Mes visi kasdieniame gyvenime patiriame stresą iš įvairių šaltinių: darbo, santykių, finansų. Nesvarbu, ar susiduriate su kasdieniu stresoriumi, ar su chronišku stresu, ar su dideliu gyvenimo iššūkiu, pvz., Liga ar skyrybomis, stresas gali gerokai pakenkti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kaip žinoti, kai susiduriate su nesveiku streso lygiu?
Atsakymas į šį klausimą gali būti keblus dėl kelių priežasčių:
- Platus efektų įvairovė: Stresas kūną veikia įvairiai. Kai kurie iš jų yra akivaizdūs, tačiau kiti gali būti ne taip pastebimi ar lengvai aptinkami, kol jie netaps sunkesni.
- Asmeniniai skirtumai: Skirtingi žmonės yra paveikti daugiau ar mažiau intensyviai ir skirtingai.
- Simptomų neaiškumas: Streso poveikis dažnai atrodo kaip kitų ligų simptomai (iš dalies dėl to, kad stresas mažina imunitetą ir daro mus pažeidžiamus daugeliui dalykų), kartais žmonės klaidina ligos simptomus dėl streso ir atvirkščiai.
- Pripratimas: Žmonės, kurie išgyvena dėl streso, paprastai jaučia tai kaip savo natūralią būseną, todėl sunkiau atpažinti streso simptomus, kol didžioji jų įtampa nesumažėja.
- Jaučiasi per didelis, kad pastebėtum stresą: Ironiška, kad patyrus didelį stresą, žmonėms dažnai sunku sustoti ir pastebėti savo kūno reakcijas. Atrodo priešinga tai, kad kažkas gali būti „per daug įtemptas, kad jaustųsi stresas“, bet taip būna.
Dažni ženklai, kad esate labai įtemptas
Nors stresas visus paveikia unikaliai, yra tam tikrų bendrų veiksnių. Jei patiriate bet kurį iš šių reiškinių, tai gali būti ženklas, kad jus veikia stresas:
Galvos skausmas
Tam tikros galvos skausmo rūšys gali būti susijusios su stresu. Įtampos galvos skausmai dažniausiai jaučiasi taip, lyg juosta būtų apsivyniojusi ant galvos šonų ir ta juosta lėtai veržtųsi. Jei jus kamuoja daugiau galvos skausmų, ypač įtampos galvos, kaltininkas gali būti stresas.
Dažnesnis peršalimas ar gripas
Tarp streso ir imuniteto yra atvirkštinis ryšys, t. Y. Kuo didesnis jūsų streso lygis, tuo mažesnis jūsų imuninės sistemos efektyvumas, paprastai kalbant. Tai pasakytina apie stresą, kuris yra sunkesnis, arba stresą, kuris yra lėtinis.
Sumažėjęs imunitetas reiškia, kad esate jautresnis viskam, pradedant peršalimu ir baigiant svarbesnėmis sveikatos problemomis, taigi, jei patiriate per didelį stresą, galite dažniau sirgti.
Miego problemos
Yra daug būdų, kaip stresas veikia miegą. Dėl streso miegas gali tapti ne toks lengvas ir gali sukelti budrumą visą naktį. Per didelis stresas gali apiplėšti miegą ir miegą atkurti.
Bendras nerimas
Nerimas atlieka svarbią išgyvenimo funkciją, tačiau jei daug laiko jaučiate nerimą, tai gali būti dėl to, kad jūsų gyvenime yra per daug streso veiksnių, arba tai gali reikšti psichinę sveikatos būklę, pavyzdžiui, generalizuotą nerimo sutrikimą. padidėja nerimas, galbūt norėsite pasikalbėti su savo gydytoju.
Neaiškus mąstymas
Jūsų kūno reakcija į stresą skatina jūsų kūną hormonais, leidžiančiais greitai kovoti ar pabėgti. Jis buvo sukurtas nedažnai ir trumpai trunkančiam stresui. Kai suveikia per daug, ši reakcija į stresą iš tikrųjų gali priversti mąstyti greičiau.
Nusivylimo jausmas
Jei vienu metu susiduriate su daugybe reikalavimų, natūralus daugelio žmonių rezultatas yra padidėjęs nusivylimas ir irzlumas. Tai gali sukelti daugiau sunkumų santykiuose, taip pat asmeninėje laimėje. Apgaulė yra ieškoti būdų, kaip išvengti nusivylimo ir greitai nusiraminti.
Nuleistas libido
Stresas gali paveikti jūsų libido keliais būdais. Jei esate per daug pavargęs seksui arba, atrodo, nerandate laiko savo partneriui, tai gali būti dėl streso ir jūsų gyvenime. Šis lytinio potraukio trūkumas taip pat gali sukelti daugiau streso jūsų romantiniuose santykiuose, o tai gali būti dar vienas blogai valdomo streso pavyzdys, dėl kurio kyla didesnis stresas valdyti.
Tai tik keli iš daugelio būdų, kaip stresas gali paveikti jūsų kūną ir protą.