Psichologai dažnai kalba apie skirtingas atminties rūšis. Ilgalaikiai prisiminimai yra gana ilgalaikės atminties tipas. Šiuos prisiminimus išskiria tai, kad jie paprastai būna stabilūs ir gali trukti ilgai, dažnai metus.
Ilgalaikė atmintis reiškia informacijos saugojimą ilgesnį laiką. Jei atsimenate tai, kas įvyko ne tik prieš kelias akimirkas, nesvarbu, ar tai įvyko prieš kelias valandas, ar dešimtmečius anksčiau, tai yra ilgalaikė atmintis. Keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia žinoti apie ilgalaikę atmintį:
- Ilgalaikiai prisiminimai dažnai būna už sąmoningo proto ribų. Ši informacija iš esmės nepriklauso nuo mūsų supratimo, tačiau ją galima panaudoti darbinėje atmintyje, kuri bus naudojama prireikus. Kai kuriuos prisiminimus palyginti lengva prisiminti, o kitus yra daug sunkiau pasiekti.
- Ne visi ilgalaikiai prisiminimai kuriami vienodai. Kai kurie prisiminimai greitai ateina į galvą, kiti yra silpnesni ir jiems gali prireikti paraginimų ar priminimų, kad jie būtų sutelkti į dėmesį. Didesnės svarbos informacija leidžia stipriau prisiminti. Paprastai svarbius įvykius, pavyzdžiui, vestuvių dieną, galite prisiminti daug aiškiau ir išsamiau nei mažiau įsimintinas dienas.
- Prisiminimai, kurie dažnai yra prieinami, tampa stipresni ir lengviau atsimenami. Prieiga prie šių prisiminimų vėl ir vėl sustiprina neuroninius tinklus, kuriuose užkoduota informacija, todėl informaciją lengviau prisiminti. Prisiminimai, kurie dažnai neprisimenami, kartais gali susilpnėti arba net būti prarasti arba pakeisti kita informacija.
Ilgalaikės atminties trukmė ir talpa
Susivienijimo ir repeticijų metu trumpalaikės atminties turinys gali tapti ilgalaikiu. Ilgalaikiai prisiminimai gali trukti kelias dienas ir net dešimtmečius.
Yra daugybė veiksnių, galinčių turėti įtakos tam, kiek ilgai informacija išlieka ilgalaikėje atmintyje. Pirma, atminties užkodavimas pirmiausia gali atlikti svarbų vaidmenį. Jei turėjote patirties, buvote labai sąmoningas ir budrus, atmintis tikriausiai bus daug ryškesnė.
Kiek kartų naudojatės atmintimi, taip pat gali turėti įtakos atminties stiprumui ir trukmei. Nenuostabu, kad prisiminimai, kuriuos turite prisiminti, dažnai linkę klijuoti ir stiprėti. Štai kodėl besikartojant informaciją pakartotinai, kol mokaisi, geriau atsimeni egzaminą.
Ilgalaikės atminties tipai
Ilgalaikė atmintis paprastai skirstoma į dvi aiškias ir numanomas rūšis.
- Aiškūs prisiminimai, dar vadinami deklaratyviais prisiminimais, apima visus prisiminimus, kurie yra prieinami sąmonėje. Aiškią atmintį dar galima suskirstyti į epizodinę atmintį (specifinius įvykius) ir semantinę atmintį (žinias apie pasaulį).
- Numanomi prisiminimai yra tie, kurie dažniausiai nesąmoningi. Šio tipo atmintyje yra procedūrinė atmintis, apimanti kūno judesio prisiminimus ir tai, kaip naudoti objektus aplinkoje. Kaip vairuoti automobilį ar naudotis kompiuteriu, yra procedūrinių prisiminimų pavyzdžiai.
Kaip keičiasi ilgalaikės atmintys
Informacijos apdorojimo atminties modelis apibūdina žmogaus atmintį panašiai kaip kompiuterį. Informacija patenka į trumpalaikę atmintį (laikiną saugyklą), o tada dalis šios informacijos perkeliama į ilgalaikę atmintį (palyginti nuolatinę saugyklą), panašiai kaip informacija įrašoma į kompiuterio standųjį diską.
Kai reikia informacijos, ji iškviečiama iš šio ilgalaikio saugojimo naudojant aplinkosaugos ženklus, panašiai kaip prieiga prie išsaugoto aplanko jūsų kompiuteryje. Tačiau šiuos išsaugotus prisiminimus galima pakeisti.
Prieiga prie prisiminimų ragina keisti
Naujausi tyrimai rodo, kad prisiminimai nėra išsaugomi statiškoje būsenoje, o tada jie yra visiškai aiškūs. Mokslininkai nustatė, kad prisiminimai keičiami kiekvieną kartą, kai tik jie pasiekiami.
Neuronai pirmiausia užkoduoja prisiminimus žievėje ir hipokampe. Kiekvieną kartą, kai prisimenama atmintis, ją perkoduoja panašus, bet ne identiškas neuronų rinkinys.
Prieiga prie prisiminimų dažnai padeda jas sustiprinti, tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad šis perkodavimas gali turėti įtakos informacijos įsiminimui. Subtilios detalės gali keistis, o tam tikri atminties aspektai gali sustiprėti, susilpnėti ar net visiškai prarasti, priklausomai nuo to, kurie neuronai yra aktyvuoti.
Prisiminimai nėra akmenyje
Prisiminimai gali būti stebėtinai trapūs ir jautrūs pokyčiams, dezinformacijai ir kišimuisi. Atminties ekspertė Elizabeth Loftus pademonstravo, kaip lengvai gali sukelti klaidingus prisiminimus. Vieno garsiausių savo eksperimentų metu ji sugebėjo priversti 25% dalyvių patikėti klaidinga atmintimi, kad jie kažkada buvo pamesti prekybos centre vaikystėje.
Kodėl ilgalaikė atmintis yra tokia jautri šiems netikslumams? Kai kuriais atvejais žmonės praleidžia svarbią informaciją apie įvykius. Norėdami užpildyti šias trūkstamas informacijos spragas, smegenys kartais sugalvoja detales, kurios atrodo prasmingos. Kitais atvejais seni prisiminimai gali trukdyti formuotis naujiems, todėl sunku prisiminti, kas iš tikrųjų įvyko.
Žodis iš „Wellwell“
Ilgalaikė atmintis vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime, leidžianti sukurti informacijos ir atminties pagrindą, leidžiantį gyventi savo gyvenimą. Nors nesunku galvoti apie prisiminimus kaip apie panašius į failus kompiuteryje, tyrimai parodė, kad ilgalaikė atmintis yra patvari, tačiau jautri klaidoms.