Kas yra humanizmas?
Humanizmas yra filosofija, kuri pabrėžia žmogaus veiksnių svarbą, o ne žiūri į religinius, dieviškuosius ar dvasinius dalykus. Humanizmas yra įsišaknijęs idėjoje, kad žmonės turi etinę atsakomybę už gyvenimą, kuris asmeniškai įgyvendinamas, tuo pačiu prisidedant prie didesnio visų žmonių gėrio.
Humanizmas pabrėžia žmogaus vertybių ir orumo svarbą. Joje siūloma, kad žmonės galėtų išspręsti problemas naudodamiesi mokslu ir protu. Užuot žiūrėjęs į religines tradicijas, humanizmas daugiausia dėmesio skiria padėti žmonėms gyventi gerai, siekti asmeninio augimo ir padaryti pasaulį geresnį.
Humanizmo tipai
Terminas „humanizmas“ dažnai vartojamas plačiau, tačiau jis taip pat turi reikšmės daugelyje skirtingų sričių, įskaitant psichologiją.
Humanistinė psichologija
Humanistinė psichologija yra perspektyva, akcentuojanti žvilgsnį į visą individą ir pabrėžianti tokias sąvokas kaip laisva valia, savęs efektyvumas ir savęs aktualizavimas. Užuot sutelkusi dėmesį į disfunkciją, humanistinė psichologija stengiasi padėti žmonėms išnaudoti savo galimybes ir maksimaliai padidinti savo gerovę.
Ši psichologijos sritis atsirado praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje kaip reakcija į psichoanalizę ir biheviorizmą, vyravusius psichologijoje pirmoje amžiaus pusėje. Psichoanalizė buvo orientuota į nesąmoningų motyvų, skatinančių elgesį, supratimą, o biheviorizmas tyrė sąlygojančius elgesio procesus.
Mąstytojai humanistai manė, kad tiek psichoanalizė, tiek biheviorizmas buvo pernelyg pesimistiški, arba sutelkiant dėmesį į tragiškiausias emocijas, arba neatsižvelgiant į asmeninio pasirinkimo vaidmenį.
Tačiau nebūtina galvoti apie šias tris minties mokyklas kaip apie konkuruojančius elementus. Kiekviena psichologijos šaka prisidėjo prie mūsų proto ir elgesio supratimo.
Humanistinė psichologija pridėjo dar vieną dimensiją, kuri labiau suvokia individą.
Religinis humanizmas
Kai kurios religinės tradicijos įtraukia humanizmo elementus į savo įsitikinimų sistemos dalį. Religinio humanizmo pavyzdžiai yra kvakeriai, liuteronai ir unitų universalistai.
Pasaulietinis humanizmas
Pasaulietinis humanizmas atmeta visus religinius įsitikinimus, įskaitant antgamtiškumo egzistavimą. Šis požiūris pabrėžia logikos, mokslinio metodo ir racionalumo svarbą, kai reikia suprasti pasaulį ir spręsti žmogaus problemas.
Naudoja
Humanizmas sutelkia dėmesį į kiekvieno individo galimybes ir pabrėžia augimo bei savirealizacijos svarbą. Pagrindinis humanistinės psichologijos įsitikinimas yra tas, kad žmonės yra įgimti geri ir kad psichinės ir socialinės problemos kyla dėl nukrypimų nuo šios natūralios tendencijos.
Humanizmas taip pat rodo, kad žmonės turi asmeninį nusiteikimą ir kad jie yra motyvuoti naudoti šią laisvą valią siekti dalykų, kurie padėtų jiems išnaudoti visą savo, kaip žmonių, potencialą.
Išsipildymo ir asmeninio augimo poreikis yra pagrindinis viso elgesio motyvatorius. Žmonės nuolat ieško naujų būdų augti, tapti geresniais, išmokti naujų dalykų ir patirti psichologinį augimą bei savirealizaciją.
Kai kurie humanizmo taikymo būdai psichologijos srityje apima:
- Humanistinė terapija: Atsirado daugybė skirtingų psichoterapijos rūšių, kurios yra įsišaknijusios humanizmo principuose. Tai apima į klientą orientuotą terapiją, egzistencinę terapiją ir Geštalto terapiją.
- Asmeninis tobulėjimas: Kadangi humanizmas pabrėžia savirealizacijos ir viso savo potencialo išnaudojimo svarbą, jis gali būti naudojamas kaip savęs atradimo ir asmeninio tobulėjimo įrankis.
- Socialiniai pokyčiai: Kitas svarbus humanizmo aspektas yra bendruomenių ir visuomenių gerinimas. Norint, kad asmenys būtų sveiki ir sveiki, svarbu sukurti visuomenes, kurios puoselėtų asmeninę gerovę ir teiktų socialinę paramą.
Humanizmo poveikis
Humanistinis judėjimas padarė milžinišką įtaką psichologijos eigai ir prisidėjo prie naujų mąstymo apie psichinę sveikatą būdų. Tai pasiūlė naują požiūrį į žmogaus elgesio ir motyvacijos supratimą ir paskatino kurti naujas psichoterapijos metodikas ir metodus.
Kai kurios pagrindinės idėjos ir koncepcijos, atsiradusios dėl humanistinio judėjimo, akcentuoja tokius dalykus kaip:
- Į klientą orientuota terapija
- Laisva valia
- Pilnai veikiantis žmogus
- Poreikių hierarchija
- Didžiausia patirtis
- Savirealizacija
- Savęs samprata
- Besąlygiškas teigiamas požiūris
Patarimai
Keli humanizmo patarimai, kurie gali padėti žmonėms patiems išsipildyti ir aktualizuoti, yra šie:
- Atraskite savo stipriąsias puses
- Sukurkite viziją, ko norite pasiekti
- Apsvarstykite savo įsitikinimus ir vertybes
- Tęskite džiaugsmą ir lavinkite savo įgūdžius
- Išmokite priimti save ir kitus
- Susitelkite į mėgavimąsi patirtimi, o ne tik į tikslų siekimą
- Mokykis vis naujų dalykų
- Tęskite dalykus, dėl kurių esate aistringas
- Išlaikykite optimistinę perspektyvą
Viena iš pagrindinių humanistinės psichologijos stipriųjų pusių yra ta, kad ji pabrėžia individo vaidmenį. Ši psichologijos mokykla suteikia žmonėms daugiau kreditų kontroliuojant ir nustatant psichinės sveikatos būklę.
Taip pat atsižvelgiama į aplinkos poveikį. Užuot sutelkusi dėmesį vien į savo vidines mintis ir norus, humanistinė psichologija taip pat įskaito aplinkos įtaką mūsų išgyvenimams.
Humanistinė psichologija padėjo pašalinti kai kurias su terapija susijusias stigmas ir tapo priimtinesnė normaliems, sveikiems asmenims, tyrinėjant jų sugebėjimus ir galimybes.
Galimos spąstai
Nors humanizmas ir toliau daro įtaką terapijai, švietimui, sveikatos priežiūrai ir kitoms sritims, jis nebuvo kritikuojamas.
Pavyzdžiui, humanistinis požiūris dažnai vertinamas kaip pernelyg subjektyvus. Individualios patirties svarba apsunkina objektyvų humanistinių reiškinių tyrimą ir matavimą. Kaip galime objektyviai pasakyti, ar kas nors save realizuoja? Atsakymas, žinoma, yra tas, kad negalime. Mes galime pasikliauti tik paties asmens savo patirties vertinimu.
Kita svarbi kritika yra ta, kad stebėjimų negalima patikrinti; nėra tikslaus būdo šioms savybėms įvertinti ar kiekybiškai įvertinti. Tai gali apsunkinti mokslinių tyrimų ir dizaino vertinimų atlikimą, kad būtų galima įvertinti sunkiai pamatuojamas sąvokas.
Humanizmo istorija
Ankstyvam humanistinės psichologijos vystymuisi didelę įtaką padarė kelių pagrindinių teoretikų, ypač Abraomo Maslowo ir Carlo Rogerso, darbai. Kiti žinomi mąstytojai humanistai buvo Rollo May ir Erichas Frommas.
1943 m. Abraomas Maslow aprašė savo poreikių hierarchiją „Žmogaus motyvacijos teorijoje“, paskelbtame Psichologinė apžvalga.Vėliau 5-ojo dešimtmečio pabaigoje Abraomas Maslowas ir kiti psichologai surengė susitikimus, kuriuose aptarė profesinės organizacijos, skirtos humanistiškesniam požiūriui į psichologiją, sukūrimą.
Jie sutiko, kad tokios temos kaip savirealizacija, kūrybiškumas, individualumas ir susijusios temos yra pagrindinės šio naujo požiūrio temos. 1951 m. Carl Rogers išleido „Klientų terapiją“, kurioje aprašytas jo humanistinis, į klientą orientuotas požiūris į terapiją. 1961 m Humanistinės psichologijos žurnalas buvo įkurtas.
Taip pat 1961 m. Buvo įkurta Amerikos humanistinės psichologijos asociacija, o 1971 m. Humanistinė psichologija tapo APA skyriumi. 1962 m. Maslow išleido knygą „Būties psichologijos link“, kurioje humanistinę psichologiją apibūdino kaip „trečiąją jėgą“ psichologijoje. Pirmoji ir antroji jėgos buvo atitinkamai biheviorizmas ir psichoanalizė.
Žodis iš „Wellwell“
Šiandien humanistinės psichologijos pagrindinės sąvokos gali būti matomos daugelyje disciplinų, įskaitant kitas psichologijos, švietimo, terapijos, politinių judėjimų ir kitas sritis. Pavyzdžiui, transpersonalinė psichologija ir pozityvioji psichologija labai remiasi humanistinėmis įtakomis.
Humanizmo tikslai išlieka tokie pat aktualūs kaip ir 1940-aisiais bei 1950-aisiais, o humanistinė psichologija ir toliau įgalina asmenis, didina savijautą, verčia žmones išnaudoti savo galimybes ir gerina bendruomenes visame pasaulyje.