Ar kada nors jaučiate, kad kai kurie metodai, kuriuos rekomenduojama valdyti stresui, tinka tik tam tikriems žmonėms, esantiems konkrečiose situacijose? Pavyzdžiui, jei atsidūrėte tokioje aukšto slėgio situacijoje kaip konfliktas darbe ar mažylio pyktis, ar tikrai praktiška tuo metu medituoti siekiant palengvinti stresą? Ar tikrai juokas yra geriausias vaistas, jei jums netenka darbo ir grumiatės su interviu. Kaip sužinoti, kurios streso malšinimo technikos jums tiks ir kada jas naudoti? Perskaitykite gaires, kuriose galima apibūdinti, kas ir kada veikia, kad kitą kartą susidūrę su stresu turėtumėte tinkamą įrankį šiam darbui!
Trumpalaikis stresas
Jei šiuo metu jaučiatės priblokšti, šie greiti streso malšintuvai gali veikti gana gerai. Išsamesni streso malšinimo būdai gali suteikti ilgalaikės ir toli siekiančios naudos, tačiau jie padės greitai pakeisti atsaką į stresą, kad galėtumėte geriau valdyti tai, su kuo susidūrėte. dabar:
- Kvėpavimo pratimai (nuo 1 iki 5 minučių): Kvėpavimo pratimai gali veikti greitai ir gali būti naudojami praktiškai bet kur ir bet kurioje situacijoje. Manau, kad jie ypač naudingi, nes juos galima naudoti esant stresinei situacijai. Nereikia atsipūsti nuo daiktų, nusiraminti ir grįžti po to, kai juos išmokote - galite juos naudoti, kad būtumėte ramūs viduryje mažylio pykčio ar bet kokio kito, kas pasitaikys.
- Progresuojantis raumenų atsipalaidavimas (nuo 3 iki 5 minučių): PMR įgauna šiek tiek praktikos, tačiau gali padėti per kelias minutes visiškai atpalaiduoti kūną ir palengvinti stresą. Pradžioje jums gali tekti padaryti pertrauką, tačiau galų gale tai gali būti naudinga mankšta, kurią galite naudoti prie savo stalo, automobilyje ar kaskart, kai radote 5 minutes sėdėti.
- Mini meditacija (nuo 3 iki 10 minučių): Reguliari meditacija daugeliui žmonių puikiai veikia kaip streso malšinimo priemonė, o 20-30 minučių yra optimalus užsiėmimo ilgis. Tačiau mini meditacijos taip pat gali būti naudingos, ypač jei esate įpratęs prie ilgesnių užsiėmimų, praktikuojamų kitu metu. Net trys minutės meditacijos gali padėti jaustis ramiau.
- Pasivaikščiokite (10 minučių): Jei sugebate išlipti ir minutę pasivaikščioti, dekoracijos pasikeitimas ir greitas pratimas gali padėti jums greitai pašalinti stresą. Tai gali būti naudinga stresą patiriančioms mamoms ir vaikams, taip pat darbuotojams, kurie patiria didelį spaudimą ir kuriems reikia maksimaliai išnaudoti trumpas pertraukėles.
- Pakeiskite savo perspektyvą (skiriasi): Kartais jūs negalite pakeisti to, su kuo susiduriate, tačiau galite pakeisti požiūrį į daiktus. Perspektyvos nukreipimas į optimistiškesnę ar net paprasčiausias situacijos suradimas gali padėti išsklaidyti stresą.
Bendras gyvenimo būdo stresas
Stresas gali kilti dėl daugelio gyvenimo būdų. Dažnai tai padeda pašalinti stresą jo šaltinyje, tačiau tai ne visada įmanoma.
Kai galite, imkitės veiksmų; kai negalite pakeisti savo padėties, vis tiek galite sumažinti patiriamą stresą, pašalindami stresorius, kurdami išteklius ir įtraukdami į savo gyvenimo būdą stresą mažinančius įpročius.
Šios idėjos gali padėti.
- Iškirpkite ką nors: Jei jus jaudina įtemptas gyvenimo būdas, akivaizdus sprendimas yra sumažinti savo įsipareigojimus. Tai dažnai lengviau pasakyti nei padaryti, bet kai tai bus padaryta, iš jūsų gyvenimo praeis visa kategorija streso. Pažvelkite į būdus, kaip ką nors iškirpti, ir pažiūrėkite, kam atsiveriate.
- Priimkite naują įprotį: Tam tikri įpročiai padeda organizuoti ar atsilaikyti. Šių įpročių laikymasis gali padėti geriau suvaldyti patiriamą stresą.
- Paleisk neigiamus žmones: Draugai ir artimieji praturtina mūsų gyvenimą. Tačiau kartais jų sukurta drama ir konfliktai gali sukelti ne tik patogų stresą. Nustatykite žmones savo gyvenime, kurie verčia jus jaustis blogiau dėl savęs, eikvoti energiją ar kitais būdais sukelti daugiau streso nei jie verti, ir apsvarstykite galimybę sumažinti ar panaikinti jų vaidmenį jūsų gyvenime.
- Pakeiskite įprastus minties modelius: Tai, kaip mąstome apie tai, su kuo susiduriame gyvenime, gali padidinti ar sumažinti mūsų streso lygį. Būkite tikri, kad jūsų mintys padeda jums kuo sveikiau valdyti stresą. Jei ne, šie patarimai gali padėti tai pakeisti.
- Išskirkite laiko sau: Papildomas „prastovos laikas“ gali būti vienas geriausių stresą malšinančių priemonių, ypač tiems, kuriems nepakanka. Taip yra todėl, kad mums, kaip ir per daug naudojamam raumeniui, tarp treniruočių reikia poilsio. Jei mes nuolat bėgame, nėra laiko atsigauti ir kaupti energiją kitam iššūkiui, net jei tas iššūkis yra tiesiog kasdienio gyvenimo dalis. Tai gali sukelti perdegimą. Būtinai sukurkite šiek tiek erdvės poilsiui savo gyvenime, kad galėtumėte ir toliau stumti save, kai to reikia.
Emocinis stresas
Tam tikri stresoriai, pavyzdžiui, santykių problemos, jus užklumpa emociškai. Šio tipo stresas gali jaustis ypač stengiantis, todėl svarbu rasti emocinio streso valdymo būdų. Šie metodai gali padėti jums apdoroti emocijas, sumažinti jų intensyvumą arba nukreipti dėmesį.
- Žurnalai: Dienoraščiai gali būti labai efektyvi priemonė valdant stresą ir tyrinėjant bei apdorojant emocijas. Šios technikos ypač tinka dirbant per emocinį stresą.
- Meditacija: Meditacija gali būti nelengva, kai galvoji daug, tačiau tai yra laikas, kai ji gali būti efektyviausia. Mylinčio gerumo meditacija yra ypač naudinga emociniam stresui malšinti ir gali būti viena iš lengviausių meditacijos formų. Sąmoningumo meditacijai gali prireikti šiek tiek daugiau praktikos, tačiau, skirtingai nei meilės malonumo meditacijai, nereikia vietos, kurioje nebūtų blaškymosi. Eksperimentuokite ir sužinokite, kurios meditacijos rūšys geriausiai tinka jums ir jūsų situacijai.
- Pratimas: Pratimai gali būti puikus blaškymasis bėgant, vaikščiojimas, užsiėmimai ir kitos mankštos formos keičia dekoracijas, taip pat į ką reikia sutelkti dėmesį protu ir kūnu, be streso. Sportas teikia naudos sveikatai ir stiprina atsparumą stresui, todėl tai yra pasirinkimas, kuris veikia daugeliu būdų.
- Pakeiskite savo požiūrį: Kaip jau minėta, tai, kaip mes suvokiame dalykus, gali padidinti ar sumažinti jaučiamą stresą. Kartais mes dalykus matome labiau neigiamai ar iškreiptai, nei mums reikia, ir išmokę tai pakeisti gali palengvinti mūsų streso lygį ir santykius. Štai kodėl tai padeda ištirti ir pakeisti mūsų galimus kognityvinius iškraipymus. Jei galite pakeisti požiūrį į situaciją, galite patirti mažiau emocinio streso.
- Pakalbėk su draugu: Paprasčiausias pasidalijimas mintimis su draugu gali padėti jaustis mažiau vienišam ir suteikti kitos perspektyvos. Protingai pasirinkite, su kuo kalbate, ir būtinai atsilyginkite, kai jūsų draugams reikia jūsų palaikymo, tačiau nenuvertinkite palaikančio peties galios.
Nerimas dėl ateities
Baimės ir nerimas dėl rytojaus gali sukelti stresą ir atimti mūsų laimę šiandien. Be to, nerimas yra gana įprastas dalykas, o suradus streso būdus, kaip kovoti su juo, galime lengviau atsipalaiduoti dabartyje ir labiau džiaugtis gyvenimu. Tam tikros rūšies nerimas yra pakankamai intensyvus, kad prireiktų profesionalios pagalbos, tačiau kasdienį nerimą galima gerai suvaldyti taikant kelias streso malšinimo strategijas. Šie metodai gali padėti.
- Meditacija: Meditacija yra fantastinis nerimą malšinantis veiksnys, nes jis padeda nutildyti (arba išmokti ignoruoti) tą niurnantį balsą galvoje, kuris nurodo viską, kas tu gali būti, bet dėl kurio nereikėtų jaudintis. Laimei, yra daug įvairių meditacijos formų, kurias reikia išbandyti. Pažiūrėkite, kurios meditacijos rūšys jums labiausiai tinka.
- Žurnalai: Dažnai nerimaujame dėl dalykų, kurie nekelia realios grėsmės, dalykų, kurių tikimybė maža, arba dalykų, kurių negalime kontroliuoti. Kartais mums reikia tikrovės tikrinimo. Žurnalai gali būti naudinga priemonė tiriant ir paneigiant nerimo šaltinius.
- Veiksmais paremtas susidorojimas: Dažnai galite padaryti tai, kad pakeistumėte situaciją, tačiau kartais mūsų nerimas neleidžia mums pereiti į veiksmo režimą. Kitais atvejais nerimas gali padėti kaupti išteklius, kurių mums gali prireikti, jei iš tikrųjų nutiks blogiausia. Bet kokiu atveju minčių audros sprendimai gali būti gana naudingi, ir ši žurnalų sudarymo technika gali padėti jums atlikti procesą.
- Pakalbėk su draugu: Draugai dažnai gali tikrinti tikrovę arba nurodyti mums išteklius, kurie gali padėti mums jaustis mažiau susirūpinę dėl to, kas gali nutikti toliau. Net kalbėdami su kuo nors apie tai, kaip jie anksčiau galėjo susidurti su panašiomis situacijomis, galime padėti jaustis mažiau nerimaujantys dėl stresą sukeliančių veiksnių, kurie mums kelia nerimą. Pokalbis su draugu ar, jei reikia, terapeutu gali suteikti naudingos paramos.
Įveikti krizę
Streso valdymas yra ypač svarbus krizės metu. Tam tikros strategijos, pavyzdžiui, rūpinimasis savo fizine sveikata, šiais laikais būna ypač svarbios, nes jos gali būti ypač naudingos ir gali turėti įtakos kitiems būdams, kaip susitvarkyti.
Nuolatinis streso valdymas
Praktiškai visi streso valdymo metodai laikui bėgant tampa efektyvesni, nes jūsų kūnas ir protas įpranta juos atsipalaiduoti, kai juos praktikuojate. Tam tikros technikos, ypač mankšta ir meditacija, yra ypač veiksmingos kuriant pokyčius, kurie laikui bėgant padeda tapti atsparesni stresui. Nuolatinis streso valdymo būdų naudojimas gali padėti sumažinti stresą, kai susiduriate su juo, ir būti labiau pasirengęs bet kokiam jūsų keliamam stresui.
Šie streso valdymo šaltiniai gali padėti jums padaryti streso valdymą įprasta jūsų gyvenimo dalimi. Be to, nepamirškite nepamiršti, kad jei jūsų patiriamam stresui reikia daugiau, nei gali pasiūlyti vien šios technikos, galite pasikalbėti su savo gydytoju apie kitas galimybes ir palaikymą.