Pasijutus bevertiu dažnai apima beviltiškumo ir nereikšmingumo jausmas. Tokie jausmai dažnai yra dažnas depresijos simptomas, tačiau gali kilti ir dėl tokių dalykų kaip žemas savęs vertinimas, nepriežiūra, prievarta, traumos ar sunkios situacijos, keliančios grėsmę asmens savęs jausmui.
Jausmas nevertingas gali sukelti didelių kančių ir apsunkinti normalų funkcionavimą kasdieniame gyvenime. Jums gali būti sunku jaustis motyvuotam siekti savo tikslų, kai jaučiate, kad niekas, ką darote, yra teisinga arba kad nė viena jūsų pastanga nepasikeis. Dėl šios priežasties svarbu rasti būdų, kaip suvaldyti šiuos sunkius jausmus, ir prireikus ieškoti pagalbos.
Kodėl gali jaustis bevertis?
Nevertingumo jausmą gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių. Auklėjimas, socialinė patirtis, aiškinamasis stilius, stresiniai įvykiai ir psichinės sveikatos sąlygos gali vaidinti svarbų vaidmenį. Keletas priežasčių, kodėl galite kovoti su tokiais jausmais, yra:
Vaikystės trauma
Galbūt patyrėte neigiamą vaikystės patirtį, kuri paliko ilgalaikį pėdsaką. Aplaidumas, prievarta ir netinkamas elgesys vaikystėje gali vaidinti svarbų vaidmenį vystant nevertingumo jausmus. Vaikai, kurie yra skriaudžiami arba kuriuos dažnai kritikuoja tėvai ar kiti globėjai, gali turėti nereikšmingumo jausmą iki pilnametystės. Tyrimai parodė, kad šios ankstyvos tarpasmeninės traumos yra susijusios su vėlesniais nevertingumo jausmais.
Neigiamų įvykių matymas kaip jūsų kaltė
Neigiamus įvykius galite priskirti savo veiksmams ar savybėms. Žmonės, linkę neigiamus įvykius priskirti vidinėms priežastims, gali dažniau patirti depresijos simptomus, įskaitant bevertiškumą.
Praeities kritika
Anksčiau galbūt jus kritikavo kiti. Neigiama patirtis, kai žmogus buvo pažemintas ar sulaukė kitų kritikos, taip pat gali sukelti žmonių jausmą, tarsi jiems trūktų vertės.
Sunkumai valdant stresą
Jums gali būti sunku įveikti stresą. Tiek ūmus, tiek lėtinis stresas gali labai pakenkti žmogaus suvokimui apie save. Patyrę rimtą nesėkmę, pavyzdžiui, finansines problemas, skyrybas ar darbo praradimą, galite jaustis beverčiai.
Psichinės sveikatos būklės požymis
Jums gali būti psichinės sveikatos būklė. Nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija, dažnai pasižymi tokiais simptomais kaip gėda, kaltės jausmas, beviltiškumas ir bevertiškumas. Tokie simptomai sukelia kančią ir apsunkina įprastų kasdienių darbų valdymą.
Ką tu gali padaryti
Jei patiriate nevertingumo jausmą, galite atlikti nedidelius veiksmus, kuriuos galite atlikti, kurie gali padėti geriau jaustis. Štai kelios idėjos, kurios gali padėti.
Kalbėk maloniai su savimi
Žmonės, kurie jaučiasi beverčiai, dažnai imasi neigiamo mąstymo ir savęs. Iš pradžių tai gali būti iššūkis, bet susitelkite į tai, kad elgtumėtės maloniai. Pastebėję neigiamą savęs kalbėjimą, ieškokite būdų, kaip šias mintis pakeisti teigiamesniais ar tikroviškesniais būdais. Užuot galvojęs „Aš niekada negalėsiu to padaryti“, pavyzdžiui, galite pasakyti: „Aš galiu kiekvieną dieną padaryti mažų dalykų, kad tobulėčiau“.
Atkreipkite dėmesį į tai, kai ištinka beverčiai
Kartais šie neigiami jausmai kyla reaguojant į tam tikras situacijas, mintis, patirtį ar net žmones. Pradėkite pastebėti, kada atsiranda šie jausmai, kas vyksta, kai jie atsiranda, ir kokios mintys gali prisidėti. Tai yra vienas iš būdų padėti kovoti su neigiamu atrajotoju, kuris gali sukelti nepakankamumo jausmą.
Laikykite dėkingumo žurnalą
Bevertybė gali praslėpti, kai pastebėsite, kad nepalyginote savo gyvenimo su kitų gyvenimais. Užuot pakliuvę į spąstus, žiūrėdami tik į būdus, kuriais, atrodo, jums trūksta, apsvarstykite galimybę dėkoti žurnalui, kuriame kiekvieną dieną praleidžiate šiek tiek laiko galvodami apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tokiu būdu sutelkęs mintis gali padėti apsisaugoti nuo neigiamo palyginimo ir pavydo poveikio.
Daryk ką nors kitam
Kartais, kai jaučiatės nieko nevertas, gali padėti sutelkti dėmesį į kažką kitą, o ne save. Tyrimai parodė, kad užsiėmimas prosocialine veikla, pavyzdžiui, savanoriška veikla savo bendruomenėje ar pagalba kitam, kuriam reikia pagalbos, gali teigiamai paveikti žmogaus laimę ir gerovę. Pagalba kitiems taip pat gali padėti pajusti didesnį ryšio ir tikslo jausmą.
Išbandykite psichinės sveikatos programą
Yra daugybė skirtingų mobiliųjų programų, skirtų psichinei sveikatai gerinti. Kai kuriose programose gali būti pateikiami tokie įrankiai kaip teigiami teiginiai, sąmoningumo ugdymas ar kognityvinės elgesio terapijos (CBT) šaknys, skirtos padėti jums nustatyti ir pakeisti neigiamo mąstymo modelius.
Kaip gauti pagalbos
Svarbu prisiminti, kad nevertingumo jausmas taip pat gali būti pagrindinės psichinės sveikatos būklės ženklas. Jei tokie jausmai yra nuolatiniai, nerimą keliantys arba apsunkina kasdienių užduočių susidorojimą, pasitarkite su savo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėju arba susisiekite su psichinės sveikatos specialistu.
Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali paklausti jūsų apie jūsų jausmus ir kitus simptomus, kuriuos patyrėte. Jie taip pat gali paprašyti užpildyti klausimyną, kad būtų galima nustatyti depresijos ar nerimo simptomus. Jums taip pat gali būti atliktas fizinis egzaminas ir laboratoriniai tyrimai, kad būtų pašalintos sveikatos būklės, galinčios sukelti depresijos simptomus.
Taip pat galbūt norėsite išbandyti internetinę terapiją. Tyrimai rodo, kad internetinė terapija gali būti tokia pat veiksminga kaip ir tradicinė veido akis į akį. Internetinė terapija yra prieinamas ir dažnai prieinamas būdas gauti pagalbos dėl psichinės sveikatos problemų. Internetinę terapiją teikiančios paslaugos gali skirtis atsižvelgiant į tai, ką jos siūlo, jų kainą ir tai, kaip vyksta terapijos užsiėmimai. Daugeliu atvejų parinktys apima internetinį pokalbį, vaizdo konferencijas, el. Pašto ir telefono parinktis.
9 geriausios internetinės terapijos programos Mes išbandėme, išbandėme ir parašėme nešališkus atsiliepimus apie geriausias internetines terapijos programas, įskaitant „Talkspace“, „Betterhelp“ ir „Regain“.Žodis iš „Wellwell“
Nors visi kartais gali jaustis nevertingi, tai gali tapti rimta problema, jei tokie jausmai yra lėtiniai ir persmelkę. Laimei, galite imtis veiksmų, kurie gali padėti pasijusti geriau.
Taip pat teikiama profesionali pagalba, įskaitant psichoterapiją akis į akį, vaistus ar jų derinį. Laikui bėgant, depresija gali dar labiau pablogėti, todėl dabar, kalbėdami su savo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie savo bevertiškumo jausmą, galite įsitikinti, kad gydotės dar nepasunkėjus simptomams.
Jei jūs ar artimas žmogus kovoja su depresija, susisiekite su Piktnaudžiavimo narkotikais ir psichinės sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) nacionaline pagalbos linija 1-800-662-4357 informacijos apie palaikymo ir gydymo įstaigas jūsų vietovėje.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
9 dalykai, kuriuos reikia padaryti, jei jaučiate nerimą