Daugelis žmonių nežino, kad tam tikri receptiniai vaistai, kurie buvo siejami su depresijos simptomų atsiradimu ar pablogėjimu kaip šalutinis poveikis, net ir žmonėms, kurie paprastai nėra linkę į depresiją. Paskelbtas 2018 m. Tyrimas JAMA nustatė, kad daugiau nei trečdalis JAV suaugusiųjų šiuo metu vartoja receptinius vaistus, kurie gali sukelti depresiją ar padidinti savižudybės riziką.
Atsižvelgiant į tai, kad depresija yra tokia paplitusi pacientams, sergantiems medicininėmis ligomis, dažnai sunku tiksliai nustatyti, ar šie vaistai yra kalti dėl nuotaikos simptomų. Tačiau svarbu žinoti apie šias galimas asociacijas.
Narkotikų, galinčių sukelti depresiją, rūšys
Nors nėra išsamaus sąrašo, šie yra 10 įprastų vaistų rūšių, susijusių su depresijos simptomais. Norėdami gauti informacijos apie savo specifinį vaistų vartojimo režimą, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Beta adrenoblokatoriai
Beta adrenoblokatoriai paprastai skiriami gydant aukštą kraujospūdį, nors jie taip pat gali būti naudojami migrenai, krūtinės anginai, nereguliariam širdies ritmui ir drebuliui gydyti. Gydant glaukomą, jie taip pat gali būti vartojami kaip akių lašai. Tokio tipo vaistų pavyzdžiai yra Toprol XL (metoprololis) ir Inderalas (propranololis).
Yra tam tikrų diskusijų dėl laipsnio, kuriuo šie vaistai gali sukelti depresiją, tačiau jie dažniausiai siejami su depresijos simptomais, tokiais kaip seksualinės problemos ir nuovargis.
Kortikosteroidai
Šie vaistai dažnai vartojami uždegiminėms ligoms, tokioms kaip vilkligė, reumatoidinis artritas, podagra ir Sjögreno sindromas, taip pat kitoms sveikatos ligoms gydyti.
Kortikosteroidai gali sukelti įvairių psichikos simptomų. Manoma, kad be kitų poveikių kortikosteroidai veikia serotoniną - smegenų gaminamą medžiagą, kuri, kaip manoma, dalyvauja reguliuojant nuotaiką. Šio tipo vaistų pavyzdžiai yra kortizonas, prednizonas, metilprednizolonas ir triamcinolonas.
Benzodiazepinai
Šie vaistai paprastai vartojami nerimui ir nemigai gydyti arba kai būtina sukelti raumenų atsipalaidavimą. Tam tikromis aplinkybėmis šie vaistai gali sukelti depresijos simptomus. Dažni benzodiazepinų pavyzdžiai yra Xanax (alprazolamas), Restoril (temazepamas) ir Valiumas (diazepamas).
Parkinsono vaistai
Vaistai, vartojami Parkinsono ligai gydyti, veikia smegenyse esančią medžiagą, vadinamą dopaminu. Manoma, kad šio neuromediatoriaus anomalijos yra susijusios su depresija.
Mokslininkai mano, kad kai dėl šių vaistų ilgą laiką padidėja dopamino kiekis, tai taip pat gali paveikti žmogaus nuotaiką tam tikriems pacientams. Kad tai dar labiau apsunkintų, dažnai sergama pačia Parkinsono liga.
Gydant Parkinsono ligą dažniausiai vartojami vaistai yra levodopa. Kiti įprasti vaistai, kuriuos galima vartoti, yra „Atamet“ ir „Sinemet“ (karbidopa / levodopa); ir Sinemet (karbidopa); Mirapex (pramipeksolis); ir Requip (ropinirolis).
Hormonus veikiantys vaistai
Šie vaistai apima hormonines gimstamumo formas, taip pat estrogenų pakaitinę terapiją menopauzės simptomams gydyti. Moterų hormonų kiekio pokyčiai dažnai siejami su depresijos simptomais, nors iki galo nėra suprantama, kaip ši sąveika vyksta. Tyrimai rodo, kad tik progestino gimimo kontrolė vargu ar sukels depresijos simptomus.
Stimuliatoriai
Stimuliuojantys vaistai gali būti skiriami dienos mieguistumui, susijusiam su tokiomis ligomis kaip narkolepsija, gydyti, taip pat jie gali būti naudojami dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimui (ADHD) gydyti.
Ritalinas (metilfenidatas) ir Provigilas (modafinilas) yra keletas šios rūšies vaistų pavyzdžių. Nors jie buvo naudojami antidepresantams didinti, kai kuriems pacientams taip pat būdinga blogėjanti nuotaika.
Antikonvulsantai
Šie vaistai vartojami priepuoliams gydyti, nors jie taip pat gali būti vartojami gydant kitas ligas, tokias kaip bipolinis sutrikimas ir neuropatinis skausmas.
Kadangi jie veikia smegenyse esančias chemines medžiagas, kurios, kaip manoma, taip pat yra atsakingos už nuotaikos reguliavimą, kartais gali sukelti depresiją.
Keletas tokių vaistų rūšių, susijusių su padidėjusia depresijos rizika, yra Tegretol (karbamazepinas), Topamax (topiramatas) ir Neurontinas (gabapentinas) bei Barbituatai ir Sabrilas (vigabatrinas).
Protonų siurblio inhibitoriai (PPI) ir H2 blokatoriai
Šie vaistai dažniausiai skiriami gastroezofaginio refliukso ligai (GERL) gydyti ir kartais būna susiję su depresija dėl neaiškių priežasčių.
Statinai ir kiti cholesterolio kiekį mažinantys vaistai
Nors statinai yra dažniausiai skiriami vaistai cholesterolio kiekiui mažinti, šiam tikslui taip pat galima naudoti kitus vaistus, tokius kaip fibratai, kolesevelamas, ezetimibas ir nikotino rūgštis.
Buvo keletas pranešimų, susiejančių šiuos vaistus su depresija. Manoma, kad šie vaistai gali sukelti depresiją mažindami cholesterolio kiekį smegenyse, kur jis atlieka daug svarbių funkcijų.
Anticholinerginiai vaistai
Anticholinerginiai vaistai daro įtaką įvairioms organizmo funkcijoms, įskaitant žarnų veikimo sulėtėjimą. Jie dažnai naudojami dirgliosios žarnos sindromui (DŽS) gydyti tokiais vaistais kaip Bentyl (diciklominas). Tačiau, kadangi jie veikia centrinę nervų sistemą, jie tam tikrą ryšį turi su depresijos simptomais.
Kiti vaistai, galintys sukelti depresiją
Kai kurie kiti vaistai, kurie gali būti susiję su depresiniu šalutiniu poveikiu, yra šie:
- Vaistai nuo spuogų
- Skausmą malšinantys vaistai
- Vaistai nuo alergijos
- Skydliaukės vaistai
- Antibiotikai
Depresijos požymiai
Labiausiai pastebimas depresijos simptomas yra, žinoma, liūdesio ir prastos nuotaikos jausmas. Tačiau, išskyrus depresinę nuotaiką, yra ir kitų galimų depresijos simptomų, tokių kaip:
- Beviltiškumo ar bejėgiškumo jausmas
- Kaltės ar nevertingumo jausmas
- Nerimas
- Dirglumas ir neramumas
- Nuovargis ir mažai energijos
- Miego problemos
- Apetito ar svorio problemos
- Mąstymo, atminties ir susikaupimo problemos
- Sumažėjęs susidomėjimas kažkada patikusiais dalykais
- Mintys apie mirtį ar savižudybę
Gali būti naudinga užrašyti išsamią informaciją, pavyzdžiui, kada simptomai pirmą kartą prasidėjo ir kada jie yra sunkiausi. Vartojant daugelį vaistų, tokius simptomus galite pradėti pastebėti per kelias pirmąsias savaites po to, kai pradėjote vartoti naują vaistą.
Kadangi daugelis vaistų, galinčių sukelti depresiją, nėra skiriami psichinės sveikatos sutrikimams gydyti, žmonės gali būti nepakankamai įspėti apie šią galimą riziką.
Taip pat sunku žinoti, kokia gali būti jūsų individuali reakcija į vaistą arba kaip ji gali sąveikauti su kitais šiuo metu vartojamais vaistais. Dėl šios priežasties svarbu visada išsamiai informuoti savo gydytoją apie viską, ką vartojate, įskaitant bet kokius be recepto įsigytus vaistus ir vaistažolių papildus. Visada pasitarkite su savo gydytoju, jei pavartojus vaistų pasireiškia neįprastas šalutinis poveikis.
Ką daryti toliau
Jei manote, kad gali pasireikšti depresijos simptomai, nesvarbu, ar jie susiję su vaistu, kurį vartojate, ar ne, turėtumėte pasikonsultuoti su savo asmeniniu gydytoju.
Nenustokite vartoti vaistus be gydytojo leidimo. Jei išgyvenate sunkią depresiją ar kyla minčių apie savižudybę, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.
Kiekviena situacija yra skirtinga, todėl gydytojas atsižvelgs į jūsų sveikatos istoriją ir simptomus, kad nustatytų, kokių veiksmų reikia imtis toliau. Kai kuriais atvejais tai gali reikėti pakeisti vaistą arba koreguoti dozę.
Jūsų gydytojas taip pat bandys nustatyti, ar jūsų depresijos simptomai yra susiję su nauju vaistu, ar dėl kokios nors kitos priežasties. Jei yra pagrindinis depresinis sutrikimas, gydytojas gali rekomenduoti tokius vaistus kaip antidepresantai ir psichoterapija.
Jei jūs ar artimas žmogus kovoja su depresija, susisiekite su Piktnaudžiavimo narkotikais ir psichinės sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) nacionaline pagalbos linija 1-800-662-4357 informacijos apie palaikymo ir gydymo įstaigas jūsų vietovėje.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
