Kalbėdami apie ribinį asmenybės sutrikimą (BPD) ir galimas BPD priežastis, galite išgirsti kalbą tiek apie proksimalinius, tiek apie distalinius rizikos veiksnius. Kokie yra proksimaliniai rizikos veiksniai ir ką mes žinome apie jų vaidmenį BPD? Kaip susijusios BPD priežastys, elgesys, susijęs su BPD, ir rizikos veiksniai?
Kas sukelia pasienio asmenybės sutrikimą (BPD)?
Tyrėjai vis dar neaiškūs, kaip ir kodėl atsiranda ribinis asmenybės sutrikimas (BPD). Daugelis žmonių, sergančių BPD, turi bendrą išsilavinimą, tačiau tai tikrai nėra universalu tarp žmonių, sergančių BPD.
Be aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, patiriant prievartą vaikystėje, mokslininkai teigia, kad BPD gali būti susijęs su genetika ar smegenų anomalijomis. Kai kurie BPD sergančių žmonių tyrimai parodė, kad yra paveldėtų bruožų, kurie gali nulemti ką nors susirgti BPD. Žmonės, sergantys BPD, dažnai turi savo šeimos medį, kurie taip pat patyrė BPD.
Kiti tyrimai parodė, kad BPD sergančių žmonių smegenų veikla skiriasi nuo kitų asmenų, ypač tose srityse, kurios reguliuoja impulsyvų elgesį ir emocinius atsakus.
Kartu su šiomis galimomis priežastimis su BPD galima susieti ir tam tikrus rizikos veiksnius, įskaitant tiek proksimalinius, tiek distalinius rizikos veiksnius. Šie rizikos veiksniai labai skiriasi tuo, kaip jie yra susiję su BPD.
Kas yra proksimalus rizikos veiksnys?
Artimiausias rizikos veiksnys yra rizikos veiksnys, sukeliantis ligą, pvz., BPD. Jie reiškia tiesioginį tam tikros būklės ar įvykio pažeidžiamumą. Kartais artimi rizikos veiksniai sukelia ar formuoja įvykį.
Pavyzdžiui, intensyvi įtempta gyvenimo patirtis, pavyzdžiui, skyrybos ar darbo praradimas, yra artimas bandymo nusižudyti rizikos veiksnys. Tokio pobūdžio patirtis dažnai pasireiškia prieš pat savęs žalojimą.
Artimiausi rizikos veiksniai veikia tiesiogiai arba beveik tiesiogiai, kad sukeltų ligą ar simptomą. Tačiau jie neveikia vieni arba atsiranda iš niekur. Tikrą pagrindą turintis asmuo, tikėtina, nusižudys po skyrybų ar darbo praradimo. Bet tas, kuris vaikystėje patyrė daugybę metų prievartą ar nuolatinį atstūmimą, po šių nesėkmių gali nusižudyti.
Proksimalus rizikos veiksnys gali būti „paskutinis lašas“ BPD turinčiam asmeniui, tačiau šie veiksniai daugelį metų galėjo remtis distaliniais rizikos veiksniais.
Kas yra distalinis rizikos faktorius?
Skirtingai nuo proksimalinių rizikos veiksnių, distaliniai rizikos veiksniai atspindi fonines savybes, kurios gali kelti pavojų įvykiui ar būsenai tam tikru gyvenimo momentu, bet ne iš karto.
Pasienio asmenybės sutrikimo atveju tai gali būti intensyvi vaikystės trauma ar prievarta. Dėl šios traumos žmogui kyla didesnė rizika vėliau diagnozuoti BPD.
Manoma, kad distaliniai rizikos veiksniai yra susiję su BPD dėl jų ryšio su išmoktu elgesiu. Pavyzdžiui, kažkas, kuris užaugo smurtaujančiame namų ūkyje, nuo mažens galėjo būti mokomas, kad smurtas ir agresija yra priimtinos ir naudingos priemonės. Šis išmoktas elgesys gali likti su žmogumi visą gyvenimą ir paveikti jų reakciją į įvairias situacijas ar veiksnius. Be to, ši ankstyva patirtis iš tikrųjų gali paveikti tai, kaip smegenys reaguoja patyrus stresą.
Dažniausios BPD turinčių žmonių sąsajos
Nors tiksli pasienio asmenybės sutrikimo priežastis vis dar nežinoma, mokslininkai ir tyrėjai nustatė keletą bendrų sąsajų tarp žmonių, sergančių BPD. Nuo ankstyvo gyvenimo traumų iki emocinių veiksnių proksimaliniai ir distaliniai rizikos veiksniai vaidina svarbų vaidmenį, kaip BPD atsiskleidžia žmogaus gyvenime.
Artimiausi savižudybės su BPD rizikos veiksniai
Artimiausi rizikos veiksniai yra svarbūs sergant BPD ne tik dėl jų indėlio į būklės vystymąsi, bet ir dėl to, kaip jie gali vaidinti įtaką kai kurioms BPD pasekmėms, pavyzdžiui, savižudybei.
Tiems, kurie gyvena su BPD ar turi artimąjį, sergantį šia liga, sužinokite daugiau apie artimus BPD turinčių žmonių savižudybės rizikos veiksnius. Būkite budrūs dėl tokių veiksnių kaip stresiniai įvykiai, kitų savižudybės („užkrėtimo savižudybė“), savižudybės planas ir beviltiškumo jausmas.
Jei kyla minčių apie savižudybę, susisiekite su Nacionaline savižudybių prevencijos tarnyba adresu 1-800-273-8255 parama ir pagalba iš apmokyto patarėjo. Jei jums ar artimajam gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
Jei jūs ar jūsų mylimasis gali turėti BPD
BPD diagnozę gali nustatyti tik patyręs psichinės sveikatos specialistas. Daugelis žmonių turi tam tikrų sutrikimo bruožų, tačiau sergant BPD šie požymiai sukelia didelį nerimą ir ryškų žmogaus gyvenimo sutrikimą.
Jei jums ar artimam žmogui buvo diagnozuotas BPD, sužinokite kuo daugiau apie šią būklę. Raskite terapeutą, kuriuo galite pasitikėti. Yra būdų, kuriais galima valdyti tiek simptomus, tiek galimus rizikos veiksnius.
Sužinokite apie galimas BPD gydymo galimybes ir skirkite laiko, kad parengtumėte saugos planą sau ar savo mylimam žmogui.