Šiame straipsnyje pateikta informacija gali sukelti kai kuriuos žmones. Jei kyla minčių apie savižudybę, susisiekite su Nacionaline savižudybių prevencijos tarnyba adresu 1-800-273-8255 parama ir pagalba iš apmokyto patarėjo. Jei jums ar artimajam gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
Mintys apie savižudybę, kartais vadinamos mintimis apie savižudybę, apibūdina mintis, fantazijas, idėjas ar vaizdus, susijusius su savižudybe. Priešingai nei manoma, depresija ir mintys apie savižudybę neapsiriboja tik suaugusiaisiais, tačiau paaugliams simptomai ir įspėjamieji požymiai dažnai skiriasi.
Būdamas tėvu, globėju ar draugu, svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti, kad palaikytumėte kovojantį artimąjį, yra išmokti atpažinti, kas yra savižudiškos mintys, kaip atrodo paauglystėje, ir kaip įsikišti.
Pasyvios ir aktyvios savižudiškos mintys
Paaugliams mintys apie savižudybę gali svyruoti nuo trumpalaikės iki realių planų baigti gyvenimą. Dėl šios priežasties psichinės sveikatos specialistai diskutuoja apie savižudybės pasyvumą ar aktyvumą.
Pasyvios savižudybės mintys apie savižudybę apima miglotų idėjų apie savižudybę patyrimą. Į savižudybę žiūrima kaip į galimą būdą nutraukti skausmą, tačiau paprastai nesiimama jokių veiksmų. Aktyvios savižudybės mintys yra tada, kai paauglys patiria nuolatines mintis apie savižudybę ir toliau jaučiasi beviltiškas. Kai idėjos yra aktyvios, paauglys imasi priemonių bandyti nusižudyti.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, savižudybės yra antra pagrindinė vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų nuo 10 iki 24 metų mirties priežastis.
Priežastys paaugliams
Paauglių mintis apie savižudybę dažnai sukelia negydoma depresija ar piktnaudžiavimas narkotikais, todėl į jas visada reikia žiūrėti rimtai.
Mintys apie savižudybę ir depresija dažnai sukelia daugybę priežasčių. Socialiniai sunkumai, stresas, akademinis spaudimas ir kiti rūpesčiai, su kuriais susiduria paaugliai, gali prisidėti prie savižudiškų minčių.
Kiti rizikos veiksniai yra šie:
- Patyčios
- Sveikatos problemos
- Trūksta paramos šeimai
- Fizinė ar seksualinė prievarta
- Blogi socialiniai santykiai
- Piktnaudžiavimas medžiagomis ir alkoholiu
Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos depresijai ir savižudybės rizikai. Paaugliams, patiriantiems mintis apie savižudybę, dažniausiai būna savižudybe mirusių šeimos narių.
Įspėjamieji savižudiškų minčių ženklai
Yra nemažai požymių, rodančių, kad jūsų paauglys gali mąstyti apie savižudybę. Ieškokite:
- Tapti itin susijaudinusiu, nusiminusiu, prislėgtu ir (arba) nerimastingu
- Pradėti vartoti alkoholį ir (arba) narkotikus arba dažniau juos vartoti
- Keičiant akivaizdžius jų asmenybės bruožus
- Būti savęs destruktyviam arba elgtis rizikingai
- Miego, valgymo ar kitų įpročių pokyčiai
- Išreikšti beviltiškumą ar jausmą, kad esate įstrigę be išeities
- Ekstremalios nuotaikos svyravimai
- Dažnai kalbama apie mirtį ar mirtį
- Turto atidavimas be ypatingos priežasties
- Izoliacija ir pasitraukimas iš socialinio kontakto, ypač jei tai staiga
- Ieškoma ir (arba) įsigyjama priemonė nusižudyti, pavyzdžiui, gauti ginklą ar daug vaistų
- Taško atsisveikinimas su žmonėmis
- Sakydamas: „Norėčiau, kad būčiau miręs“ arba „Norėčiau, kad niekada nebūčiau gimęs“
Atminkite, kad įspėjamieji ženklai kiekvienam asmeniui gali būti skirtingi, o kai kurie paaugliai šias mintis ir jausmus pasilieka sau. Jei jaučiate, kad jūsų paauglys rodo bet kurį iš šių požymių arba elgiasi ne taip kaip jie patys, būtinai kuo greičiau pasitarkite su savo gydytoju.
Ankstyvas įsikišimas yra svarbus sergant bet kokia psichine liga, o jei jūsų paauglys svarsto apie savižudybę, tai yra ekstremali situacija.
Minčių apie savižudybę pavyzdys
15 metų Ivana jaučiasi labai liūdna, kai jos geriausia draugė nutolsta ir ji išgyvena gilų vienatvės ir nesaugumo jausmą. Vieną naktį ji pati galvoja apie savižudybę, kaip būdą nutraukti skaudžius jausmus.
Ji įsivaizduoja, kaip geria tablečių butelį ir giliai miega, iš kurios nepabus. Kitą dieną pabudus jos mintys apie savižudybę pasikeitė, ji žino, kad tai yra galimybė, tačiau jaučiasi geriau ir nusprendžia paskambinti draugui, su kuriuo jau kurį laiką nebuvo kalbėjęs.
Ką daryti
Jei paauglys išgyvena mintis apie savižudybę, tėvai, draugai ir globėjai gali imtis veiksmų.
Tėvams:
- Būkite palaikantys, supratingi ir nevertinantys.
- Laikykite ginklus ir receptinius vaistus nuo vaikų ir paauglių.
- Žinokite įspėjamuosius savižudybės ir depresijos požymius.
- Atvirai kalbėkitės su savo paaugliu ir praneškite jiems, kad atpažįstate jų skausmą.
- Stebėkite, ar nėra narkotikų vartojimo požymių, ir nedelsdami gaukite pagalbos, jei įtariate, kad yra problema.
Kreipkitės į negydytą psichinę ligą
Jei jūsų paaugliui būdingi depresijos, nerimo ar kitos psichikos sutrikimo simptomai, pasitarkite su vaiko pediatru. Nors dauguma psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių nemėgina nusižudyti, nenustatyta ar negydyta būklė kartu su kitais rizikos veiksniais gali padidinti savižudybę.
Niekada nepaisykite grasinimų savižudybe
Neatmeskite savižudiškų kalbų kaip „tipiškos paauglių dramos“. Jei vaikas pateikia tokių komentarų kaip „Aš taip pat galėčiau nusižudyti“ arba „Norėčiau, kad būčiau miręs“, turite išklausyti ir pripažinti jo skausmą. Praneškite jiems, kad suprantate, jog jiems skauda, esate tam, kad galėtumėte pasiūlyti palaikymą ir padėsite jiems gauti reikiamą pagalbą.
Gaukite jiems reikalingos pagalbos
Jei esate tėvai ar globėjai, pasitarkite su vaiko pediatru ir gaukite siuntimą pas profesionalų psichinės sveikatos priežiūros specialistą. Jūsų vaiko gydytojas ar terapeutas gali rekomenduoti psichoterapiją, vaistus ir gyvenimo būdo pakeitimus, kurie gali padėti sumažinti savižudybės riziką.
Jei esate paauglys ir nerimaujate, kad jūsų draugas galvoja apie savižudybę:
- Į savižudybės požymius žiūrėkite rimtai.
- Paraginkite savo draugą pasikalbėti su savo gydytoju ar patikimu suaugusiuoju.
- Pasikalbėkite su mokytoju, tėvais ar kitu suaugusiuoju apie savo draugą ir rūpesčius.