Jei patiriate reikšmingų, nuolatinių psichikos simptomų, tokių kaip prislėgta nuotaika, nerimas, nuotaikos svyravimai, apsėdimai ir priverstiniai veiksniai, nereguliuojamas valgymas (t. Y. Besaikis valgymas, apsivalymas) ar sutrikęs miegas, vaistai gali būti naudinga gydymo plano dalis. Šiems ir kitiems simptomams gydyti vartojami vaistai, dažniausiai pastebimi daugelyje psichiatrinių diagnozių, vadinami psichotropiniais vaistais.
Psichotropiniai vaistai yra tie, kurie daro įtaką jūsų protui, jūsų emocijoms ir jūsų elgesiui, paprastai pakeisdami smegenyse esančių cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, pusiausvyrą. Kiekvienas veikia unikaliai.
Vaistai, vartojami protui gydyti, paprastai priskiriami vienai iš šių grupių:
- Antidepresantai: vartojamas nuotaikai, nerimui ir kai kuriems valgymo sutrikimams gydyti
- Antipsichotikai: vartojami tokiems simptomams kaip kliedesiai ir haliucinacijos, taip pat nuotaikos sutrikimų gydymui
- Anksiolitikai: vartojamas nerimui ir nemigai gydyti
- Migdomieji: naudojamas miegui padėti
- Nuotaikos stabilizatoriai: vartojamas bipoliniam sutrikimui ir kitiems nuotaikos simptomams gydyti
- Stimuliatoriai: naudojamas dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimams (ADHD), miego sutrikimams ir antidepresantams didinti
Ar vaistai man tinka?
Norėdami nustatyti, ar vaistas gali būti jums naudingas, ir kuris pirmasis žingsnis yra susitikimas su gydytoju, kad būtų galima įvertinti jūsų simptomus. Pasiruoškite diskusijai apie vaistus ir kitas gydymo galimybes, pavyzdžiui, psichoterapiją, peržiūrėdami šias naudingas gaires.
Atkreipkite dėmesį, kad vaistai kartais vartojami simptomams ar sutrikimams, esantiems anksčiau minėtose kategorijose, gydyti. Pavyzdžiui, miegui gali būti naudojami raminamojo poveikio antidepresantai, o antipsichoziniai vaistai kartais padeda esant kitiems simptomams nei psichozė.
Jei esate sutrikęs ar nerimaujate dėl gydytojo rekomendacijų, užduokite klausimus, kad suprastumėte jo ar jos pagrindimą ir gydymo planą.
Apibendrintas nerimo sutrikimo diskusijų vadovas
Gaukite mūsų spausdinamą vadovą, kuris padės jums užduoti teisingus klausimus per kitą gydytojo paskyrimą.
Atsisiųsti PDF
Kas gali man skirti vaistus?
Ne visi psichikos sveikatos gydytojai gali skirti vaistus, o būtent tie gydytojai, kurie gali paskirti, galės geriausiai išsamią diskusiją apie konkrečių vaistų santykinius privalumus ir riziką.
Psichiatrai yra medicinos gydytojai, kurie specializuojasi gydant asmenis, kuriems reikia psichotropinių vaistų. Daugelis psichiatrų taip pat teikia psichoterapiją; psichiatrai, kurie pacientus pirmiausia gydo vaistais (tai yra, jų pacientai gali dalyvauti pokalbio terapijoje su kitu paslaugų teikėju arba iš viso nedalyvauti), kartais vadinami psichofarmakologais. Kai kuriais atvejais gydymą vaistais prižiūri ir pirminės sveikatos priežiūros gydytojai bei slaugytojai (įskaitant specializuotus psichiatrijos slaugytojus).
Aš nusprendžiau išbandyti vaistus, kad padėtų pašalinti mano simptomus. Kas dabar?
Kaip ir bet kuriuos kitus vaistus, labai svarbu vartoti psichotropinius vaistus, kaip nurodyta. Priklausomai nuo vaisto, tai gali būti kasdien arba kelis kartus per dieną, arba prireikus simptomų atsiradimo metu arba situacijose, kuriose gali pasireikšti simptomai (kaip yra anksiolitikų ir migdomųjų atveju).
Gydytojas kartu su jumis peržiūrės vaistų planą. Plane gali būti:
- Kada vartoti vaistus (pvz., Dienos metu, prieš valgį ar po jo ir pan.)
- Kada padidinti dozę
- Kiek padidinti dozę
- Kada ir kaip sekti paskirti vaistą
- Simptomų pokyčiai ar galimas šalutinis poveikis, apie kurį reikia kuo greičiau pranešti gydytojui
- Kiti vaistai, maisto produktai ar medžiagos, kurių reikėtų vengti vartojant vaistus
Kaip ir gydant bet kokias medicinines problemas (pvz., Vartojant antibiotikus nuo streptokokinės gerklės), svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo ir susisiekti su gydytoju, jei norite nukrypti nuo dėl bet kokios priežasties.
Ką aš turiu patirti galimą šalutinį vaistų poveikį?
Visi vaistai kelia šalutinio poveikio riziką, o psichotropiniai vaistai nėra išimtis. Šalutinis poveikis skiriasi priklausomai nuo vaisto ir žmogaus. Prieš pradėdamas vartoti naują vaistą, gydytojas peržiūrės įprastus ir nedažnus šalutinius poveikius ir aptars tuos, kurie gali būti rimti, palyginti su tais, kurie gali būti tiesiog nepatogūs ar nemalonūs.
Jei pasireiškia šalutinis poveikis, susisiekite su gydytoju, kad aptartumėte, kaip geriausia elgtis. Jums gali būti patarta sumažinti dozę, visiškai nutraukti vaisto vartojimą arba palikti kursą, jei šalutinis poveikis yra toleruojamas. Kai kuriais atvejais šalutinis poveikis gali laiku pagerėti arba visiškai išnykti.
Ką daryti, jei praleidžiu dozę?
Gydymo pradžioje aptarkite, kaip turėtumėte elgtis praleidę Jums paskirtas vaisto dozes, t. Y. Ar kompensuoti dozę, ar tiesiog laukti kitos numatytos dozės. Jei vartojate vaistus kasdien (ar daugiau), nustatykite tvarką, skatinančią nuolat vartoti vaistus. Naudokitės savo aplinka ir technologijomis, kad galėtumėte prisiminti. Pavyzdžiui, recepto buteliuko laikymas šalia dantų pastos gali padėti prisiminti, kad jį išgėrėte ryte ir (arba) naktį. Nustačius žadintuvą išmaniajame telefone gali palengvėti nuoseklus vaistų vartojimas visą dieną.
Jei jaučiuosi blogai, ar tai reiškia, kad turėčiau vartoti daugiau vaistų (didesnes dozes)?
Jei jums patartina vartoti vaistus simptomų atsiradimo metu, pavyzdžiui, anksiolitikas, jei jums prasideda panikos priepuolio simptomai, jūsų gydytojas rekomenduos mažiausią ir didžiausią dozę, kad būtų galima saugiai ir veiksmingai sumažinti simptomus.
Kalbant apie kitas psichotropinių vaistų klases, įskaitant antidepresantus, nuotaikos stabilizatorius ir antipsichozinius vaistus, prieš keičiant vaistų planą, labai svarbu pasitarti su gydytoju. Vaistai skiriasi priklausomai nuo dozavimo, teigiamo poveikio ir neigiamo ar toksinio poveikio.
Gydytojas galės patarti, kaip geriausiai pasinaudoti paskirtų vaistų teikiama nauda, tuo pačiu sumažinant nemalonaus ar žalingo šalutinio poveikio riziką.
Kokį sveikatos elgesį galiu stebėti ar pakeisti vartodamas vaistus?
Alkoholis ir pramoginiai narkotikai
Visi vaistai gali sąveikauti su kitomis medžiagomis, įskaitant alkoholį ir pramoginius narkotikus. Jei vartojate psichotropinius vaistus, tikėtina, kad turėsite pakeisti (t. Y. Sumažinti) arba nutraukti alkoholio ir kitų pramoginių narkotikų vartojimą. Šie vaistai gali sumažinti jūsų toleranciją arba sukelti žalingo sąveikos poveikio riziką. Alkoholis ir kiti narkotikai savaime taip pat veikia nuotaiką, nerimą, miegą, valgymą ir kt. Todėl taip pat patartina apriboti šių medžiagų vartojimą, kad būtų galima geriau įvertinti, kiek tam tikras vaistas padeda jūsų simptomams.
Valgymas
Kai kurie psichotropiniai vaistai gali pakeisti valgymo elgesį ir svorį. Stabilus valgymo būdas - trys valgiai ir keli užkandžiai kasdien - gali padėti apsisaugoti nuo persivalgymo. Praneškite savo gydytojui, jei pasikeitė valgymo įpročiai ar apetitas, ir apsvarstykite galimybę reguliariai (galbūt kas savaitę ar kas mėnesį) stebėti savo svorį, konsultuojantis su savo gydytoju.
Miegoti
Miegas yra būtinas psichinei ir fizinei gerovei. Jūsų miego režimas gali pasikeisti vartojant vaistus, kurių tikslas nėra miegas kaip simptomas. Jei pastebite kuklius pokyčius, galite stebėti miegą ilgesnį laiką (galbūt savaitę ar dvi) naudodami miego žurnalą ir aptarti naują modelį su savo gydytoju per kitą numatytą susitikimą. Reikšmingi miego pokyčiai gali reikšti kitų simptomų pasikeitimą (pavyzdžiui, daugiau nerimo, prastesnės nuotaikos ar pakilios nuotaikos), todėl reikia skubiau konsultuotis su gydytoju.
Kaip sužinoti, ar vaistai padeda?
Atkreipdami dėmesį į simptomų, į kuriuos buvo siekiama nukreipti vaistą, pokyčius, jūs suprasite, ar šis gydymas padeda, ar ne (ir kiek).
Jei psichotropinis vaistas yra greito veikimo, pavyzdžiui, ADHD stimuliatorius arba panikos priepuolio anksiolitikas, apie tai sužinosite gana greitai, atkreipdami dėmesį į savo sugebėjimą sutelkti dėmesį (ADHD atveju) arba atsipalaiduoti (esant panikos priepuolis).
Lėtesnio veikimo vaistai, pvz., Antidepresantai ir nuotaikos stabilizatoriai, gali būti neįvertinti simptomų pagerėjimo kelias dienas ar savaites po to, kai pirmą kartą pasieksite terapinę dozę. Kai kuriais atvejais tai gali būti jūsų patikimi draugai ir šeima, kurie pastebi jumyse pokyčius, kol patys to nepajusite. Jūsų gydytojas padės jums sekti, kas vyksta su jūsų simptomais laikui bėgant, per susitikimus uždavę gana standartizuotų klausimų rinkinį (arba paprašę užpildyti klausimyną).
Jaučiuosi geriau ir norėčiau atsisakyti vaistų - ar galiu nustoti jų vartoti?
Atsakymas į šį dažnai užduodamą klausimą yra: tai priklauso. Visais atvejais rekomenduojama pasikalbėti su savo gydytoju, ar ir kaip saugiai nutraukti psichotropinių vaistų vartojimą. Kai kurie vaistai gali būti tiesiog nutraukti, o kiti turėtų būti palaipsniui mažinami prieš nutraukiant jų vartojimą. Dalyvaudami šioje diskusijoje, jūsų taip pat bus paprašyta nustatyti įspėjimo apie pasibaigimą požymius, dėl kurių prireiks kito gydymo vaistais.
Kai kuriais atvejais tolesnis vaistų vartojimas bus būdas jaustis geriau. Tai ypač pasakytina apie simptomus, kuriems būdingi antipsichoziniai vaistai ir nuotaikos stabilizatoriai, taip pat gali būti asmenims, turintiems ilgalaikę depresiją ar nerimą, kuriuos gerai valdo antidepresantas. Jei nerimaujate dėl ilgalaikio psichotropinio vaisto vartojimo, atviras dialogas su gydytoju gali padėti išspręsti (ir sušvelninti) jūsų susirūpinimą.
Ar galiu tapti priklausomas nuo psichotropinių vaistų?
Daugumai vaistų, vartojamų nerimo sutrikimams, nuotaikos sutrikimams ar psichozės sutrikimams gydyti, nėra didelės piktnaudžiavimo rizikos.
Ryški šio atvejo išimtis yra benzodiazepinų šeimos vaistai (pvz., Ativan, Xanax, Klonopin). Šie vaistai, kurie, kaip žinoma, gali būti įpročiai, gali būti veiksminga nerimo gydymo programos dalis, kai jie vartojami trumpą laiką ir kaip nurodė gydytojas. Jei vartojate didesnę nei rekomenduojama dozę arba vartojate šiuos vaistus dažniau nei rekomenduojama, būtina pasitarti su gydytoju apie vartojimo būdą. Gali būti bandomi alternatyvūs vaistai ar kitos strategijos.