastai lydi kažkas, vadinamas spaudžiama kalba, siautulingo, greito ugnies pokalbio rūšis, kuri gali ribotis bambėti.
Manijos ar hipomanijos epizodas su mišriomis funkcijomis
Per a manijos ar hipomanijos epizodas su mišriomis savybėmis, žmonėms, turintiems bipolinį sutrikimą, kartu su manija atsirandantis sujaudinimas ir nerimas patirs depresiją. Tai padidinto pažeidžiamumo laikotarpis, kai žmogus gali atrodyti labiau irzlus ir emociškai trapus nei manijos metu.
Depresinė epizodas
Depresijos epizodo metu jaudinimas gali atrodyti prieštaringas emocinei būsenai, tačiau iš tikrųjų yra bendras šios fazės bruožas. Užuot maniakinio elgesio išraiška, psichomotorinį sujaudinimą skatina nerimas ir bejėgiškumas, kurį žmogus iš prigimties jaučia sunkios depresijos metu.
Gydymas
Susidūrus su psichomotoriniu sujaudinimu, prieš skiriant vaistus jam gydyti, svarbu ištirti visas įmanomas priežastis. Kai kuriais atvejais vaistai, vartojami nuotaikos stabilizavimui depresijos metu, gali sukelti didžiulį nerimą, o kai kuriais atvejais - net mintis apie savižudybę.
Kitu atveju atsakas galėjo sukelti įvykį, gretutinę būklę ar ligą, nesusijusią su bipoliniu sutrikimu. Galų gale svarbu niekada nedaryti prielaidų, nesvarbu, ar esate asmuo, gyvenantis su bipoliniu sutrikimu, ar mylimas žmogus, kuris susidoroja su kartais ekstremaliais emociniais pokyčiais.
Kai bus atmesti visi kiti klausimai, gydymas bus sutelktas į laipsnišką nerimo mažinimą naudojant vaistus, konsultacijas, savipagalbos metodus ar aukščiau išvardytų dalykų derinį.
Antikonvulsantai arba nuotaiką stabilizuojantys vaistai gali būti ypač naudingi manijos fazėje. Priešingai, netipiniai antipsichoziniai vaistai dažnai gali padėti, kai susijaudinimas pasireiškia depresijos epizodo metu. Gali būti skiriami vaistai nuo nerimo, tokie kaip benzodiazepinai, kurie padės valdyti generalizuotą nerimą.
Be gydymo narkotikais, valdant nerimo sutrikimus, svarbi yra kognityvinė (pokalbių) terapija. Savipagalbos metodai gali apimti meditaciją, mankštą, jogą, kvėpavimo pratimus, muzikos terapiją ir bet kokių emocinių veiksnių, kurie, kaip žinoma, sukelia nerimą, vengimą.
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus kenčia nuo psichinės sveikatos būklės, susisiekite su Piktnaudžiavimo narkotikais ir psichinės sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) nacionaline pagalbos linija 1-800-662-4357 informacijos apie palaikymo ir gydymo įstaigas jūsų vietovėje.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.