Paaugliai gali patirti bet kokių psichinių ligų formas, įskaitant psichozę. Tačiau, kaip ir depresijos bei kitų psichinių ligų požymių paauglystėje atveju, pagrindiniai suaugusiųjų rodikliai gali būti praleisti arba tiesiog siejami su įprasta paauglių vystymosi įtampa.
Psichozė apima žmogaus minčių ir suvokimo sutrikimą, dėl kurio jam sunku atskirti, kas yra tikra, o kas ne. Tačiau svarbu iš anksto žinoti, kad psichozė yra simptomas, o ne diagnozė.
Apžvalga
Psichozės sunkumas skiriasi. Vienam asmeniui gali būti lengvas sutrikimas, o kitas dėl savo simptomų kovoja su kasdienio gyvenimo veikla.
Psichozė paprastai kyla dėl įvairių psichikos sutrikimų, nors ji taip pat gali pasireikšti esant tam tikroms medicininėms ir neurologinėms būklėms. Prieš nustatant psichiatrinę diagnozę, gydytojai turi pašalinti šias priežastis.
Ankstyvas atpažinimas ir gydymas gali sulėtinti, sustabdyti ar kai kuriais atvejais net pakeisti psichozės poveikį. Tėvai turi būti informuoti apie tai, ko ieškoti, taip pat kur kreiptis pagalbos.
Simptomai
Deja, dauguma psichoze sergančių suaugusiųjų sako, kad tėvai neatpažino įspėjamųjų ženklų, kai buvo jaunesni. Remiantis Nacionalinio psichinių ligų aljanso (NAMI) atlikta apklausa, tik 18,2% psichozę turinčių žmonių teigė, kad jų tėvai matė psichinės ligos simptomus ir įsikišo.
Daugelis tėvų gali pasikliauti savo vaiko gydytoju, kad nustatytų psichinės ligos ar psichozės požymius. Tačiau, pasak NAMI, tik 4,5% psichozę turinčių žmonių teigia, kad medicinos specialistai atpažino jų simptomus.
Paaugliai, sergantys psichoze, pradeda prarasti ryšį su tam tikrais realybės aspektais.
Simptomai gali tam tikrą laiką pasirodyti ir tada išnykti. Tėvai, globėjai ir kiti paauglio gyvenimo suaugusieji (pvz., Mokytojai ir treneriai) gali atmesti elgesį kaip fazę ar tipišką paauglių nuotaikų kaitą. Kai simptomai atsiranda ir praeina, jie gali manyti, kad paaugliui viskas gerai, kai simptomų nėra.
Ankstyvieji įspėjamieji psichozės požymiai gali būti panašūs į depresijos ar kitos psichinės ligos požymius, įskaitant:
- Nuotaikų kaita
- Neįprasti judesiai
- Šaltas, atseit elgesys
- Nesugebėjimas reikšti emocijų
- Susidomėjimo įprasta veikla praradimas
- Sunkumai palaikant santykius
- Asmeninės higienos nesilaikymas
- Problemos mokykloje (socialinės ir (arba) akademinės)
Iššūkiai
Neretai paaugliai stengiasi kuo ilgiau slėpti ar užmaskuoti savo simptomus. Psichozę patiriantis paauglys greičiausiai jaučiasi sutrikęs, susigėdęs ir net bijo.
Psichozės požymiai kiekvienam žmogui skiriasi. Svarbu įvertinti paauglio savijautą ir atidžiai stebėti, ar jų nuotaikos ar elgesio pokyčiai viršija įprastas paauglystės peripetijas.
Tėvai taip pat turėtų žinoti, kad staigi psichozė, kaip ir trumpo psichozinio sutrikimo atveju, yra gana neįprasta. Pavyzdžiui, daugumai šizofrenija sergančių žmonių psichozės požymiai pasireiškia kelis mėnesius, jei ne metus, kol jiems diagnozuojama.
Haliucinacijos
Haliucinacijos yra dažnas psichozės simptomas ir gali paveikti bet kurį pojūtį, įskaitant regėjimą, klausą, lytėjimą, uoslę ir skonį.
Klausos haliucinacijos yra labiausiai paplitusi haliucinacijų rūšis. Paauglys gali išgirsti balsus, nurodančius, ką daryti, arba įspėti juos apie pavojų. Kai kurie paaugliai praneša, kad balsas sklinda iš jų smegenų vidaus, o kiti jaučiasi tarsi girdėdami aplinkui balsus iš neegzistuojančių žmonių. Kai kuriems balsai tiesiog skamba kaip fono triukšmas.
Vizualinės haliucinacijos įtraukti dalykus, kurių iš tikrųjų nėra. Paauglys gali matyti žmones ar daiktus, kurių nemato niekas kitas. Šios haliucinacijos gali paleisti gamą turinio ir intensyvumo prasme. Kai kurios haliucinacijos paprasčiausiai painioja (atrodo, kad siena keičia spalvą arba daiktas atsiranda netikėtoje vietoje), tačiau jos taip pat gali stipriai kankinti (pavyzdžiui, ant grindų matyti kraują ar veidrodyje esančio nepažįstamo žmogaus veidą).
Uoslės haliucinacijos įtraukti kvapus. Asmuo gali aptikti kvapų, kurių iš tikrųjų nėra, pavyzdžiui, kvepalus, supuvusius kiaušinius ar šiukšles. Kai kurios uoslės haliucinacijos ateina ir praeina, o kitos gali būti nuolat.
Psichoze sergantys paaugliai taip pat gali patirti „fantominius“ fizinius pojūčius. Žmonės su lytėjimo haliucinacijos gali jaustis tarsi kažkas šliaužioja ant jų odos arba po jomis, arba gali apsisukti galvodamas, kad kažkas jų bakstelėjo per petį, kai niekas nėra.
Kliedesiai
Kliedesius patiriantys paaugliai turi fiksuotų melagingų įsitikinimų, kurie neatitinka jų kultūros. Pavyzdžiui, paauglys gali manyti, kad vyriausybė kontroliuoja jų elgesį per televizorių, arba įsitikinti, kad kažkas juos nuodija.
Net jei nėra įrodymų, patvirtinančių šiuos įsitikinimus, psichozę patiriantys paaugliai išlaikys savo kliedesius. Nors tai gali būti varginantis, negalite kalbėti su žmogumi, kuris išgyvena kliedesius mąstyti kitaip ar atsisakyti kliedesio paprasčiausiai teigdamas, kad tai netiesa.
Sutrikęs mąstymas
Kartais paaugliai, sergantys psichoze, gali kalbėti neorganizuotai, o pokalbio metu jie gali lengvai supainioti. Jų sakiniai gali neturėti prasmės, o kalboje gali būti beprasmių žodžių.
Netvarkingas mąstymas, atsirandantis dėl psichozės, gali paveikti susikaupimą, susikaupimą ir priversti paauglius jaustis nemaloniai dėl kitų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli psichozės priežastis nėra žinoma, tačiau mokslininkai įtaria, kad yra keletas veiksnių, tokių kaip genetika. Pavyzdžiui, paauglys, turintis šizofrenija sergančią seserį, gali turėti genetinę polinkį į psichozę.
Paaugliams, turintiems artimą giminaitį (pvz., Tėvą ar brolį ar seserį), patyrusiems psichozę, yra didesnė rizika patiems ja susirgti.
Psichozė kaip psichikos sutrikimo simptomas
Tam tikri psichikos sutrikimai gali sukelti psichozę, įskaitant:
- Šizofrenija: Paaugliams, sergantiems šizofrenija, pasireiškia elgesio pokyčiai, kurie gali būti intensyvūs. Jie gali turėti haliucinacijų ar kliedesių. Simptomai dažnai veikia jų išsilavinimą ir santykius.
- Šizoafektinis sutrikimas: Asmuo su šizoafektinis sutrikimas turi ryškių nuotaikos simptomų, būdingų bipoliniam sutrikimui ar depresijai, derinį su psichoziniais šizofrenijos požymiais.
- Šizofreniforminis sutrikimas: Esant šizofreniforminiam sutrikimui, šizofrenijos simptomai trunka ribotai, paprastai nuo vieno iki šešių mėnesių.
- Trumpas psichozinis sutrikimas: Asmuo gali patirti staigų psichozės priepuolį, paprastai susijusį su įtemptu gyvenimo įvykiu, pavyzdžiui, netekus mylimojo. Tokiais atvejais simptomai paprastai išnyksta greičiau nei per mėnesį.
- Medžiagų sukeltas psichozinis sutrikimas: Paaugliams, turintiems rimtų medžiagų vartojimo problemų, dėl jų vartojimo gali atsirasti haliucinacijų ar kliedesių.
- Nuotaikos sutrikimai: Kartais psichozė pasireiškia tam tikrais sunkios depresijos ir bipolinio sutrikimo atvejais.
- Psichozinis sutrikimas dėl sveikatos būklės: Kai kuriais atvejais psichozę gali sukelti pagrindinė būklė, pavyzdžiui, smegenų navikas ar galvos trauma.
Rizikos veiksniai
Tyrėjai taip pat ištyrė galimus aplinkos rizikos veiksnius, kurie gali sąveikauti ir sukelti genetinę psichozės pažeidžiamumą, pavyzdžiui:
- Vaisiaus hipoksija: Vaisiaus hipoksija atsiranda, kai sutrinka deguonies tiekimas besivystančiam vaisiui. Siūloma, kad atsiradę vaisiaus smegenų pokyčiai gali turėti įtakos vėlesniam polinkiui į šizofreniją. Vaisiaus hipoksiją gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip kraujavimas nėštumo metu arba skubus cezario pjūvis.
- Motinos infekcija: Motinos, patyrusios infekciją nėštumo metu, vaikui gali būti didesnė šizofrenijos rizika.
- Tėvo amžius: Keli tyrimai tėvo amžių susiejo su padidėjusia šizofrenijos rizika. Kiekvieną tėvo gyvenimo dešimtmetį palikuonių šizofrenijos rizika padidėja 1,5 karto.
- Nėščiųjų nepakankama mityba. Istoriškai bado laikotarpiais šizofrenijos dažnis didėja. Pagrindinių vitaminų, tokių kaip B ir D, trūkumas taip pat siejamas su didesniu šizofrenijos rodikliu.
- Trauma: Šizofrenija sergantys suaugusieji nurodo didesnį vaikų traumos dažnumą.
- Įtempta šeimos aplinka: Tam tikri stresoriai, kurie sukuria nesveiką vaikystės aplinką, taip pat buvo susieti su vėlesne psichozės raida.
Psichozė ir marihuanos vartojimas
Tyrimai taip pat parodė ryšį tarp paauglių, rūkančių marihuaną, ir psichozės. 2011 m. Mokslininkų komanda, vadovaujama Rebecca Kuepper, paskelbė savo tyrimo išvadas Didžiosios Britanijos medicinos žurnalas.
Stebėdami beveik 2000 paauglių per 10 metų, mokslininkai nustatė, kad paaugliams, kurie bent penkis kartus rūkė marihuanos, psichozė išsivystė dvigubai dažniau nei tiems, kurie niekada nerūkė puodo.
Kitas tyrimas parodė, kad rūkant marihuaną psichozės simptomai gali pasireikšti anksčiau. Tyrėjai nustatė, kad marihuanos rūkaliai psichozę greičiausiai patirs dvejais metais anksčiau nei jų kolegos, nerūkantys marihuanos.
Nors nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima padaryti galutinę išvadą, jog marihuana sukelia psichozę, iki šiol atlikti tyrimai parodė, kad paaugliai gali būti ypač pažeidžiami marihuanos poveikio.
Viena to priežasčių yra ta, kad mokslininkai įtaria, kad marihuana gali trukdyti normaliai vystytis smegenims. Paauglystėje smegenų emociniai ir samprotavimo centrai dar nėra visiškai suformuoti ir turi toliau užmegzti naujus ryšius. Tyrimai parodė, kad paaugliams vartojant marihuaną, šis mechanizmas gali padidinti jų pažeidžiamumą psichozei.
Diagnozė
Psichozė yra diagnozuojamos būklės simptomas, o ne savaime. Tačiau gydytojai ir psichinės sveikatos specialistai gali įvertinti žmogaus jausmus ir elgesį, norėdami sužinoti, ar jie patiria psichozę.
Nustatyti, ar kas nors patiria psichozę, taip pat išsiaiškinti, kas sukėlė simptomą, gali padėti paslaugų teikėjams nustatyti diagnozę.
Psichozei naudojamos tikrinimo priemonės dažniausiai yra klausimynai. Konkrečių psichozę sukeliančių būklių ir sutrikimų diagnozavimo gairės ir kriterijai rasti Psichikos sutrikimų diagnostiniame ir statistiniame vadove (DSM-5).
Gydytojas ar psichinės sveikatos specialistas (pavyzdžiui, psichiatras) paprastai pradės užduoti klausimus, susijusius su asmens simptomais. Jų klausimai gali būti apie žmogaus minčių turinį, kada mintys prasidėjo, kiek laiko jos vyko ir ar jos yra pastovios, ar ateina ir išeina.
Psichozę patiriantis asmuo gali nežinoti apie konkretų veiksnį, tačiau jei įvykis ar įvykis sukėlė simptomą, tai gali padėti paslaugų teikėjui nustatyti tikslią diagnozę.
Kol jie užduoda klausimus, taip pat ir kitu metu viso vertinimo metu, paslaugų teikėjas taip pat stebės asmens elgesį, elgesį ir išvaizdą dėl bet kokių įkalčių, galinčių nurodyti tam tikrą diagnozę.
Teikėjai taip pat norės sužinoti, koks yra kasdienis žmogaus gyvenimas ir kokiais būdais jį paveikė jo simptomai. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjas norės sužinoti, ar asmuo turi problemų dėl savęs priežiūros, pavyzdžiui, nusiprausti po dušu, valyti namus, skalbti, eiti į parduotuvę maisto prekių ir įsitikinti, kad sąskaitos apmokamos laiku.
Jei asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, paslaugų teikėjai gali kreiptis į šeimos narius, kurie gali suteikti įžvalgų ir informacijos.
Nustatant diagnozę yra naudinga žinoti apie socialinę žmogaus veiklą ir tai, ar jis gali eiti į mokyklą, ar dirbti. Tai taip pat gali padėti žinoti, ar asmuo sugebėjo palaikyti artimus santykius su šeima ir draugais.
Paslaugų teikėjas, surinkęs informaciją apie asmens psichozę, gali ją palyginti su įvairiais simptomus sukeliančių sutrikimų diagnostikos kriterijais, taip pat ieškoti kitų galimų paaiškinimų.
Pvz., Psichozę gali sukelti tam tikri vaistai ar medžiagos, tačiau ji išnyks, kai tik nustosite vartoti vaistą.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali norėti paskirti kitus tyrimus, kad nustatytų psichozės priežastį. Pavyzdžiui, kraujo ar šlapimo tyrimas, siekiant patikrinti, ar nėra neteisėtų narkotikų, arba smegenų MRT, kad būtų galima rasti pažeidimų ar navikų.
Jei jie nėra tikri dėl diagnozės, paslaugų teikėjas gali kreiptis į psichozę turinčią asmenį pas specialistą nuodugnesniam įvertinimui arba rekomenduoti priimti į stacionarią psichiatrijos įstaigą.
Gydymas
Vaistų nuo psichozės nėra, tačiau yra gydymo būdų. Tėvai, pedagogai ir medicinos specialistai turėtų žinoti, kad kuo greičiau psichozę turintis paauglys sulauks pagalbos, tuo geresnė bus tikimybė.
Šeimos intervencija
Šeimos intervencija yra labai svarbi psichozę turintiems paaugliams. Tyrimai rodo, kad tėvų dalyvavimas gali labai apsaugoti nuo atkryčio.
Į šeimą orientuotos intervencijos gali apimti psichoedukaciją, bendravimo įgūdžių lavinimą ir problemų sprendimo terapiją. Palanki namų aplinka ir mokymasis padėti paauglio pastangoms yra svarbūs sveikstant.
Tėvams taip pat naudinga išmokti namuose pritaikyti taisykles ir lūkesčius. Pavyzdžiui, psichozėmis sergantys paaugliai gali negalėti auklėti jaunesnių brolių ar seserų ar ilgą laiką likti vieni namuose.
Psichoze sergančių paauglių tėvai dažnai patiria kaltę ir nerimą. Broliai ir seserys taip pat turės savo unikalias reakcijas į situaciją, kuri gali svyruoti nuo pykčio iki sumišimo ir baimės. Šeimos terapija yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti kiekvieno žmogaus emociniai poreikiai.
Vaistas
Kai kuriems paaugliams, sergantiems psichoze, gali būti naudinga vartoti vaistus. Antipsichoziniai vaistai gali padėti subalansuoti tam tikras smegenų chemines medžiagas, kurios prisideda prie haliucinacijų, kliedesių ir sutrikusio mąstymo.
Antipsichotikai skirstomi į dvi klases: tipinius ir netipinius, pirmieji atstovauja senesnei vaistų grupei, kuri skiriama rečiau. Nors netipiniai antipsichoziniai vaistai nėra šalutinio poveikio, jie rečiau sukelia sunkų šalutinį poveikį (pvz., Vėlyvąją diskineziją), susijusį su tipiniais antipsichoziniais vaistais.
Tipiškų vaistų nuo psichozės pavyzdžiai:
- Haldolis (haloperidolis)
- Trilafonas (perfenazinas)
- Torazinas (chlorpromazinas)
Netipinių vaistų nuo psichozės pavyzdžiai:
- Abilify (aripiprazolas)
- Zyprexa (olanzapinas)
- Seroquel (kvetiapinas)
- Risperdal (risperidonas)
Terapija
Individuali terapija yra svarbi paauglio psichozės gydymo dalis. Yra daug įvairių psichoterapijos variantų, kurie gali būti naudojami kartu su vaistais.
Vienas pavyzdžių yra kognityvinė-elgesio terapija (CBT). Kartu su apmokytu psichinės sveikatos specialistu CBT gali padėti paaugliams išmokti sveikai valdyti stresą, taip pat susitvarkyti su psichozės išskirtinumu ir iššūkiais.
Kitos terapijos formos, kurios gali būti naudojamos, yra:
- Grupinė terapija
- Gyvūnų terapija (AAT)
- Elektrokonvulsinė terapija (ECT)
- Giliųjų smegenų stimuliacijos terapija (DBS)
Švietimas
Psichoze sergančius paauglius ir jų šeimas reikia mokyti apie jų ligas. Psichoze sergantis asmuo, suprantantis jų simptomus, bus geriau pasirengęs su jais susidoroti.
Gyvenimo įgūdžių lavinimas taip pat yra labai svarbus gydymo komponentas.
Paaugliams, mokantiems gyventi su psichine liga, dažnai praverčia socialinių įgūdžių lavinimas, kuris padeda jiems išmokti bendrauti su bendraamžiais socialiai tinkamu būdu.
Jie taip pat gali išsiugdyti gyvenimo įgūdžius, reikalingus efektyviai vykdyti savo kasdienę veiklą, pavyzdžiui, maudytis ir ruošti valgį.
Įveikti
Jei rūpinatės psichozę patiriančiu paaugliu, galite jaustis sutrikęs, išsigandęs ir priblokštas. Jūs netgi galite patirti sielvarto jausmą. Šios emocijos yra įprastos ir būdingos globėjams, tačiau gali būti ypač intensyvios tiems, kurie rūpinasi psichoze.
Rūpinimasis gali būti nepaprastai įtemptas, tačiau turėtumėte žinoti, kad jums nereikia to išgyventi vienam. Gali padėti ištekliai, palaikymas ir susidorojimo strategijos.
Palaikydami ir nuramindami paauglį (taip pat užtikrindami jų saugumą), jums reikia plataus tinklo, kad galėtumėte susisiekti su jaukumu, patarimais ir ištekliais.
Tikriausiai glaudžiai bendradarbiausite su medicinos ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, prižiūrinčiais jūsų paauglio priežiūrą, tačiau jie taip pat gali būti puikūs informacijos ir palaikymo šaltiniai jums ir jūsų šeimai.
Taip pat yra specialių globėjų palaikymo grupių, tiek asmeniškai, tiek internete, kurios jums gali būti naudingos. Kartais pakanka vien būti šalia kitų, kurie supranta, ką išgyveni, kad patvirtintum savo jausmus ir įgalintum.
Jei jūsų paauglys vis dar lanko mokyklą, jums gali būti naudinga susisiekti su mokytojais, vadovais ir administratoriais. Gali būti vykdomos paauglių, kuriems reikalinga papildoma pagalba ar priežiūra mokykloje, palaikymo programos, kurios gali apimti konsultacijas, kuriose galėtumėte dalyvauti jūs ir jūsų šeima.
Galite nuspręsti, kad norėtumėte savarankiškai kreiptis į terapeutą. Bendradarbiaudami su psichinės sveikatos specialistu galite suteikti laiko ir erdvės, kad galėtumėte išsakyti savo susirūpinimą ir nusivylimą be teismo.
Galite išmokti vertingų įveikos įgūdžių ir streso valdymo būdų, kurie paruoš jus rūpintis ir palaikyti savo, taip pat ir paauglio, poreikius.
Jei jūsų šeimai reikia daugiau pagalbos, kreipkitės į savo bendruomenę, religinį ar dvasinį centrą ir vietinius socialinio darbo biurus. Jums gali būti prieinamos tokios paslaugos kaip atokvėpio priežiūra.
Net tai, kas paprasta, kaip tai, kad draugas ar kaimynas padeda maisto prekėms, skalbia ar veža vaikus į mokyklą, gali būti didelė pagalba.
Žodis iš „Wellwell“
Jei jūsų paaugliui būdingi psichozės požymiai, turėsite kreiptis pagalbos į specialistus. Galite pradėti išsakyti savo susirūpinimą paauglio gydytojui, nors juos reikės nukreipti į psichinės sveikatos specialistą (pvz., Psichiatrą), kuris gali tinkamai įvertinti jūsų paauglį.
Jei jūsų paaugliui gresia tiesioginis pavojus, pavyzdžiui, grasinimas pakenkti sau ar kam nors kitam, skambinkite 911 arba eikite į greitosios pagalbos skyrių.
Pasitarkite su paauglio gydytoju apie rūpimus klausimus. Jie gali nukreipti jūsų paauglį pas psichinės sveikatos specialistą, pavyzdžiui, psichiatrą, kuris gali atlikti įvertinimą ir pradėti rengti gydymo planą.