Šizotipinis asmenybės sutrikimas pasižymi įprastu socialinių ir tarpasmeninių trūkumų modeliu. Asmenys, turintys šizotipinį asmenybės sutrikimą, turi mažai pajėgumų ir galbūt net reikalingi artimų santykių.
Jie dažnai apibūdinami kaip ekscentriški ar keistoki. Jie gali būti įtarūs ir paranojiški kitiems. Jie susiduria kaip „standūs“ ir, atrodo, netelpa niekur.
Šizotipiniai asmenybės sutrikimo simptomai
Asmenys, turintys šizotipinių asmenybės sutrikimų, patiria ypatingą diskomfortą, kai bendraujama tarp žmonių.
Skirtingai nuo socialinio nerimo sutrikimo, kai asmuo, tikėtina, su laiku augs patogiau, šizotipinį asmenybės sutrikimą turintys asmenys išlieka nepatogūs, net kai jie vėl ir vėl bendrauja su tais pačiais žmonėmis toje pačioje aplinkoje.
Šis sutrikimas taip pat susijęs su iškreiptu mąstymu ir ekscentrišku elgesiu, kuris paprastai atstumia žmones ir sukuria dar daugiau izoliacijos.
Prietaringi įsitikinimai
Kartais asmenys, turintys šizotipinį asmenybės sutrikimą, yra prietaringi arba juos jaudina paranormalūs reiškiniai, kurie nėra tokie, kokių jų kultūroje galima būtų tikėtis.
Jie gali manyti, kad turi ypatingų galių ar stebuklingą kitų kontrolę (pavyzdžiui, galvoja, kad jų bendradarbis anksti palieka tai, kad jie norėjo jiems ligos). Jie taip pat gali manyti, kad jų elgesys užkerta kelią žalingam rezultatui, pavyzdžiui, manydamas, kad padėdamas daiktą tam tikroje vietoje gali užkirsti kelią blogiems dalykams.
Jie gali patirti suvokimo kaitos, pavyzdžiui, išgirsti ką nors murmintį savo vardą ar nujausti, kad dvasia yra.
Jų kalba kartais gali būti neaiški ar nerišli. Jie gali vartoti keistas frazes ar kalbėti taip, kad suklaidintų kitus.
Keistas elgesys
Jie taip pat gali atrodyti susiaurėję ir per mažai bendrauti. Jie gali turėti neįprastų manierų, tokių kaip nevalkiška aprangos maniera.
Asmuo, turintis šį sutrikimą, gali dėvėti netinkamus drabužius ar keistus drabužių derinius (žieminiai batai su šortais) ir gali negalėti dalyvauti įprastame pokalbio davime ir priėmime.
Jie kartais gali išreikšti liūdesį dėl artimų santykių trūkumo, tačiau jų elgesys rodo, kad jie mažai nori artimų ryšių. Jie dažnai bendrauja su žmonėmis, kai to reikia, bet nori pasilikti sau.
Jie taip pat gali patirti trumpalaikių psichozės epizodų esant dideliam stresui (trunkantiems nuo minučių iki valandų), tačiau jie neturi reguliarių haliucinacijų ar kliedesių (pavyzdžiui, šizofrenijos atveju).
DSM-5 diagnostiniai kriterijai
Remiantis penktuoju Diagnostikos ir statistikos vadovo leidimu, simptomai turi prasidėti iki ankstyvo pilnametystės. Kad atitiktų diagnozės kriterijus, asmenys turi patirti bent penkis iš šių simptomų:
- Nuorodų idėjos (neteisingi priežastinių incidentų ar įvykių aiškinimai, turintys neįprastą reikšmę konkrečiai asmeniui)
- Keisti įsitikinimai ar magiškas mąstymas, turintis įtakos elgesiui ir nesuderinamas su subkultūrinėmis normomis
- Neįprasti suvokimo išgyvenimai, įskaitant kūno iliuzijas
- Keistas mąstymas ir kalba
- Įtartinumas ir paranojiškos mintys
- Netinkamas ir suvaržytas afektas
- Elgesys ar išvaizda nelyginė, ekscentriška ar savita
- Artimų draugų ar patikėtinių, išskyrus pirmos eilės giminaičių, trūkumas
- Pernelyg didelis socialinis nerimas, kuris nesumažėja susipažinus ir yra susijęs su paranojinėmis baimėmis, o ne su neigiamais vertinimais apie save
Simptomai gali prasidėti vaikystėje ar paauglystėje. Vaikystėje akivaizdūs simptomai gali būti:
- Blogi tarpusavio santykiai
- Socialinis nerimas, izoliacija
- Nepakankamas pasiekimas mokykloje
- Padidėjęs jautrumas
- Savitos mintys ir kalba
- Keistos fantazijos
Priežastys
Bendruomenės tyrimuose šizotipinio asmenybės sutrikimo paplitimas svyruoja nuo .6 proc. Norvegijos gyventojų iki 4.6 proc. Mėginių, paimtų JAV.
Nėra vienos žinomos šizotipinio asmenybės sutrikimo priežasties. Tačiau atrodo, kad yra stiprus genetinis komponentas.
Asmenys, turintys pirmojo laipsnio biologinius giminaičius, sergantys šizofrenija, dažniau serga šizotipiniu asmenybės sutrikimu.
Diagnozė
Psichikos sveikatos specialistas gali diagnozuoti šizotipinį asmenybės sutrikimą. Kaip ir visi asmenybės sutrikimai, gydytojas turi atsižvelgti į tai, kokio tipo sutrikimus sukelia simptomai.
Tas, kuris yra ekscentriškas su keletu draugų, nebūtinai turi šizotipinį asmenybės sutrikimą. Kad atitiktų diagnozės kriterijus, simptomai turi trukdyti socialiniam, profesiniam ar švietimo darbui.
Nėra testo, kuris nustatytų, ar kažkas turi asmenybės sutrikimų. Vietoj to, gydytojas atliks išsamų interviu, kuriame bus surinkta simptomų istorija ir įvertinti sutrikimai. Gydytojas taip pat stebi asmenį viso pokalbio metu, kad ieškotų būklės požymių.
Vertinimo priemonės gali būti naudojamos kaip diagnostikos proceso dalis. Asmeniui gali būti duodamas užpildyti klausimynas arba paprašyta atsakyti į konkrečius diagnostinius klausimus.
Kartais apklausiami ir artimi šeimos nariai.
Kitų sutrikimų pašalinimas
Prieš nustatydamas diagnozę, gydytojas turi atmesti kitus sutrikimus, dėl kurių kam nors gali pasireikšti simptomai, kurie atrodo panašūs į šizotipinio asmenybės sutrikimo simptomus. Šizofrenija, bipolinis sutrikimas, psichoziniai sutrikimai, nervų vystymosi sutrikimai ir kiti asmenybės sutrikimai gali būti painiojami su šizotipiniu asmenybės sutrikimu, nes jie turi tam tikrų bendrų bruožų.
Šizotipinis asmenybės sutrikimų gydymas
Kaip ir kiti asmenybės sutrikimai, šizotipinio asmenybės sutrikimo nėra. Kaip ir visi asmenybės sutrikimai, simptomai gali išlikti visą gyvenimą. Tai nereiškia, kad negalite sumažinti simptomų sunkumo ar pagerinti savo veikimo.
Daugiau nei pusė asmenų, sergančių šizotipiniu asmenybės sutrikimu, gali turėti bent vieną depresijos epizodą. Kartais asmenys kreipiasi į depresiją, o ne į simptomus, susijusius su asmenybės sutrikimu.
Šizotipinio asmenybės sutrikimo gydymas gali apimti psichoterapijos ir vaistų derinį.
Psichoterapija gali apimti kognityvinę-elgesio terapiją, skirtą iškreiptiems mąstymo modeliams spręsti ir specifiniams socialiniams įgūdžiams išmokyti. Tai taip pat gali padėti spręsti problemišką elgesį.
Šeimos terapija taip pat gali būti naudojama padėti šeimos nariams suprasti simptomus ir padėti visiems geriau bendrauti ir palaikyti asmenį.
Nors nėra specifinio vaisto, skirto šizotipinio asmenybės sutrikimo gydymui, depresijai, nerimui ar psichozės simptomams pašalinti gali būti naudojami vaistai. Kai kurie vaistai gali sumažinti iškreiptą mąstymą.
9 geriausios internetinės terapijos programos Mes išbandėme, išbandėme ir parašėme nešališkus atsiliepimus apie geriausias internetines terapijos programas, įskaitant „Talkspace“, „Betterhelp“ ir „Regain“.Įveikti
Teigiama gyvenimo patirtis gali būti raktas įveikti šizotipinį asmenybės sutrikimą. Užmegzti santykius, nors tai padaryti sunku, galima sumažinti kančią, susijusią su šizotipiniu asmenybės sutrikimu.
Be to, pasiekimų jausmas taip pat gali sumažinti simptomus. Gali būti naudinga įsidarbinti, savanoriauti, lankyti mokyklą ar užsiimti bendruomenės veikla.
Žodis iš „Wellwell“
Jei įtariate, kad turite šizotipinį asmenybės sutrikimą, pasitarkite su savo gydytoju. Medicinos specialistas gali nukreipti jus į psichinės sveikatos specialistą vertinti ir gydyti. Tinkamas palaikymas ir gydymas yra raktas į gerą gyvenimą su šizotipiniu asmenybės sutrikimu.
