Jūsų unikali asmenybė paverčia jus tuo, kas esate, ir daro įtaką viskam, pradedant jūsų santykiais ir baigiant gyvenimu. Asmenybė yra kažkas, ką galėtumėte apibūdinti, bet ar žinote, ką reiškia mokslinis asmenybės tyrimas?
Asmenybės psichologija yra viena didžiausių ir populiariausių psichologijos šakų.
Asmenybės psichologiją studijuojantys specialistai nori suprasti, kaip asmenybė vystosi, taip pat kaip ji daro įtaką mūsų mąstymui ir elgesiui. Psichologai nagrinėja, kaip skiriasi asmenybė, taip pat kaip žmonės yra panašūs. Jie taip pat vertina, diagnozuoja ir gydo asmenybės sutrikimus.
Kas iš tikrųjų yra asmenybė? Kaip savo asmenybės supratimas gali padėti suprasti emocinę savijautą?
Kas yra asmenybė?
Kas daro tave tokiu, koks esi? Daugybė veiksnių prisideda prie jūsų šiandieninio žmogaus, įskaitant genetiką, jūsų auklėjimą ir gyvenimo patirtį.
Daugelis tvirtina, kad tai, kas jus daro išskirtiniu, yra būdingi minčių, jausmų ir elgesio modeliai, kurie sudaro jūsų asmenybę. Nors nėra vieno sutarto asmenybės apibrėžimo, jis dažnai laikomas kažkuo, kas kyla iš individo vidaus ir išlieka gana nuosekli visą gyvenimą.
Asmenybė apima visas mintis, elgesio modelius ir socialines nuostatas, kurios daro įtaką mūsų požiūriui į save ir tuo, kuo tikime apie kitus ir mus supantį pasaulį.
Asmenybės supratimas leidžia psichologams nuspėti, kaip žmonės reaguos į tam tikras situacijas ir įvairius dalykus, kuriuos jie nori ir vertina. Norint suprasti, kaip tyrėjai studijuoja asmenybės psichologiją, bus naudinga sužinoti daugiau apie įtakingiausias asmenybės teorijas.
Teorijos
Atsirado daugybė teorijų, paaiškinančių asmenybės aspektus. Kai kurie yra skirti paaiškinti, kaip vystosi asmenybė, o kiti rūpinasi individualiais asmenybės skirtumais.
Bruožų asmenybės teorijos
Asmenybės bruožų teorijose pagrindinis dėmesys skiriamas idėjai, kad asmenybė susideda iš plačių bruožų ar nuostatų. Siūlomos įvairios teorijos, skirtos nustatyti, kurie požymiai yra pagrindiniai asmenybės komponentai, taip pat bandymai nustatyti bendrą asmenybės bruožų skaičių.
Psichologas Gordonas Allportas vienas pirmųjų asmenybę apibūdino pagal individualius bruožus. Savo nusistatyme Allportas pasiūlė, kad yra įvairių bruožų: bendrų, centrinių ir kardinalių.
Bendrais bruožais dalijasi daug žmonių tam tikroje kultūroje. Pagrindiniai bruožai yra tie, kurie sudaro asmens asmenybę. Kardinalūs bruožai yra tokie dominuojantys, kad asmuo pirmiausia tampa žinomas dėl tų savybių.
Kardinalios savybės pavyzdys yra motina Teresė. Ji buvo taip gerai žinoma dėl savo labdaringo darbo, kad jos vardas tapo beveik sinonimu teikiant paslaugas tiems, kuriems to reikia.
Allportas teigė, kad egzistuoja net 4000 individualių bruožų. Psichologas Raymondas Cattellas pasiūlė, kad jų būtų 16. Cattellas taip pat manė, kad šie bruožai egzistuoja tęstinume ir kad visi žmonės kiekvieną požymį turi skirtingu laipsniu.
Psichologas, vardu Hansas Eysenckas, dar labiau susiaurins savybių sąrašą, teigdamas, kad jų buvo tik trys: ekstraversija, neurotiškumas ir psichozizmas.
Šiandien „Didžiojo penketo“ teorija yra bene populiariausia ir plačiausiai pripažinta asmenybės bruožų teorija. Teorija siūlo, kad asmenybė susideda iš penkių plačių asmenybės dimensijų:
- Sutikimas
- Sąžiningumas
- Ekstraversija
- Neurotiškumas
- Atvirumas
Didžiojo penketo teorija teigia, kad kiekvienas bruožas egzistuoja kaip platus tęstinumas. Individo asmenybė nukris kažkur į kiekvieno bruožo spektrą.
Pavyzdžiui, jums gali būti būdingas ekstraversiškumas, sąžiningumas ir malonumas, bet kažkur per vidurį - atvirumas ir neurotiškumas.
Kaip asmenybė vystosi ir keičiasi per gyvenimą
Freudo psichoseksualaus vystymosi teorija yra viena iš geriausiai žinomų asmenybės teorijų, bet ir viena iš prieštaringiausių. Pasak Freudo, vaikai progresuoja per keletą asmenybės raidos etapų. Kiekviename etape libidinalinė energija (jėga, lemianti visų žmonių elgesį) sutelkiama į specifines erogenines zonas.
Sėkmingas etapo užbaigimas leidžia žmogui pereiti į kitą vystymosi etapą. Nesėkmė bet kuriame etape gali sukelti fiksaciją, kuri gali paveikti kažkieno suaugusią asmenybę.
Erikas Eriksonas, kitas psichologas, aprašė aštuonis psichosocialinius gyvenimo etapus. Remiantis Eriksono teorija, kiekvienas etapas vaidina reikšmingą vaidmenį ugdant asmens asmenybę ir psichologinius įgūdžius.
Kiekvieno psichosocialinio etapo metu individas susidurs su vystymosi krize, kuri yra jo vystymosi lūžio taškas. Sėkmingai atlikus kiekvieną etapą, vystosi sveika asmenybė.
Eriksoną labiau domino tai, kaip socialinė sąveika paveikė asmenybės raidą. Jam pirmiausia rūpėjo tai, ką jis vadino ego tapatybe.
Nors Freudo teorija teigė, kad asmenybė pirmiausia formuojama ir užmetama akmeniu ankstyvame amžiuje, Eriksonas manė, kad asmenybė toliau vystosi visą gyvenimą.
Kaip tikrinamas asmeniškumas
Norėdami ištirti ir įvertinti asmenybę, psichologai sukūrė asmenybės testus, vertinimus ir aprašus. Testai yra plačiai naudojami įvairiuose nustatymuose. Pavyzdžiui, garsusis „Myers-Briggs“ tipo rodiklis (MBTI) dažnai naudojamas kaip ikiteisminio patikrinimo įvertinimas.
Kiti vertinimai gali būti naudojami siekiant padėti žmonėms sužinoti daugiau apie įvairius jų asmenybės aspektus. Kai kurie testai naudojami kaip atrankos ir vertinimo priemonės, padedančios diagnozuoti asmenybės sutrikimus.
Geriau suprasti savo asmenybę gali būti naudinga daugeliu jūsų gyvenimo aspektų. Pavyzdžiui, santykiai su draugais, šeima ir bendradarbiais gali pagerėti, kai sužinosite, kad gerai dirbate su kitais arba kad turite skirti laiko pabūti vieni.
Jūs tikriausiai susidūrėte su asmenybės testų pasirinkimu internete (pavyzdžiui, internetinė viktorina, pasakanti, ar esate ekstravertas, ar intravertas). Kai kurie iš šių testų siekia atskleisti „tikrąjį tave“, o kiti aiškiai skirti tik pramogoms.
Asmenybės vertinimai, kuriuos atlikote internete, turėtų būti atliekami su druska. Neoficialios priemonės gali būti įdomios ir gali suteikti šiek tiek supratimo apie jūsų pageidavimus ir ypatybes, tačiau oficialiems vertinimams ar diagnozei nustatyti turėtų būti naudojami tik asmenybės testai, kuriuos organizuoja apmokyti ir kvalifikuoti specialistai.
Asmenybės sutrikimai
Asmenybės psichologai taip pat domisi galinčių kilti asmenybės problemų tyrimu. Asmenybės sutrikimai apibūdinami kaip lėtiniai ir plintantys psichiniai sutrikimai, galintys rimtai paveikti žmogaus mintis, elgesį ir tarpasmeninį funkcionavimą.
Dabartiniame psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo (DSM-5) leidime išvardyta 10 asmenybės sutrikimų, įskaitant antisocialų asmenybės sutrikimą, ribinį asmenybės sutrikimą, narcisistinį asmenybės sutrikimą ir obsesinį-kompulsinį asmenybės sutrikimą.
Nacionalinis psichinės sveikatos institutas (NIH) praneša, kad maždaug 9,1% suaugusių JAV gyventojų kasmet patiria bent vieno asmenybės sutrikimo simptomus.
Jei jums diagnozuojamas asmenybės sutrikimas, tai gali varginti, tačiau turėtumėte žinoti, kad yra gydymo būdų. Dirbdami su psichinės sveikatos specialistu, galite išmokti atpažinti sunkumus, kuriuos gali sukelti šie sutrikimai, ir ištirti naujas įveikimo strategijas.
Gerai jaustis išsigandusiam ir susirūpinusiam dėl ateities, tačiau atminkite, kad jums nereikia su tuo susidurti vienam. Yra žmonių, kurie yra apmokyti, kvalifikuoti ir pasirengę padėti jums atlikti kitus gydymo veiksmus.
Atsižvelgdamas į konkrečią diagnozę, gydytojas gali rekomenduoti psichoterapiją, įgūdžių lavinimą, vaistus ar visų trijų derinį.
Glaudžiai bendradarbiaukite su savo sveikatos priežiūros komanda, kad parengtumėte gydymo planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama jūsų poreikiams ir tikslams.
Žodis iš „Wellwell“
Asmenybė yra plati tema, liečianti beveik visus aspektus, dėl kurių žmonės tampa tokie, kokie jie yra. Yra daugybė būdų galvoti apie asmenybę. Yra keletas teorijų, kurios orientuojasi į individualius bruožus, ir tų, kuriose atsižvelgiama į skirtingus raidos etapus, vykstančius asmenybei bėgant laikui atsirandant (o kartais ir keičiantis).
Psichologai yra suinteresuoti ne tik suprasti normalią žmogaus asmenybę, bet ir atpažinti galimus asmenybės sutrikimus, kurie gali sukelti nelaimę ar sunkumus pagrindinėse gyvenimo srityse. Sugebėdami nustatyti problemas, kurias žmonės patiria namuose, mokykloje, darbe ar santykiuose, psichologai gali geriau padėti žmonėms ugdyti įgūdžius, kaip įveikti ir valdyti asmenybės sutrikimų simptomus.
