Individualistinės kultūros ir elgesys

Turinys:

Anonim

Kultūra yra vienas veiksnys, galintis turėti įtakos žmonių mąstymui ir elgesiui. Tarp kultūrų psichologų dažnai tiriamų veiksnių yra individualistinių kultūrų ir kolektyvistinių kultūrų skirtumai ir panašumai.

Individualistinės kultūros yra tos, kurios pabrėžia individo poreikius, palyginti su visos grupės poreikiais. Tokio tipo kultūroje žmonės vertinami kaip nepriklausomi ir autonomiški. Socialinį elgesį paprastai diktuoja individų požiūris ir pageidavimai. Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos kultūros dažniausiai būna individualistiškos.

Individualistiniai kultūros bruožai

Tikėtina, kad tikriausiai esate girdėję individualistinės ir kolektyvistinės kultūros terminus, dažnai atkreipdami dėmesį į elgesio ir požiūrio skirtumus tarp dviejų tipų visuomenių. Taigi kuo individualistinės kultūros skiriasi nuo kolektyvistinių?

Keli bendri individualistinių kultūrų bruožai:

  • Būti priklausomu nuo kitų dažnai laikoma gėdinga ar gėdinga
  • Nepriklausomybė yra labai vertinama
  • Asmeninės teisės užima svarbiausią vietą
  • Žmonės dažnai labiau pabrėžia išskirtinumą ir unikalumą
  • Žmonės dažniausiai būna savarankiški
  • Asmenų teisės paprastai turi didesnę pirmenybę

Individualistinėse kultūrose žmonės laikomi „gerais“, jei jie yra stiprūs, pasitikintys savimi, tvirtinantys ir nepriklausomi. Tai prieštarauja kolektyvistinėms kultūroms, kur svarbesnės tokios savybės kaip pasiaukojimas, patikimumas, dosnumas ir paslaugumas kitiems.

Keletas šalių, kurios laikomos individualistinėmis kultūromis, yra JAV, Vokietija, Airija, Pietų Afrika ir Australija.

Individualistinės ir kolektyvistinės kultūros

Individualistinės kultūros dažnai lyginamos ir priešinamos daugiau kolektyvistinėms kultūroms. Kai kolektyvizmas pabrėžia grupės ir socialinio bendradarbiavimo svarbą, individualizmas apdovanoja tokius dalykus kaip:

  • Autonomija
  • Nepriklausomybė
  • Savarankiškumas
  • Unikalumas

Kai žmonės kolektyvistinėse kultūrose sunkesniais laikais gali dažniau kreiptis pagalbos į šeimą ir draugus, žmonės, gyvenantys individualistinėse kultūrose, linkę tai padaryti vieni.

Individualistinės kultūros pabrėžia, kad žmonės turėtų sugebėti patys išspręsti problemas ar pasiekti tikslus, nenorėdami pasikliauti kitų pagalba. Tikimasi, kad žmonės, susidūrę su nesėkmėmis, „prisitraukia už rankinės“.

Ši tendencija sutelkti dėmesį į asmens tapatumą ir autonomiją yra paplitusi kultūros dalis, galinti turėti didžiulę įtaką visuomenės veikimui. Pavyzdžiui, individualistinės kultūros darbuotojai labiau linkę vertinti savo gerovę, palyginti su grupės gerove.

Palyginkite su kolektyvistine kultūra, kur žmonės gali paaukoti savo komfortą didesniam visų kitų labui. Tokie skirtumai gali paveikti beveik visus elgesio aspektus, pradedant nuo pasirinktos karjeros, perkamais produktais ir rūpimais socialiniais klausimais.

Šios tendencijos daro įtaką, pavyzdžiui, požiūriui į sveikatos priežiūrą. Individualistinės kultūros pabrėžia, kad svarbu, jog kiekvienas žmogus rūpintųsi savimi, nepriklausydamas nuo kitų pagalbos. Tie, kurie gyvena kolektyvistinėse kultūrose, gali pabrėžti, kad rūpesčių našta dalijamasi su visa grupe.

Poveikis elgesiui

Kultūros poveikis individualiam elgesiui yra pagrindinė tarpkultūrinės psichologijos srities tema. Tarpkultūriniai psichologai tiria, kaip įvairūs kultūriniai veiksniai veikia individo elgesį. Jie dažnai sutelkia dėmesį į dalykus, kurie yra universalūs tarp skirtingų pasaulio kultūrų, taip pat į skirtumus tarp visuomenės.

Vienas įdomus reiškinys, kurį pastebėjo tarpkultūriniai psichologai, yra tai, kaip individualistinių kultūrų žmonės apibūdina save, palyginti su tuo, kaip save apibūdina kolektyvistinių kultūrų atstovai.

Žmonės iš individualistinių visuomenių turi savęs sampratų, kurios labiau orientuotos į savarankiškumą, o ne į tarpusavio priklausomybę. Todėl jie linkę save apibūdinti pagal savo unikalias asmenines savybes ir bruožus.

Individualistinės kultūros žmogus gali pasakyti: „Aš analitiškas, sarkastiškas ir atletiškas“. Tai galima palyginti su kolektyvistinėse visuomenėse gyvenančių žmonių savęs apibūdinimais, kurie labiau linkę pasakyti ką nors panašaus: „Aš esu geras vyras ir ištikimas draugas“.

Kiek šie savęs apibūdinimai skiriasi priklausomai nuo kultūros? Ma ir Schoenemanno atlikti tyrimai parodė, kad 60 proc. Kenijos gyventojų (kolektyvistinė kultūra) save apibūdino pagal savo vaidmenis grupėse, o 48 proc. Amerikiečių (individualistinė kultūra) naudodamiesi asmeninėmis savybėmis apibūdino save.

Žodis iš „Wellwell“

Psichologai labiau suprato galingą kultūros įtaką individo ir grupės elgesiui. Norint suprasti, kokia stipri ši įtaka gali būti, būtina atkreipti dėmesį į kolektyvizmo ir individualizmo kultūrų panašumus ir skirtumus.