Pripratimas yra atsako į dirgiklį sumažėjimas po pakartotinių pristatymų. Pavyzdžiui, naujas jūsų aplinkos garsas, pvz., Naujas melodija, iš pradžių gali atkreipti jūsų dėmesį ar net blaškyti dėmesį.
Laikui bėgant, pripratę prie šio garso, triukšmui skiriate mažiau dėmesio ir jūsų reakcija į garsą sumažės. Šis sumažėjęs atsakymas yra pripratimas.
Pavyzdžiai
Norint suprasti, kaip pripratimas veikia, gali būti naudinga pažvelgti į keletą skirtingų pavyzdžių. Šis reiškinys vaidina svarbų vaidmenį įvairiose srityse nuo mokymosi iki suvokimo.
Mokymasis
Pripratimas yra viena iš paprasčiausių ir labiausiai paplitusių mokymosi formų. Tai leidžia žmonėms sureguliuoti neesminius dirgiklius ir sutelkti dėmesį į dalykus, kuriems tikrai reikia dėmesio. Pripratimas yra tai, kas reguliariai vyksta jūsų kasdieniame gyvenime, tačiau tikriausiai to beveik nežinote.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad mokotės, kai televizorius groja fone. Televizorius iš pradžių gali blaškyti dėmesį, tačiau įpratimas leidžia ilgainiui nutildyti triukšmą ir sutelkti dėmesį į tai, ko bandote išmokti.
Suvokimas
Įsivaizduokite, kad esate savo kieme, kai iš kaimyno kiemo išgirsite garsų trenksmą. Neįprastas garsas iškart atkreipia jūsų dėmesį, ir jums įdomu, kas vyksta ar kas gali kelti triukšmą. Per kelias kitas dienas trankantis triukšmas tęsiasi reguliariai ir pastoviai. Galų gale jūs tiesiog nutildote triukšmą
Pripratinti mus skatina ne tik garsas. Pripratimas gali paveikti ir kitus pojūčius.
Kitas pavyzdys būtų kvepalų užpylimas prieš išvykstant į darbą ryte. Praėjus trumpam laikotarpiui, jūs nebepastebite savo kvepalų kvapo, tačiau aplinkiniai gali pastebėti kvapą net tada, kai to dar nežinote.
Psichoterapija
Taip pat yra psichoterapijos metodų, kurie remiasi pripratimu. Gydant fobijas, pavyzdžiui, žmonių pripratimas prie baimės šaltinio yra vienas iš būdų padėti jiems įveikti fobiją. Pvz., Terapijos metu žmonės palaipsniui patiria dalykų, kurių jie bijo.
Buvimas ekspozicijos terapijoje
Poveikio terapijoje naudojami įpratimai, kurie padeda žmonėms įveikti savo baimes. Pavyzdžiui:
- Žmogus, kuris bijo tamsos, gali pradėti tiesiog įsivaizduoti buvimą tamsiame kambaryje.
- Pripratę prie šios patirties, jie vis labiau priartės prie tikrojo nerimo šaltinio, kol galiausiai susidurs su pačia baime.
- Galiausiai individą galima pripratinti prie dirgiklio, kad jis nebepatirtų baimės reakcijos.
Charakteristikos
Pripratimas ne visada vyksta vienodai ir yra daugybė veiksnių, galinčių turėti įtakos tam, kaip greitai priprantama prie stimulo. Kai kurios pagrindinės pripratimo savybės:
- Keisti: Pakeitus stimuliacijos intensyvumą ar trukmę, pirminis atsakas gali pasikartoti. Taigi, jei tas trankantis triukšmas laikui bėgant stiprėjo arba staiga nutrūko, greičiausiai vėl jį pastebėsite.
- Trukmė: Jei pripratimo dirgiklis nepateikiamas pakankamai ilgai prieš staigų pakartotinį įvedimą, atsakas vėl pasirodys visu pajėgumu. Taigi, jei to triukšmingo kaimyno garsus trankymas (iš aukščiau pateikto pavyzdžio) nustos ir prasidės, jūs mažiau linkę priprasti.
- Dažnis: Kuo dažniau pateikiamas stimulas, tuo greičiau priprantama. Jei nešiojate tuos pačius kvepalus kiekvieną dieną, dažniau nustojate jų pastebėti kaskart anksčiau.
- Intensyvumas: Labai intensyvūs dirgikliai pripranta lėčiau. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kurtinantis garsas, pavyzdžiui, automobilio signalizacija ar sirena, įpratimas niekada neįvyks (automobilio signalizacija nebūtų labai veiksminga kaip pavojaus signalas, jei žmonės nustotų to pastebėti po kelių minučių, pavyzdžiui).
Kodėl vyksta pripratimas
Pripratimas yra neasociatyvaus mokymosi pavyzdys, tai yra, nėra jokio atlygio ar bausmės, susijusios su dirgikliu. Jūs nepatiriate skausmo ar malonumo dėl to, kad kaimynas trankė garsus.
Tad kodėl mes patiriame pripratimą? Yra keletas skirtingų teorijų, kuriomis siekiama paaiškinti, kodėl vyksta pripratimas:
- Lyginamoji pripratimo teorija rodo, kad mūsų smegenys sukuria laukiamo dirgiklio modelį. Tęsiant pristatymus, dirgiklis lyginamas su modeliu ir, jei jis sutampa, atsakas yra slopinamas.
- Dviejų veiksnių pripratimo teorija rodo, kad yra pagrindiniai nerviniai procesai, kurie reguliuoja reagavimą į skirtingus dirgiklius. Taigi mūsų smegenys už mus nusprendžia, kad mums nereikia jaudintis dėl to trenksmo triukšmo, nes turime daugiau neatidėliotinų dalykų, kuriems sutelkti dėmesį.
Pripratimas santykiuose
Pripratimas yra sąvoka, dažnai taikoma suvokimo reiškiniams, tačiau ji taip pat gali būti pritaikyta įvairiai realiame pasaulyje. Tai gali apimti socialinius santykius. Tai gali įvairiais būdais paveikti jūsų santykius:
- Mes priprantame prie gero ir blogo: Kai vis labiau pažįstame žmones, natūralu, kad nustojame pastebėti kiekvieną smulkmeną ir vis labiau įprantame tiek prie jų gerųjų, tiek nuo blogų savybių.
- Mes nepastebime kai kurių dalykų (o kiti erzina): Galite priprasti prie įpročių, kuriuos iš pradžių laikėte dirginančiais, arba netgi vis labiau erzinsite dalykai, kurių iš pradžių nepastebėjote.
- Pradžioje naujumas padidina dėmesį: Bet kokių santykių pradžioje žmonės linkę reaguoti lengviau. Kiekvienas pojūtis jaudina, nes yra naujas ir nepažįstamas.
- Tačiau naujovė ilgainiui išnyksta: Deja, tai nėra valstybė, kuri gali trukti amžinai. Galų gale pripranta ir žmonės nustoja pastebėti kiekvieną smulkmeną.
Nors įpratimas gali sukelti naujų santykių jaudulį ilgainiui, tai nebūtinai yra blogas dalykas. Pradinė aistra, linkusi pažymėti santykių pradžią, paprastai užleidžia vietą kažkam gilesniam ir ilgalaikiškesniam - gilesnei, prasmingesnei meilei, kurią be aistros žymi draugystė, palaikymas ir pagarba.
Kada tai gali pakenkti santykiams
Tačiau įpratimas santykiuose gali tapti problemiškas, kai tai lemia kito žmogaus supratimą. Ilgalaikiai santykiai dažnai gali tapti šios problemos auka.
Laikui bėgant galite pajusti, kad jūsų partneris nevertina dalykų, kuriuos jūs prisidedate prie santykių. O galbūt tai yra jūsų partneris, kuris jaučiasi nepastebimas.
Kaip įveikti įprotį santykiuose
Taigi, ką galite padaryti, kad įveiktumėte pripratimą ir sugrąžintumėte kai kurias pradines kibirkštis į savo santykius?
- Sutelkite dėmesį į teigiamą. Skirkite laiko pagalvoti apie tai, kas patinka jūsų partneriui. Kokiomis savybėmis žavitės labiausiai šiame asmenyje? Kokie dalykai jus labiausiai traukė, kai pirmą kartą susipažinote?
- Praktikuokite dėkingumą. Kai vis daugiau laiko praleidi šalia savo partnerio, gali būti pernelyg lengva sutelkti dėmesį į dalykus, kurie tau atrodo erzinantys. Jei sutelksite dėmesį tik į šias savybes, gali būti nepaprastai sunku likti patenkintam ir susietam.
- Prisiminkite tuos jausmus nuo pat jūsų santykių pradžios. Pagalvokite apie dalykus, kuriuos pirmą kartą pastebėjote ir pamilote savo partneryje. Apsvarstykite dalykus, kuriuos jums patinka daryti kartu poroje. Skirkite laiko tam, kad pastebėtumėte tas savybes ir atkurtumėte tas veiklas, tai yra geras būdas vėl prisijungti.
- Išbandykite ką nors naujo. Įprasti įpročiai ir įpročiai gali būti naudingi, tačiau jie gali jaustis uždusę. Ieškokite būdų, kaip pakeisti dalykus ir į savo santykius sugrąžinti naujumą. Išbandykite naują veiklą poroje ir kartu tyrinėkite dalykus. Tai gali būti įdomus būdas užmegzti tvirtą ryšį, taip pat priemonė pamatyti partnerį naujoje šviesoje.
Žodis iš „Wellwell“
Pripratimas yra natūrali ir įprasta mūsų pasaulio patirties dalis. Tai leidžia mums veikti tokiose aplinkose, kur mus dažnai užplūsta jutiminė patirtis ir informacija.
Užuot priblokšti visais dalykais, kurie skatina mūsų dėmesį, įpratimas leidžia mažiau skirti dėmesio tam tikriems elementams, kad galėtume geriau susitelkti į kitus.
