Eritrofobija arba raudonavimo baimė yra palyginti sudėtinga fobija, kurią reikia įveikti. Paraudimas yra fiziologinis atsakas, be kita ko, į nerimą ir gėdą. Dėl to eritrofobija tampa viena iš nedaugelio save įamžinančių fobijų, o tai reiškia, kad kuo labiau jaudiniesi, tuo didesnė tikimybė patirti savo baimės objektą.
Kaip veikia paraudimas
Paraudimas atsiranda automatiškai, kaip ir kova ar skrydžio reakcija, ir tai yra nevalinga reakcija, kurią sukelia simpatinė nervų sistema. Kai mes nerimaujame ar susigėdome, mūsų kūną užlieja epinefrinas, dar vadinamas adrenalinu, dėl kurio mes galime patirti labai realūs fiziologiniai simptomai.
Be širdies ritmo didinimo, virškinimo sistemos slopinimo ir skausmo slopinimo, epinefrinas taip pat gali veikti kaip kraujagysles plečiantis tam tikras kraujagysles. Tai sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, pagerindama kraujo ir deguonies tekėjimą tam tikruose kūno regionuose.
Paraudimas yra apgailėtinas tam tikrų veido venų kraujagyslių išsiplėtimo šalutinis poveikis. Kai šios kraujagyslės veide auga, dėl padidėjusios kraujotakos skruostai parausta. Kraujagyslių išsiplėtimas kartais atsiranda dėl kitų priežasčių, įskaitant alkoholio vartojimą ir tam tikras sveikatos sąlygas.
Nesvarbu, kokia yra pagrindinė priežastis, eritrofobija sergantiems žmonėms gali kilti nerimas ir gėda, kai ji atsiras. Tai veda į užburtą ratą, kurio metu paraudimas greičiausiai darosi vis blogesnis.
Socialinė fobija
Paraudimo baimė gali būti socialinio nerimo sutrikimo (socialinės fobijos) simptomas. Paprastai baimė susijusi ne su pačia paraudimo reakcija, bet labiau su dėmesiu, kurį ji gali atkreipti iš kitų. Jei nerimaujame ar gėdijamės, paskutinis dalykas, kurio norime, yra tolesnis dėmesys.
Paraudimą paprastai lydi įvairios neigiamos mintys, kurios visos sutelkia dėmesį į tai, kaip galime būti suvokiami. Tai savo ruožtu padidina paraudimo lygį, kuris dar labiau pakursto neigiamas mintis ir paskui verčia dar labiau jaudintis ar susigėdyti.
Simptomai
Ironiška, bet stipriausias paraudimo baimės simptomas paprastai yra dar raudonis. Suvokdami, kad prarandate situacijos kontrolę, greičiausiai vis labiau raudonėsite.
Be to, gali pasireikšti tokie dažni fobijos simptomai kaip drebulys, prakaitavimas, padažnėjęs širdies ritmas ir sunku kvėpuoti. Galite suklupti dėl savo žodžių arba visai neįmanoma tęsti pokalbio.
Laikui bėgant gali pradėti vystytis išankstinis nerimas, kurio metu bijote atsidurti tokioje situacijoje, kuri gali sukelti jūsų raudonį.
Galite pradėti vengti tam tikrų socialinių situacijų arba, kraštutiniais atvejais, apskritai vengti išeiti. Jums taip pat gali išsivystyti papildomos socialinės fobijos, tokios kaip scenos baimė ar baimė valgyti prieš kitus, nes bijote, kad ta veikla gali sukelti raudoną reakciją.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir sudėtingumo. Dažnai baimė iš tikrųjų yra ne pati paraudusi reakcija, o reakcijos, kurias, jūsų manymu, gali sukelti kiti, į jūsų paraudimą. Trumpomis terapijos galimybėmis, tokiomis kaip kognityvinė-elgesio terapija (CBT), fobija gydoma mokant naujų minties modelių ir elgesio, kurie padeda sumažinti baimę. Taip pat yra vaistų, kurie dažniausiai naudojami kartu su terapija.
Be terapijos ir vaistų, retais atvejais paraudimą galima apriboti chirurgija, tačiau tai nėra rekomenduojamas būdas gydyti eritrofobiją.