Kiekvienas žmogus savo gyvenime susidurs su tam tikra stresine ar pavojinga situacija, ir, laimei, mūsų kūnas turi natūralų, įmontuotą streso atsaką į grėsmingas situacijas, vadinamas „kovos ar skrydžio reakcija“.
Sužinoję apie natūralų mūsų kūno atsaką į grėsmę ir pavojų, galime padėti geriau suprasti potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomus.
Nerimo ir baimės skirtumas
Prieš aptariant, kas vyksta kovos ar pabėgimo sindrome, svarbu pirmiausia aptarti baimės ir nerimo skirtumą.
Baimė yra emocija, kurią patiriate, kai iš tikrųjų esate pavojingoje situacijoje. Nerimas yra tai, ką patiriate sukeldami pavojingą, įtemptą ar grėsmingą situaciją. Taip pat galite patirti nerimą, kai pagalvojate apie įtemptą ar pavojingą dalyką, kuris gali nutikti jums. Kiti nerimo žodžiai gali būti „baimė“ arba „nuogąstavimas“.
Šitaip galima gražiai parodyti skirtumą tarp nerimo ir baimės. Pagalvokite apie paskutinį kartą, kai važiavote kalneliais. Nerimas yra tai, ką pajutote, kai buvote eilėje žiūrėdami į kalvas, stačius lašus ir kilpas, taip pat girdėdami kitų raitelių riksmus. Taip pat greičiausiai pajutote nerimą būdami ant kalnelių, kai priartėjote prie pirmojo kalno viršaus. Baimė yra tai, ką patyrėte, kai perėjote kalvos viršūnę ir pradėjote kristi nuo pirmojo kalno.
Nerimas ir baimė yra prisitaikantys, automatiniai atsakymai
Galite nustebti sužinoję, kad nerimas ir baimė dažnai yra naudingos emocijos. Tiesą sakant, žmonių rasė gali net neegzistuoti, jei ne šie laidiniai atsakai į pavojų ir grėsmę. Nerimas ir baimė teikia mums informacijos. Tai yra, jie mums praneša, kada yra pavojus, ir paruošia mus veikti.
Kai esate stresinėje ar pavojingoje situacijoje ir patiriate baimę bei nerimą, jūsų kūnas patiria daugybę pokyčių:
- Jūsų širdies ritmas gali padidėti.
- Jūsų regėjimas gali susiaurėti (kartais vadinamas „tunelio matymu“).
- Galite pastebėti, kad jūsų raumenys įsitempia.
- Galite pradėti prakaituoti.
- Jūsų klausa gali tapti jautresnė.
Visi šie pokyčiai yra kovos ar skrydžio atsako dalis. Kaip rodo pavadinimas, šie pakeitimai paruošia jus nedelsiant imtis veiksmų. Jie ruošia tave bėgti, sušalti (panašiai kaip elnias, pakliuvęs į kieno nors žibintus) ar kovoti.
Visa tai yra prisitaikantys kūno reakcijos, iš esmės skirtos išlaikyti mus gyvus, ir kadangi šie atsakymai yra svarbūs mūsų išlikimui, jie atsiranda greitai ir negalvojant. Jie yra automatiniai.
Neigiama pusė
Būtų puiku, jei nerimas ir baimė kiltų tik tose situacijose, kur mums gresia tiesioginis pavojus. Deja, tai ne visada veikia taip. Pavyzdžiui, kalbėdami prieš kitus žmones daugelis žmonių jaučia baimę ir nerimą. Taip pat gali kilti baimė ir nerimas, kai susitiksite su nauju. PTSS sergantis asmuo gali patirti baimę ir nerimą, kai išeina į sausakimšas ar ankštas vietas, tokias kaip maisto prekių parduotuvė ar metro. Šios situacijos nėra pavojingos ta prasme, kad nekelia grėsmės mūsų išlikimui. Taigi, kodėl šiose situacijose galime bijoti ir nerimauti?
Šiose situacijose turime baimę ir nerimą dėl to, kaip mes vertiname šias situacijas. Mūsų kūnas ne visada gali atskirti tikrąsias ir įsivaizduojamas grėsmes. Todėl, kai mes aiškiname situaciją kaip grėsmingą, mūsų kūnas reaguoja taip, tarsi ta situacija būtų pavojinga ir grėsminga, net jei ji iš tikrųjų nėra aktuali.
„Kovos ar skrydžio atsakas“ ir PTSS
Kai žmonės patiria ką nors traumuojančio ir (arba) turi PTSS, jie gali nebesijausti taip, lyg pasaulis būtų saugi vieta. Gali atrodyti, kad pavojus yra visur. Todėl žmogus gali nuolat būti baimės ir nerimo būsenoje.
Dėl šios priežasties PTSS kognityviniai ir elgesio gydymo būdai dažnai skiria daug dėmesio tam, kad pakeistų būdus, kuriais žmonės interpretuoja savo aplinką. Sąmoningumas gali būti dar vienas būdas „žengti žingsnį atgal“ nuo minčių, sumažinant jų galią suaktyvinti kovą ar skrydžio reakciją.
