Socialinis pažinimas yra socialinės psichologijos potemė, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip žmonės apdoroja, kaupia ir taiko informaciją apie kitus žmones ir socialines situacijas. Daugiausia dėmesio skiriama kognityvinių procesų vaidmeniui atliekant socialinę sąveiką. Tai, kaip mąstome apie kitus, vaidina svarbų vaidmenį mąstant, jaučiant ir bendraujant su mus supančiu pasauliu.
Kas yra socialinis pažinimas?
Kaip tiksliai psichologai apibrėžia socialinį pažinimą? Nors nėra vieno apibrėžimo, yra keletas bendrų veiksnių, kuriuos daugelis ekspertų nustatė kaip svarbius.
Socialinis pažinimas apima:
- Procesai, susiję su kitų žmonių suvokimu ir kaip mes sužinome apie mus supančio pasaulio žmones.
- Psichinių procesų, susijusių su kitų mūsų socialinio pasaulio žmonių suvokimu, prisiminimu, mąstymu ir dėmesiu jiems, tyrimas.
- Priežastys, dėl kurių mes atkreipiame dėmesį į tam tikrą informaciją apie socialinį pasaulį, kaip ši informacija saugoma atmintyje ir kaip ji vėliau naudojama bendraujant su kitais žmonėmis.
Socialinis pažinimas nėra tiesiog socialinės psichologijos tema - tai požiūris į bet kurio dalyko, turinčio socialinę psichologiją, studijas. Naudodamiesi socialine-kognityvine perspektyva, tyrėjai gali nagrinėti įvairiausias temas, įskaitant požiūrį, asmens suvokimą, išankstinius nusistatymus, stereotipus, savivoką, diskriminaciją, įtikinėjimą, sprendimų priėmimą ir kitas sritis.
Pavyzdžiai
Įsivaizduokite, kad ruošiatės eiti į aklą pasimatymą. Jūs nerimaujate ne tik dėl įspūdžio ir signalų, kuriuos siunčiate kitam asmeniui, bet ir dėl to, kaip interpretuoti datos duotus signalus. Kaip susidaro šio žmogaus įspūdis? Kokią prasmę skaitote kito žmogaus elgesyje?
Tai tik vienas pavyzdys, kaip socialinis pažinimas daro įtaką vienai socialinei sąveikai, tačiau tikriausiai galite sugalvoti dar daug pavyzdžių iš savo kasdienio gyvenimo. Nemažą dienos dalį praleidžiame bendraudami su kitais, todėl susiformavo ištisa psichologijos šaka, padedanti suprasti, kaip jaučiamės, mąstome ir elgiamės socialinėse situacijose.
Plėtra
Socialinis pažinimas vystosi vaikystėje ir paauglystėje. Augdami vaikai labiau supranta ne tik savo jausmus, mintis ir motyvus, bet ir kitų emocijas bei psichines būsenas. Vaikai supranta, kaip jaučiasi kiti, išmoksta reaguoti socialinėse situacijose, elgiasi prosocialiai ir žvelgia iš kitų perspektyvos.
Nors yra daugybė skirtingų teorijų, nagrinėjančių, kaip vystosi socialinis pažinimas, viena populiariausių sutelkta į psichologo Jeano Piaget darbą. Pasak Piaget, vaiko pažintinis vystymasis eina per keletą etapų.
- Ankstyviausiose vystymosi stadijose vaikai yra labai egocentriški. Jie mato pasaulį iš savo perspektyvos ir stengiasi galvoti apie tai, kaip kiti žmonės gali žiūrėti į pasaulį.
- Vaikams augant, vaikai vis labiau įsisąmonina perspektyvas ir turi daugiau galimybių galvoti apie tai, kaip ir kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi socialinėse situacijose.
Visai neseniai moksliniai tyrimai pateikė įrodymų, kad vaikai ugdo gebėjimą mąstyti apie kitų žmonių perspektyvas ankstesniame amžiuje, nei anksčiau tikėjo Piaget. Net ir jauni ikimokyklinio amžiaus vaikai turi tam tikrą sugebėjimą galvoti apie tai, kaip kiti žmonės gali vertinti situaciją.
Vienas svarbiausių ankstyvo socialinio pažinimo atsiradimo įvykių yra proto teorijos augimas. Proto teorija nurodo žmogaus sugebėjimą suprasti ir galvoti apie kitų žmonių psichines būsenas.
Būtent proto teorijos atsiradimas yra labai svarbus, kad galėtume atsižvelgti į kitų žmonių galimas mintis, motyvus, norus, poreikius, jausmus ir patirtį. Gebėjimas galvoti apie tai, kaip šios psichinės būsenos gali paveikti žmonių elgesį, yra labai svarbus formuojant socialinius įspūdžius ir paaiškinant, kaip ir kodėl žmonės daro tai, ką daro.
Kultūriniai skirtumai
Socialiniai psichologai taip pat nustatė, kad socialiniame pažinime dažnai būna svarbių kultūrinių skirtumų. Žvelgiant į socialinę situaciją, bet kurie du žmonės gali interpretuoti labai skirtingai. Kiekvienas asmuo pateikia unikalų patirties, žinių, socialinės įtakos, jausmų ir kultūrinių pokyčių foną.
Kai kurie tyrinėtojai nustatė, kad egzistuoja ir kolektyvinė, kultūrinė įtaka, galinti paveikti tai, kaip žmonės interpretuoja socialines situacijas. Tas pats socialinis elgesys vienoje kultūrinėje aplinkoje gali turėti labai skirtingą prasmę ir interpretaciją, jei jis turėjo vykti ar buvo pastebėtas kitoje kultūroje.
Žmonės interpretuodami elgesį, išskirdami iš sąveikos prasmę ir elgdamiesi remdamiesi savo įsitikinimais apie situaciją, tada jie dar labiau sustiprina ir atkuria kultūrines normas, turinčias įtakos jų socialinėms pažintims.
Tyrimai ir iššūkiai
Nuolat vyksta socialinio pažinimo tyrimai. Tačiau yra problemų ir kai kurioms nusistovėjusioms teorijoms.
Ateities studijų sritys
Taigi, kokie yra skirtingi klausimai, susiję su socialiniu pažinimu, kuriuos tyrėjai suinteresuoti suprasti? Mūsų supratimas apie kitus vaidina tokį svarbų vaidmenį kuriant santykius, kaip bendraujame su kitais, kaip elgiamės su kitais ir kaip kiti elgiasi su mumis.
Kai kurios psichologų domimos socialinio pažinimo temos:
- Kaip ugdysime požiūrį? Kokį vaidmenį šios nuostatos vaidina mūsų socialiniame gyvenime?
- Kaip mes interpretuojame kitų žmonių jausmus ir emocijas? Kaip išsiaiškinti, ką jie galvoja ar jaučia? Kokius ženklus ar rodiklius naudojame šioms prielaidoms daryti?
- Kaip formuojama savivoka ir kaip ji veikia mūsų santykius su kitais?
- Kokią įtaką mūsų mintys daro jausmams?
- Kokie psichiniai procesai daro įtaką žmogaus suvokimui arba kaip mes formuojame kitų žmonių įspūdžius?
Iššūkiai
Viena kritikos dėl kai kurių socialinio pažinimo tyrimų rodo, kad jie per daug orientuoti į individualistinį elgesį. Kadangi pati tema yra tokia socialinė, kai kurie teigia, kad daugelis informacijos apdorojimo modelių, kurie tradiciškai buvo naudojami socialinio pažinimo pažinimo procesams suprasti, yra per riboti. Susitelkimas į kolektyvinius ir interaktyvius žmogaus minties aspektus gali padėti geriau suprasti, kaip žmonės galvoja ir supranta socialinį elgesį.
