Emocinis intelektas, kartais vadinamas EQ („emocinis koeficientas“), reiškia asmens sugebėjimą atpažinti, suprasti, valdyti ir samprotauti emocijomis. Tai yra kritinis gebėjimas kalbėti apie tarpasmeninį bendravimą ir aktuali tema ne tik psichologijoje, bet ir verslo pasaulyje.
Terminą psichologai sugalvojo 1990-aisiais. Jo naudojimas greitai išplito į kitas sritis, įskaitant verslą, švietimą ir populiariąją kultūrą.
Kas yra emocinis intelektas?
Psichologai Peteris Salovey ir Johnas D. Mayeris, du iš pirmaujančių šios temos tyrinėtojų, emocinį intelektą apibrėžia kaip gebėjimą atpažinti ir suprasti emocijas savyje ir kituose. Šis gebėjimas taip pat apima šio emocinio supratimo naudojimą priimant sprendimus, sprendžiant problemas ir bendraujant su kitais.
Pasak Salovey ir Mayer, yra keturi skirtingi emocinio intelekto lygiai:
- Emocijų suvokimas
- Protavimas emocijomis
- Emocijų supratimas
- Valdyti emocijas
Anksčiau emocijos ir intelektas dažnai buvo vertinami kaip priešingi vienas kitam. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais emocijų psichologiją tyrinėjantys mokslininkai vis labiau domisi pažinimu ir afektu.
Šioje srityje tiriama, kaip kognityviniai procesai ir emocijos sąveikauja ir daro įtaką žmonių mąstymui. Apsvarstykite, kaip emocijos ir nuotaikos, tokios kaip laimė, pyktis, baimė ir liūdesys, daro įtaką žmonių elgesiui ir sprendimams.
Kodėl EQ yra svarbus sėkmei
Susidomėjimas emocijų psichologija ir emocinio intelekto samprata tikrai užsidegė 1995 metais išleidus Danielio Golemano knygą „Emocinis intelektas: kodėl tai gali turėti daugiau nei IQ“. Knygoje Golemanas teigė, kad emocinis intelektas yra labai svarbus prognozuojant sėkmę gyvenime. Emocinės kompetencijos, jo teigimu, taip pat vaidina ypač svarbų vaidmenį darbo vietoje.
Ši koncepcija greitai pritraukė visuomenės, įskaitant žmogiškųjų išteklių vadovus ir verslo vadovus, dėmesį. Tyrėjai teigė, kad emocinis intelektas turi įtakos tam, kaip darbuotojai bendrauja su savo kolegomis, taip pat manoma, kad EQ vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant darbuotojų streso ir konfliktų problemas. Tai taip pat turi įtakos bendram darbo rezultatui. Kiti tyrimai susiejo emocinį intelektą su pasitenkinimu darbu.
Tyrimai parodė, kad darbuotojai, turintys aukštesnius EQ matavimo balus, taip pat linkę būti aukštesni už tarpasmeninio funkcionavimo, lyderystės gebėjimų ir streso valdymo rodiklius.
Golemanas teigė, kad nors tradicinis intelektas buvo siejamas su lyderystės sėkme, vien to nepakako. Žmonės, kuriems sekasi darbe, yra ne tik protingi, bet ir aukšto EQ.
Tačiau emocinis intelektas nėra skirtas tik generaliniams direktoriams ir vyresniesiems vadovams. Tai kokybė, svarbi kiekviename žmogaus karjeros lygyje, pradedant studentais, ieškančiais praktikos, ir patyrusiais darbuotojais, tikintis užimti lyderio vaidmenį. Jei norite pasisekti darbo vietoje ir kilti karjeros laiptais, emocinis intelektas yra labai svarbus jūsų sėkmei.
Kodėl EQ svarbu darbo vietoje
Kodėl emocinis intelektas yra toks vertinamas darbo vietos įgūdis? Vienos samdos vadovų apklausos duomenimis, beveik 75% respondentų teigė, kad jie labiau vertina darbuotojo EQ nei savo intelekto koeficientą.
Emocinis intelektas yra plačiai pripažįstamas vertingu įgūdžiu, padedančiu pagerinti bendravimą, valdymą, problemų sprendimą ir santykius darbo vietoje. Tai taip pat įgūdis, kurį, tyrėjų manymu, galima patobulinti mokantis ir praktikuojant.
Žmonės, turintys aukštą EQ-
Priimkite geresnius sprendimus ir spręskite problemas
-
Laikykite šaltai, esant slėgiui
-
Išspręskite konfliktus
-
Turėkite didesnę empatiją
-
Klausykite, apmąstykite ir atsakykite į konstruktyvią kritiką
-
Vykdykite aukos vaidmenį arba venkite atsakomybės už klaidas
-
Turi pasyvų ar agresyvų bendravimo stilių
-
Atsisakykite dirbti komandoje
-
Būna pernelyg kritiškas kitų atžvilgiu arba atmeta kitų nuomonę
Kaip tapti protingesniu
Nors kai kuriems žmonėms emociniai įgūdžiai gali atsirasti natūraliai, yra dalykų, kuriuos kiekvienas gali padaryti, kad padėtų pagerinti jų gebėjimą suprasti ir argumentuoti emocijomis. Tai gali būti ypač naudinga darbo vietoje, kur santykiai ir verslo sprendimai dažnai remiasi tarpusavio supratimu, komandiniu darbu ir bendravimu.
Veiksniai, tokie kaip auklėjimas ir asmenybė, dažniausiai vaidina didelį vaidmenį plėtojant emocinį intelektą, tačiau tai yra įgūdis, kurį galima pagerinti pastangomis ir praktika.
Vienas 2011 m. Tyrimas parodė, kad dalyviai, kurie mokėsi pagrindinių emocinių kompetencijų, parodė ilgalaikį emocinio intelekto pagerėjimą. Jie taip pat patyrė fizinės ir psichinės savijautos pagerėjimą, geresnius socialinius santykius ir mažesnį kortizolio (streso hormono) kiekį.
Jei norite pagerinti savo emocinio intelekto įgūdžius, kad tai būtų naudinga jūsų darbo rezultatams, atlikite veiksmus, kad pagerintumėte savo įgūdžius penkiose emocinio intelekto kategorijose: savimonė, savireguliacija, socialiniai įgūdžiai, empatija ir motyvacija.
Tapkite labiau supratingi
Vienas iš pirmųjų žingsnių siekiant panaudoti emocinio intelekto įgūdžius darbo vietoje yra praktika atpažinti savo emocijas. Savęs suvokimas apima žinojimą apie įvairius savo aspektus, įskaitant savo emocijas ir jausmus. Tai yra vienas iš pamatinių emocinio intelekto komponentų. Norėdami atpažinti savo emocijas ir suprasti, kas sukelia šiuos jausmus, pirmiausia turite būti savimi.
- Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės. Kaip šios emocijos įtakoja jūsų reakciją? Ar jūsų jaučiami dalykai turi įtakos jūsų priimamiems sprendimams ar bendravimui su kitais? Apmąstydamas šiuos klausimus galite pastebėti, kad daug geriau suprantate savo emocijas ir jų vaidmenį kasdieniame gyvenime.
- Apskaičiuokite emocines stipriąsias ir silpnąsias puses. Kaip gerai bendraujate su kitais? Ar dažnai patiriate nekantrumą, pyktį ar susierzinimą? Kokiais būdais galite veiksmingai susidoroti su šiais jausmais? Pripažinę silpnybes, galite ieškoti būdų, kaip jas pašalinti.
- Atminkite, kad emocijos yra trumpalaikės. Bendradarbis gali jus suerzinti, o jūsų viršininkas gali atlikti varginančią užduotį. Prieš reaguodami prisiminkite, kad šie dalykai yra laikini. Neapgalvotų sprendimų priėmimas pagal intensyvias emocijas gali pakenkti jūsų ilgalaikiams tikslams ir sėkmei.
Praktikuokite savireguliavimą
Golemanas savireguliaciją įvardijo kaip kritinę emocinio intelekto dalį. Žinojimas apie savo emocijas yra svarbus pirmasis žingsnis, tačiau jūs taip pat turite mokėti valdyti savo jausmus.
Žmonės, turintys gerą savireguliaciją, sugeba gerai prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų. Jie nepilsto daiktų į butelius; jie laukia tinkamų būdų išreikšti savo emocijas, o ne reaguoja impulsyviai.
Norėdami pagerinti savireguliacijos įgūdžius darbo vietoje:
- Raskite būdų, kaip sumažinti stresą darbo vietoje. Turite pomėgių ne darbo vietoje - puiki vieta pradėti. Fiziniai pratimai taip pat yra sveikas būdas atleisti stresą.
- Neišmeskite. Priimkite tai, kad negalite visko kontroliuoti. Ieškokite naudingų reagavimo būdų, kurie nepridėtų kuro.
- Pagalvokite prieš priimdami sprendimus. Emocijos gali jus užvaldyti karščio metu. Galite pasirinkti ramesnį, racionalesnį pasirinkimą, jei skirsite laiko apsvarstyti visas galimybes.
Tobulinti socialinius įgūdžius
Emocijų psichologijos tyrimai rodo, kad žmonės, turintys aukštą AKS, taip pat turi stiprių socialinių įgūdžių. Kadangi jie puikiai moka atpažinti kitų žmonių emocijas, jie sugeba tinkamai reaguoti į situaciją. Socialiniai įgūdžiai taip pat yra labai vertinami darbo vietoje, nes jie skatina geresnį bendravimą ir teigiamą įmonės kultūrą.
Darbuotojai ir lyderiai, turintys puikių socialinių įgūdžių, gali užmegzti ryšį su kolegomis ir efektyviai perduoti savo idėjas. Žmonės, turintys gerus socialinius įgūdžius, yra ne tik puikūs komandos žaidėjai, bet ir prireikus sugeba imtis vadovavimo vaidmens. Norėdami sustiprinti savo socialinius įgūdžius:
- Klausyk, ką kiti sako. Tai nereiškia tik pasyviai klausytis kitų žmonių kalbų. Aktyvus klausymas apima dėmesio rodymą, klausimų uždavimą ir grįžtamąjį ryšį. Nesvarbu, ar esate vadovas, ar komandos narys, aktyvus klausymasis gali parodyti, kad esate užsidegęs darbo projektais ir norite dirbti su kitais, kad padėtumėte grupei pasiekti užsibrėžtų tikslų.
- Atkreipkite dėmesį į neverbalinį bendravimą. Signalai, kuriuos žmonės siunčia savo kūno kalba, gali daug pasakyti apie tai, ką jie iš tikrųjų galvoja.
- Patobulinkite savo įtikinėjimo įgūdžius. Gebėjimas nešti įtaką darbo vietoje ir įtikinti komandos narius bei vadovus įsiklausyti į jūsų idėjas gali labai padėti siekti jūsų karjeros.
- Venkite biuro dramos. Darykite viską, kad išvengtumėte smulkių biurų politikos, kuri kartais užvaldo darbovietę, tačiau atminkite, kad konfliktų ne visada galima išvengti. Susitelkite į tai, kad klausytumėte, ką kiti sako, ir ieškokite būdų, kaip išspręsti problemas ir sumažinti įtampą.
Tapk empatiškesnis
Emociškai protingi žmonės gerai įsisuka į kito žmogaus batus ir supranta, kaip jie jaučiasi. Empatija yra ne tik atpažinimas, kaip jaučiasi kiti. Tai taip pat apima tai, kaip jūs reaguojate į šias emocijas.
Darbo vietoje empatija leidžia suprasti skirtingą kolegų ir vadovų dinamiką. Tai taip pat leidžia atpažinti, kas turi valdžią ir kaip ji įtakoja elgesį, jausmus ir sąveiką, kylančią iš tokių santykių.
- Matykite dalykus kito žmogaus požiūriu. Kartais tai gali būti nelengva, ypač jei jaučiate, kad kitas žmogus klysta. Tačiau užuot leidę nesutarimams virsti dideliais konfliktais, praleiskite laiką pažvelgdami į situaciją iš kito perspektyvos. Tai gali būti puikus pirmasis žingsnis ieškant vidurio tarp dviejų priešingų požiūrių.
- Atkreipkite dėmesį į tai, kaip reaguojate į kitus. Ar leidi jiems pasidalinti savo idėjomis? Ar pripažįstate jų indėlį, net jei nesutinkate? Pranešimas kitiems, kad jų pastangos turi nuopelnų, dažnai padeda visiems jaustis labiau linkusiems į kompromisus.
Dirbk prie savo motyvacijos
Kitas pagrindinis emocinio intelekto komponentas yra vidinė motyvacija. Žmonės, turintys stiprų EQ, dažniausiai būna labiau motyvuoti siekti tikslų dėl jų pačių. Užuot siekę išorinio atlygio, jie nori daryti tai, nes jiems atrodo, kad jie tenkinasi, ir yra aistringi dėl to, ką daro.
Pinigai, statusas ir pripažinimas yra puikūs, tačiau žmones, kuriems labai sekasi darbo vietoje, dažniausiai motyvuoja kažkas daugiau. Jie aistringai žiūri į tai, ką daro. Jie yra atsidavę darbui, mėgsta priimti naujus iššūkius, o jų entuziazmas gali atrodyti užkrečiamas. Jie nepasiduoda susidūrę su kliūtimis ir sugeba įkvėpti kitus sunkiai dirbti ir atkakliai siekti tikslų.
- Susitelkite į tai, kas jums patinka savo darbe. Tikriausiai yra dalykų, kuriuos mėgstate, ir dalykų, kurių nekenčiate. Pabandykite sutelkti dėmesį į jums patinkančius darbo aspektus, pvz., Pasiekimo jausmą, kurį patiriate, kai baigiate didelį projektą, arba padėkite savo klientams žengti link savo darbo. savo tikslus. Nustatykite tuos savo darbo komponentus ir pasisemkite jų įkvėpimo.
- Stenkitės išlaikyti teigiamą požiūrį. Atkreipkite dėmesį, kaip optimistiški žmonės darbo vietoje yra linkę įkvėpti ir motyvuoti kitus. Tokio požiūrio priėmimas gali padėti pozityviau pajusti savo darbą.
Žodis iš „Wellwell“
Emocinis intelektas vaidina svarbų vaidmenį ne tik gerovei, bet ir jūsų sėkmei darbo vietoje. Laimei, yra daugybė emocijų psichologijos pamokų, kurios leis patobulinti savo EQ ir sustiprinti emocines kompetencijas, kad pagerintumėte savo darbo rezultatus ir karjeros sėkmę.