Psichoterapija: apibrėžimas, tipai, būdai, efektyvumas

Kas yra psichoterapija?

Psichoterapija yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti psichologinių sutrikimų ir psichinės kančios gydymo procesą naudojant žodines ir psichologines technikas. Šio proceso metu apmokytas psichoterapeutas padeda klientui spręsti specifines ar bendras problemas, tokias kaip tam tikra psichinė liga ar gyvenimo streso šaltinis.

Priklausomai nuo to, kokį metodą naudoja terapeutas, gali būti naudojamos įvairiausios technikos ir strategijos. Beveik visos psichoterapijos rūšys apima terapinių santykių užmezgimą, bendravimą ir dialogo kūrimą bei darbą probleminėms mintims ar elgesiui įveikti.

Psichoterapija vis labiau vertinama kaip atskira profesija, tačiau ją siūlo daugybė skirtingų tipų specialistų, įskaitant klinikinius psichologus, psichiatrus, konsultantus, santuokos ir šeimos terapeutus, socialinius darbuotojus, psichinės sveikatos patarėjus ir psichiatrijos slaugytojus.

Psichoterapijos rūšys

Psichoterapija gali būti skirtinga, atsižvelgiant į terapeuto stilių ir paciento poreikius. Keli formatai, su kuriais galite susidurti:

• Individuali terapija, kuris apima darbą vienas su vienu su psichoterapeutu.
• Porų terapija, kuriame dalyvauja terapeutas, dirbantis su pora, kad padėtų pagerinti judviejų funkciją jų santykiuose.
• Šeimos terapija, kurio tikslas - pagerinti dinamiką šeimose ir į šeimos vienetą gali būti įtraukti keli asmenys.
• Grupinė terapija, kuriame dalyvauja nedidelė grupė asmenų, kurie turi bendrą tikslą. (Šis požiūris leidžia grupės nariams pasiūlyti ir gauti palaikymą iš kitų, taip pat praktikuoti naują elgesį palaikančioje ir imlioje grupėje.)

9 geriausios internetinės terapijos programos Mes išbandėme, išbandėme ir parašėme nešališkus atsiliepimus apie geriausias internetines terapijos programas, įskaitant „Talkspace“, „Betterhelp“ ir „Regain“.

Technikos

Kai daugelis žmonių išgirsta žodį „psichoterapija“, jie iškart įsivaizduoja, kaip ant sofos gulintis pacientas kalba, o terapeutas sėdi šalia esančioje kėdėje ir užrašinėja mintis ant geltonos užrašinės. Realybė yra ta, kad psichoterapijoje naudojamos įvairios technikos ir praktikos.

Tikslus kiekvienoje situacijoje naudojamas metodas gali skirtis, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant terapeuto išsilavinimą ir išsilavinimą, kliento pageidavimus ir tikslų kliento dabartinės problemos pobūdį. Čia pateikiama trumpa pagrindinių terapijos rūšių apžvalga.

Elgesio terapija

Kai dvidešimtojo amžiaus pradžioje biheviorizmas tapo ryškesne minties mokykla, psichoterapijoje svarbų vaidmenį pradėjo vaidinti tokios technikos kaip įvairūs kondicionavimo tipai.

Nors biheviorizmas gali būti ne toks dominuojantis kaip kadaise, daugelis jo metodų vis dar yra labai populiarūs ir šiandien. Elgesio terapijoje dažnai naudojamas klasikinis kondicionavimas, operantų kondicionavimas ir socialinis mokymasis, siekiant padėti klientams pakeisti problemišką elgesį.

Kognityvinė elgesio terapija

Metodas, žinomas kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT), yra psichoterapinis gydymas, padedantis pacientams suprasti mintis ir jausmus, darančius įtaką elgesiui. CBT naudojamas įvairioms ligoms gydyti, įskaitant fobijas, priklausomybę, depresiją ir nerimą.

CBT apima pažinimo ir elgesio metodus, kad pakeistų neigiamas mintis ir netinkamą elgesį. Šis požiūris padeda žmonėms pakeisti pagrindines mintis, kurios prisideda prie nelaimės, ir pakeisti probleminį elgesį, atsirandantį dėl šių minčių.

Kognityvinė terapija

Šeštojo dešimtmečio pažintinė revoliucija taip pat padarė didelę įtaką psichoterapijos praktikai, nes psichologai ėmė vis daugiau dėmesio skirti tam, kaip žmogaus mąstymo procesai veikia elgesį ir funkcionavimą.

Pavyzdžiui, jei esate linkę įžvelgti kiekvienos situacijos neigiamus aspektus, tikriausiai turėsite pesimistiškesnę perspektyvą ir niūresnę bendrą nuotaiką.

Kognityvinės terapijos tikslas yra nustatyti kognityvinius iškraipymus, vedančius prie tokio mąstymo, ir pakeisti tokias mintis realistiškesnėmis ir pozityvesnėmis. Taip elgdamiesi žmonės gali pagerinti savo nuotaiką ir bendrą savijautą.

Kognityvinė terapija yra orientuota į mintį, kad mūsų mintys daro didelę įtaką mūsų psichinei savijautai.

Humanistinė terapija

Nuo 1950-ųjų minties mokykla, vadinama humanistine psichologija, pradėjo daryti įtaką psichoterapijai. Psichologas humanistas Carlas Rogersas sukūrė požiūrį, žinomą kaip į klientą orientuota terapija, kurios metu daugiausia dėmesio buvo skiriama terapeutui, besąlygiškai teigiamai vertinančiam klientą.

Šiandien šio požiūrio aspektai tebėra plačiai naudojami. Humanistinis požiūris į psichoterapiją sutelktas į tai, kad padėtų žmonėms maksimaliai išnaudoti savo galimybes, ir pabrėžia savęs tyrinėjimo, laisvos valios ir savirealizacijos svarbą.

Psichoanalitinė terapija

Nors dar senovės graikų laikais psichoterapija buvo praktikuojama įvairiomis formomis, oficialią pradžią ji gavo tada, kai Sigmundas Freudas pradėjo naudoti pokalbių terapiją dirbdamas su pacientais. Freudo dažniausiai naudojamos technikos apėmė perkėlimo, sapnų aiškinimo ir laisvo asociacijos analizę.

Šis psichoanalitinis požiūris apima gilinimąsi į paciento mintis ir praeities patirtį, siekiant ieškoti nesąmoningų minčių, jausmų ir prisiminimų, kurie gali turėti įtakos elgesiui.

Ką gali padėti psichoterapija

Psichoterapija būna įvairių formų, tačiau visos jos yra skirtos padėti žmonėms įveikti iššūkius, sukurti įveikos strategijas ir gyventi laimingesnį bei sveikesnį gyvenimą.

Jei jaučiate psichologinio ar psichiatrinio sutrikimo simptomus, jums gali būti naudingas apmokyto ir patyrusio psichoterapeuto, kuris yra kvalifikuotas vertinti, diagnozuoti ir gydyti psichikos sveikatos būklę, vertinimas.

Psichoterapija naudojama įvairioms psichinės sveikatos būklėms gydyti, įskaitant:

• Priklausomybė
• Nerimo sutrikimai
• Bipolinis sutrikimas
• Depresija
• Valgymo sutrikimai
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas
• Fobijos
• Potrauminio streso sutrikimas
• Medžiagų vartojimo sutrikimas

Be to, nustatyta, kad psichoterapija padeda žmonėms susidoroti su:

• Lėtinis skausmas ar sunkios ligos
• Skyrybos arba išsiskyrimas
• Sielvartas ar netektis
• Nemiga
• Žemas savęs vertinimas
• Santykių problemos
• Streso valdymas

Privalumai

Psichoterapija dažnai yra labiau prieinama nei kitų rūšių terapija ir yra tinkama galimybė tiems, kuriems nereikia psichotropinių vaistų.

Galite pasinaudoti galimais psichoterapijos pranašumais, net jei tiesiog jaučiate, kad jūsų gyvenime yra kažkas „neveikiančio“, kurį galima pagerinti pasitarus su psichinės sveikatos specialistu.

Žymi psichoterapijos nauda yra:

• Patobulinti bendravimo įgūdžiai
• Sveikesnio mąstymo modeliai ir didesnis neigiamų minčių suvokimas
• Didesnės įžvalgos apie savo gyvenimą
• Gebėjimas sveikiau pasirinkti
• Geresnės kovos su stresu strategijos
• Stipresni šeimos ryšiai

Efektyvumas

Viena pagrindinių psichoterapijos kritikų kelia abejonių dėl jos veiksmingumo. Vieno ankstyvo ir dažnai cituojamo tyrimo metu psichologas, vardu Hansas Eysenckas, nustatė, kad du trečdaliai dalyvių arba pagerėjo, arba pasveiko patys per dvejus metus, nepaisant to, ar jie buvo gydomi psichoterapija.

Tačiau daugelyje vėlesnių tyrimų mokslininkai nustatė, kad psichoterapija gali pagerinti klientų gerovę.

Savo knygoje „Didžiosios psichoterapijos diskusijos“ statistikas ir psichologas Bruce'as Wampoldas pranešė, kad psichoterapijos rezultatuose svarbų vaidmenį turėjo tokie veiksniai kaip terapeuto asmenybė, taip pat jų tikėjimas gydymo efektyvumu.

Keista, kad Wampoldas teigė, kad terapijos tipas ir teorinis gydymo pagrindas neturi įtakos rezultatui. Nesutarimai paskatino mokslininkus toliau nagrinėti ir tirti psichoterapijos efektyvumą.

Naujausi tyrimai parodė, kad psichoterapija yra veiksminga kai kurių nerimo sutrikimų, depresijos, valgymo sutrikimų, sielvarto ir traumų gydymo forma.

Į ką reikia atsižvelgti

Terapeutams ir klientams kyla nemažai klausimų ar rūpesčių.

Teikdami paslaugas klientams, psichoterapeutai turi atsižvelgti į tokius klausimus kaip informuotas sutikimas, paciento konfidencialumas ir pareiga įspėti. Informuotas sutikimas apima kliento informavimą apie visą galimą riziką ir naudą, susijusią su gydymu. Tai apima tikslaus gydymo pobūdžio paaiškinimą, galimą riziką, išlaidas ir galimas alternatyvas. Pareiga įspėti suteikia konsultantams ir terapeutams teisę pažeisti konfidencialumą, jei klientas kelia riziką kitam asmeniui.

Kadangi klientai dažnai diskutuoja labai asmeniškais ir opiais klausimais, psichoterapeutai taip pat turi teisinę pareigą apsaugoti paciento teisę į konfidencialumą. Tačiau vienas atvejis, kai psichoterapeutai turi teisę pažeisti paciento konfidencialumą, yra tai, kad klientai kelia tiesioginę grėsmę sau ar kitiems.

Kaip sužinoti, ar jums reikalinga psichoterapija

Galbūt suprasite, kad psichoterapija gali padėti išspręsti gyvenimo problemas, tačiau vis tiek gali būti sunku kreiptis pagalbos ar net atpažinti, kada laikas kalbėtis su specialistu.

Keletas pagrindinių požymių, rodančių, kad gali būti laikas kreiptis į psichoterapeutą, yra šie:

• Ši problema sukelia didelių kančių ar sutrikimų jūsų gyvenime. Jei manote, kad problema, su kuria susiduriate, nutraukia daugelį svarbių jūsų gyvenimo sričių, įskaitant mokyklą, darbą ir santykius, gali būti laikas išbandyti psichoterapiją.
• Jūs remiatės nesveikais ar pavojingais įveikimo mechanizmais. Jei pastebite, kad sprendžiate savo problemą rūkydami, gerdami, persivalgydami ar nusivylę kitais, pagalbos ieškojimas gali padėti rasti sveikesnes ir naudingesnes įveikimo strategijas.
• Draugai ir šeima yra susirūpinę dėl jūsų gerovės. Jei jis pasiekė tašką, kai kiti žmonės jaudinasi dėl jūsų emocinės sveikatos, gali būti laikas sužinoti, ar psichoterapija gali pagerinti jūsų psichologinę būseną.
• Niekas, ko iki šiol bandėte, nepadėjo. Jūs skaitėte savipagalbos knygas, tyrinėjote keletą būdų, apie kuriuos skaitėte internete, ar net bandėte tiesiog ignoruoti problemą, tačiau atrodo, kad viskas lieka ta pati ar net blogėja.

Dažnas pacientų nesusipratimas dėl terapijos yra tas, kad tuoj pat pradėsi jaustis geriau, tačiau realybė yra ta, kad tai yra individualus procesas, kuriam reikia laiko, atsižvelgiant į tau reikalingos psichoterapijos tipą ir simptomų sunkumą.

Kaip pradėti

Psichoterapija gali būti veiksmingas gydymo būdas sprendžiant įvairius psichologinius klausimus. Jums nereikia laukti, kol jūsų gyvenimas taps toks pribloškiantis, kad negalėsite susitvarkyti ir paprašyti pagalbos. Kuo anksčiau pasieksite, tuo greičiau galėsite gauti reikalingą pagalbą, kad galėtumėte gyventi sveikiau, laimingiau.

Jei manote, kad ši terapijos forma gali būti naudinga jums ar jūsų artimam žmogui, apsvarstykite šiuos veiksmus:

• Pasitarkite su savo pagrindiniu gydytoju. Gydytojas gali pradėti atmesti bet kokias fizines ligas, galinčias sukelti jūsų simptomus ar prisidėti prie jų. Jei nerandama jokios konkrečios fizinės priežasties, gydytojas gali nukreipti jus į psichinės sveikatos specialistą, kuris yra kvalifikuotas diagnozuoti ir gydyti psichines ligas.
• Ieškokite kvalifikuoto asmens. Žmonės, teikiantys psichoterapiją, gali turėti daugybę skirtingų titulų ar laipsnių. Tokie pavadinimai kaip „psichologas“ ar „psichiatras“ yra saugomi ir jiems keliami specialūs švietimo ir licencijavimo reikalavimai. Kai kurie asmenys, turintys kvalifikaciją siūlyti psichoterapiją, yra psichiatrai, psichologai, konsultantai, licencijuoti socialiniai darbuotojai ir pažengusios psichiatrijos slaugytojos.
• Pasirinkite tinkamą terapeutą. Rinkdamiesi terapeutą, apsvarstykite, ar jaučiatės patogiai atskleisdami asmeninę informaciją terapeutui. Taip pat turėtumėte įvertinti terapeuto kvalifikaciją, įskaitant jų turimo laipsnio tipą ir ilgametę patirtį. Kartais draugų ir šeimos narių siuntimai gali būti geras būdas susisiekti su terapeutu, kuris gali jums padėti.
• Apsvarstykite, ar jums reikia vaistų. Be to, jūsų simptomai dažnai vaidina svarbų vaidmenį pasirinktame gydyme ir terapeute. Pavyzdžiui, jei geriausiam gydymui prireiktų receptinių vaistų ir psichoterapijos, apsilankyti pas psichiatrą gali būti naudinga. Jei jums labiausiai praverstų tam tikros rūšies pokalbių terapija, nepridedant receptinių vaistų, galite būti nukreipti į klinikinį psichologą ar patarėją.
• Būkite pasirengę užpildyti dokumentus. Teikdami paslaugas klientams, psichoterapeutai turi atsižvelgti į tokius dalykus kaip informuotas sutikimas, paciento konfidencialumas ir pareiga įspėti.
• Nebijokite „apsipirkti“ aplinkui. Psichoterapija yra ir menas, ir mokslas. Jei jūsų sesijos nesijaučia naudingos arba tiesiog neatrodo, kad „spustelėtumėte“ su dabartiniu terapeutu, bandyti terapiją su kuo nors kitu yra gerai. Ieškokite tol, kol rasite profesionalą, su kuriuo jaučiatės patogiai.

Vertindami potencialų psichoterapeutą, apsvarstykite šiuos klausimus:

• Ar terapeutas atrodo profesionalus ir kvalifikuotas?
• Ar jaučiatės patogiai dalindamiesi savo jausmais ir patirtimi?
• Ar jums patinka terapeuto pokalbio stilius?
• Ar jus tenkina jūsų bendravimo su terapeutu mastas?
• Ar atrodo, kad jie supranta, ką tu jauti?