Jei turite panikos sutrikimą, greičiausiai esate susipažinę su panikos priepuolių simptomais. Širdies plakimas, drebulys, drebulys, sustingimas ir dilgčiojimas yra tik keletas nemalonių pojūčių, dažnai patiriamų panikos priepuolio metu. Dusulys yra dar vienas dažnas panikos priepuolių simptomas, galintis sukelti baimės ir didžiulio diskomforto jausmą. Žemiau mes ištyrėme, kodėl taip atsitinka ir kaip susidoroti.
Apžvalga
Žmonės, patyrę panikos priepuolius, dažnai apibūdina negalėjimą kvėpuoti ir jaučiasi taip, lyg negalėtų patekti į plaučius pakankamai oro. Kiti praneša, kad jaučiasi tarsi užspringtų ar dusintų.
Kai jaučiate dusulį, galite labai stengtis, kad oras patektų į jūsų kūną. Neretai jaučiate, kad patiriate rimtą medicinos pagalbą, pavyzdžiui, insultą ar širdies priepuolį. Nors dusulys yra dažnas simptomas ir retai reiškia medicininę problemą, jis gali sustiprinti baimės ir nerimo jausmus panikos priepuolio metu.
Skrydis arba kova
Skrydžio ar kovos stresas yra įgimta žmogaus reakcija į potencialiai žalingas situacijas. Manoma, kad ši reakcija padėjo mūsų protėviams pabėgti nuo savo aplinkos grėsmių arba išvengti jų. Šiuolaikiniame gyvenime šis atsakas gali atsirasti reaguojant į stresą, kurį sukelia bendros problemos, tokios kaip eismas, darbo terminai ar ginčas su artimu žmogumi.
Kovos ar bėgimo atsakas žmonėms, turintiems nerimo sutrikimų, gali būti pernelyg aktyvus arba lengviau suaktyvinamas, prisidedant prie didžiulių fizinių panikos ir nerimo simptomų.
Panikos priepuoliai
Panikos priepuolio metu šis atsakas įsijungia, pranešdamas, kad jums gresia pavojus. Kūnas pasiruošia greitam pabėgimui ar kovai per somatinius (fizinius) pojūčius, kurie padeda kūnui sutelkti dėmesį į vieną iš šių dviejų užduočių.
Kai panikos priepuolio metu atsiranda reakcija į skrydį ar kovą, tai gali pakeisti jūsų kvėpavimo modelį. Jūsų kvėpavimas gali tapti paviršutiniškas, greitesnis ir labiau suvaržytas.
Šie pokyčiai gali sumažinti kraujyje cirkuliuojančio anglies dioksido kiekį. Sumažinus anglies dvideginio kiekį, dusulys gali sukelti papildomų fizinių simptomų, įskaitant apsvaigimą, krūtinės skausmą, galvos svaigimą ir silpnumą.
Kovos būdai
Yra keli būdai, padedantys valdyti kvėpavimo problemas panikos priepuolio metu.
Kvėpavimo pratimai
Kaip minėta, jūsų kvėpavimo modelis pasikeičia, kai atsiranda dusulys. Kad kvėpavimas grįžtų į savo vėžes, gali būti naudinga tikslingai sutelkti dėmesį į kvėpavimo modelį, atliekant kvėpavimo pratimus.
Galite pastebėti, kad panikos priepuolio metu jūsų kvėpavimas yra greitas ir nepastovus. Giliai kvėpuojantis pratimas gali padėti nusiraminti ir normalizuoti kvėpavimo modelį.
Pradėkite sulėtinę kvėpavimą: giliai įkvėpkite per nosį, užpildydami plaučius kvėpavimu. Kai nebegalite priimti oro, lėtai iškvėpkite visą orą per burną. Tęskite kelias minutes tokiu giliu, tikslingu kvėpavimu.
Atkreipkite dėmesį, kaip jūsų centras kyla įkvėpus ir susitraukia, kai iškvepiate. Atlikdami šį paprastą kvėpavimo pratimą, galite pradėti jaustis atsipalaidavę ir grįžti prie natūralesnio kvėpavimo.
Atsipalaidavimo technika
Kvėpavimo pratimai yra daugelio kitų atsipalaidavimo būdų, tokių kaip progresuojantis raumenų atsipalaidavimas (PMR), meditacija ir vizualizacija, pagrindas. Šios metodikos yra skirtos sumažinti įtampos ir streso jausmą, sukeliant ramybės jausmą.
Atsipalaidavimo metodai geriausiai tinka reguliariai praktikuojant, taip pat ir tada, kai nejaučiate nerimo. Praktikos ir atkaklumo dėka atsipalaidavimo metodai gali būti veiksminga panikos priepuolių įveikimo strategija.
Gauti pagalbos
Jei panikos priepuolių metu reguliariai jaučiate dusulį, svarbu kreiptis į gydytoją. Nors panikos priepuoliai dažniausiai siejami su panikos sutrikimu, jie dažnai būna ir su kitais nerimo sutrikimais, tokiais kaip socialinio nerimo sutrikimas (SAD) ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
Kadangi nerimas yra dažnas ir moteris veikia maždaug dvigubai daugiau nei vyrai, ekspertai dabar rekomenduoja visoms 13 metų ir vyresnėms mergaitėms ir moterims ištirti nerimą kaip prevencinių sveikatos priežiūros paslaugų dalį. Ankstyva diagnozė ir intervencija gali pagerinti rezultatus ir būkite, todėl visada pasitarkite su savo gydytoju, jei nerimaujate dėl savo nerimo simptomų.
Žodis iš „Wellwell“
Tik gydytojas arba kvalifikuotas psichinės sveikatos specialistas galės tinkamai diagnozuoti jus. Gydytojas padės jums sudaryti gydymo planą, kuris gali apimti tokias galimybes kaip paskirti vaistai, psichoterapija ir savipagalbos metodai.
Jei dusulys yra nuolatinė problema, pasitarkite su gydytoju. Tai gali būti kitos būklės požymis, todėl turėtumėte įvertinti, kad atmestumėte visas priežastis.
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus kovoja su panikos priepuoliais, susisiekite su Piktnaudžiavimo medžiagomis ir psichinės sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) nacionaline pagalbos linija 1-800-662-4357 informacijos apie palaikymo ir gydymo įstaigas jūsų vietovėje.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.