Socialinė psichologija yra psichologijos šaka, susijusi su tuo, kaip socialinė įtaka daro įtaką žmonių mąstymui, jausmui ir veikimui. Tai, kaip mes suvokiame save, palyginti su likusiu pasauliu, vaidina svarbų vaidmenį mūsų pasirinkime, elgesyje ir įsitikinimuose. Ir atvirkščiai, kitų nuomonė taip pat turi įtakos mūsų elgesiui ir požiūriui į save.
Suprasti socialinę psichologiją gali būti naudinga dėl daugelio priežasčių. Pirma, mes galime geriau suprasti, kaip grupės daro įtaką mūsų pasirinkimams ir veiksmams. Yra keletas pagrindinių socialinio elgesio aspektų, kurie vaidina didelį vaidmenį mūsų veiksmuose ir to, kaip mes save matome.
Socialinis elgesys yra orientuotas į tikslus
Mūsų sąveika tarnauja tikslams arba tenkina poreikius. Kai kurie bendri tikslai ar poreikiai apima socialinių ryšių poreikį, norą suprasti save ir kitus, norą įgyti ar išlaikyti statusą ar apsaugą ir poreikį pritraukti kompanionus.
Žmonių elgesį dažnai lemia noras patenkinti šiuos poreikius. Žmonės ieško draugų ir romantiškų partnerių, stengiasi įgyti socialinį statusą ir bando suprasti motyvaciją, kuri lemia kitų žmonių elgesį.
Situacijos padeda nustatyti rezultatą
Daugeliu atvejų žmonės elgiasi labai skirtingai, priklausomai nuo situacijos. Norint visiškai suprasti, kodėl žmonės daro tai, ką daro, būtina pažvelgti į individualias savybes, situaciją ir jos kontekstą bei visų šių kintamųjų sąveiką.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris paprastai būna tylus ir santūrus, gali tapti daug labiau linkęs į tam tikrą vadovo vaidmenį. Kitas pavyzdys yra tai, kaip žmonės kartais grupėse elgiasi kitaip, nei elgtųsi patys. Aplinkos ir situacijos kintamieji vaidina svarbų vaidmenį ir daro didelę įtaką mūsų elgesiui.
Socialinė psichologija leidžia mums labiau įvertinti, kaip mūsų socialinis suvokimas veikia mūsų sąveiką su kitais žmonėmis.
Socialinės situacijos formuoja savivoką
Mūsų socialinė sąveika padeda formuoti mūsų savivoką ir suvokimą. Vienas iš savęs suvokimo formavimo būdų yra atspindėtas vertinimo procesas, kurio metu mes įsivaizduojame, kaip mus mato kiti žmonės. Kitas metodas yra socialinio palyginimo procesas, kurio metu mes svarstome, kaip mes lyginamės su kitais žmonėmis savo bendraamžių grupėje.
Kartais mes atliekame aukštesnį socialinį palyginimą, kai vertiname save žmonėms, kuriems kažkokiu būdu yra geriau nei už mus. Kitais atvejais mes galime atlikti socialinį palyginimą žemyn, kai mes palyginsime savo sugebėjimus su kitų, kurie yra mažiau pajėgūs, sugebėjimais.
Mes analizuojame kitų elgesį
Vienas dažnas reiškinys yra lūkesčių patvirtinimas, kai mes linkę ignoruoti netikėtus požymius ir ieškoti įrodymų, kurie patvirtintų mūsų jau egzistuojančius įsitikinimus apie kitus. Tai padeda supaprastinti mūsų pasaulėžiūrą, tačiau taip pat iškreipia mūsų suvokimą ir gali prisidėti prie stereotipų kūrimo.
Jei tikitės, kad žmonės elgsis tam tikru būdu, galite ieškoti pavyzdžių, kurie patvirtins jūsų įsitikinimą, tuo pačiu ignoruodami įrodymus, kurie prieštarauja jūsų esamoms nuomonėms.
Mes tikime, kad elgesys atspindi asmenybę
Kita įtaka mūsų suvokimui apie kitus žmones gali būti paaiškinta korespondentinių išvadų teorija. Tai atsitinka, kai darome išvadą, kad kitų veiksmai ir elgesys atitinka jų ketinimus ir asmenybę. Pavyzdžiui, jei pamatysime moterį, padedančią pagyvenusiam žmogui pereiti gatvę, galime manyti, kad ji geraširdė. Nors elgesys gali būti informatyvus, jis taip pat gali būti klaidinantis.
Jei su kuo nors bendraujame mažai, elgesys, kurį matome, gali būti netipiškas arba sąlygotas konkrečios situacijos, o ne dėl svarbiausių asmens dispozicinių savybių. Ankstesniame pavyzdyje moteris gali padėti pagyvenusiam žmogui tik todėl, kad ji buvo įdarbinta tai daryti, o ne iš širdies malonės.
Žodis iš „Wellwell“
Sužinoję daugiau apie socialinę psichologiją, galite praturtinti supratimą apie save ir aplinkinį pasaulį. Sužinoję daugiau apie tai, kaip žmonės žiūri į kitus, kaip jie elgiasi grupėse ir kaip formuojasi požiūris, galite labiau įvertinti, kaip socialiniai santykiai daro įtaką individualiam veikimui.