Nors mes dažnai mėgstame save laikyti labai racionaliais ir logiškais, mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenys kartais yra pernelyg optimistiškos savo labui. Jei jūsų paprašė įvertinti skyrybų, ligos, darbo praradimo ar nelaimingo atsitikimo tikimybę, greičiausiai neįvertinsite tikimybės, kad tokie įvykiai kada nors paveiks jūsų gyvenimą.
Apžvalga
Jūsų smegenys turi integruotą optimizmo šališkumą. Šis reiškinys taip pat dažnai vadinamas „nepažeidžiamumo iliuzija“, „nerealiu optimizmu“ ir „asmenine fabula“.
Šis šališkumas verčia mus manyti, kad rečiau kenčiame nuo nelaimių ir labiau linkę pasiekti sėkmę, nei rodo tikrovė. Manome, kad gyvensime ilgiau nei vidutiniškai, kad mūsų vaikai bus protingesni už vidutinius ir kad mums gyvenime pasiseks geriau nei vidutiniškai. Bet pagal apibrėžimą mes visi negalime būti aukštesni už vidutinius.
Optimizmo šališkumas iš esmės yra klaidingas įsitikinimas, kad mūsų tikimybė patirti neigiamų įvykių yra mažesnė, o teigiamų įvykių tikimybė yra didesnė nei bendraamžių.
Iš pradžių šį reiškinį 1980 m. Aprašė Weinsteinas, kuris nustatė, kad dauguma kolegijos studentų tiki, kad jų galimybės išsivystyti ar išsiskirti yra mažesnės nei jų bendraamžių. Tuo pačiu metu dauguma šių studentų taip pat tikėjo kad jų tikimybė gauti teigiamų rezultatų, tokių kaip nuosavų namų turėjimas ir gyvenimas iki senatvės, buvo daug didesnė.
Poveikis
Optimizmo šališkumas nereiškia, kad turime pernelyg saulėtą požiūrį į savo gyvenimą. Tai taip pat gali lemti prastą sprendimų priėmimą, o tai kartais gali sukelti pražūtingus rezultatus. Žmonės gali praleisti savo metinį fizinį darbą, nesisegti saugos diržų, nepridėti pinigų savo skubios pagalbos fondui arba nepadėti apsaugos nuo saulės, nes jie klaidingai tiki, kad blogų dalykų jiems neatsitiks.
Pažintinis neuromokslininkas Tali Sharot, knygos autorius Optimizmo šališkumas: turas po neracionaliai teigiamas smegenis, pažymi, kad šis šališkumas yra plačiai paplitęs ir jį galima pastebėti viso pasaulio kultūrose. Sharot taip pat teigia, kad nors šis optimizmo šališkumas kartais gali sukelti neigiamų rezultatų, pavyzdžiui, kvailai elgtis rizikingai arba blogai pasirinkti savo sveikatą, taip pat gali turėti savo privalumų.
Privalumai
Jei tikimės, kad nutiks gerų dalykų, greičiausiai būsime laimingi. Šis optimizmas, kurį Sharot taip pat paaiškino 2012 m. TED pokalbyje, gali veikti kaip savęs išsipildanti pranašystė. Tikėdami, kad mums pasiseks, žmonės iš tikrųjų yra labiau linkę pasisekti.
Šis optimizmas padidina savijautą, sukeldamas ateities laukimo jausmą.
Optimizmas taip pat motyvuoja siekti savo tikslų. Galų gale, jei netikėtume, kad galime pasiekti sėkmę, kodėl mes net vargtumėmės bandydami? Optimistai taip pat dažniau imasi sveikatos apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sportuoja, vartoja vitaminus ir laikosi maistingos dietos.
Priežastys
Tai kodėl mes taip linkę į optimizmą? Ekspertai mano, kad mūsų smegenys gali būti sujungtos evoliucijos būdu, kad stiklas būtų matomas iki pusės.
Mokslininkai pasiūlė įvairių priežasčių, kurios lemia optimizmo šališkumą, įskaitant kognityvinius ir motyvacinius veiksnius. Vertindami savo riziką, mes palyginame savo ir kitų žmonių situaciją, tačiau esame ir egocentriški. Mes sutelkiame dėmesį į save, užuot realiai žiūrėję į tai, kaip mes lyginamės su kitais.
Bet mes taip pat esame labai motyvuoti būti tokiais optimistais. Manydami, kad vargu ar mums žlugs ir greičiausiai pavyks, turime geresnę savivertę, žemesnį streso lygį ir geresnę bendrą savijautą.
„Optimizmo šališkumas“
Optimizmo šališkumas padidina įsitikinimą, kad jūsų gyvenime nutiks gerų dalykų, kad ir kaip būtų, bet tai gali lemti ir prastą sprendimų priėmimą, nes nesijaudinate dėl rizikos.
Prisidėję veiksniai
Toliau pateikiami keli veiksniai, dėl kurių padidėja optimistinio nusistatymo tikimybė:
- Nedažniems įvykiams greičiausiai turi įtakos optimizmo šališkumas. Žmonės linkę manyti, kad rečiau juos paveikia uraganai ir potvyniai, nes tai paprastai nėra kasdieniai įvykiai.
- Žmonės labiau jaučia optimizmo šališkumą, kai mano, kad įvykiai yra tiesiogiai kontroliuojami ir įtakojami individo. Kaip Sharot aprašė savo TED pokalbyje, žmonės ne tiki, kad viskas stebuklingai susitvarkys, bet ir mano, kad jie turi įgūdžių ir žinios, kaip tai padaryti.
- Optimizmo šališkumas yra labiau tikėtinas, jei neigiamas įvykis suvokiamas kaip mažai tikėtinas. Jei, pavyzdžiui, žmogus mano, kad odos vėžys suserga labai retai, jis labiau nerealiai optimistiškai vertina riziką.
Toliau pateikiami keli veiksniai, mažinantys optimizmo šališkumą:
- Iš tikrųjų išgyvenant tam tikrus įvykius optimizmo šališkumas gali sumažėti.
- Žmonės rečiau jaučia optimizmo šališkumą, kai lygina save su labai artimais artimaisiais, tokiais kaip draugai ir šeimos nariai.
- Tyrimai, paskelbti 2011 m., Taip pat parodė, kad depresija ar nerimu sergantys žmonės rečiau jaučia optimizmo šališkumą.
Tyrimai
Nors mokslininkai bandė padėti žmonėms sumažinti optimizmo šališkumą, ypač skatinti sveiką elgesį ir sumažinti rizikingą elgesį, jie pastebėjo, kad šališkumą sumažinti ar pašalinti iš tikrųjų yra nepaprastai sunku.
Tyrimai, kurių metu buvo bandoma sumažinti optimizmo šališkumą tokiais veiksmais kaip dalyvių švietimas apie rizikos veiksnius, savanorių skatinimas apsvarstyti didelės rizikos pavyzdžius, švietimas subjektams ir kodėl jiems gresia pavojus, mokslininkai nustatė, kad šie bandymai mažai pakeitė ir kai kuriais atvejais iš tikrųjų padidėjo optimizmo šališkumas.
Pvz., Pasakius kam nors riziką mirti dėl tam tikro įpročio, pavyzdžiui, rūkymo, jis iš tikrųjų gali labiau tikėti, kad elgesys jų nepaveiks neigiamai.
