Kolektyvistinės kultūros pabrėžia visos grupės poreikius ir tikslus, palyginti su kiekvieno žmogaus poreikiais ir norais. Tokiose kultūrose santykiai su kitais grupės nariais ir žmonių tarpusavio ryšiai vaidina pagrindinį vaidmenį kiekvieno asmens tapatybėje.
Kolektyvistiniai kultūros bruožai
Keletas bendrų kolektyvistinių kultūrų bruožų yra šie:
- Asmenys apibrėžia save santykyje su kitais (pavyzdžiui, „Aš esu… narys“).
- Skatinamas grupės lojalumas.
- Sprendimai priimami atsižvelgiant į tai, kas geriausia grupei.
- Būtina dirbti grupėje ir palaikyti kitus.
- Labiau akcentuojami bendri tikslai, o ne individualūs užsiėmimai.
- Šeimos ir bendruomenių teisės yra svarbesnės už asmens teises.
Šalys, kurios yra palyginti labiau kolektyvistinės, yra Kinija, Korėja, Japonija, Kosta Rika ir Indonezija.
Kolektyvistinėse kultūrose žmonės laikomi „gerais“, jei jie yra dosnūs, paslaugūs, patikimi ir atidūs kitų poreikiams. Tai prieštarauja individualistinėms kultūroms, kuriose dažnai didesnis dėmesys skiriamas tokioms savybėms kaip tvirtumas ir savarankiškumas.
Kolektyvizmas prieš individualizmą
Kolektyvistinės kultūros paprastai priešinamos individualistinėms kultūroms. Kolektyvizmas pabrėžia bendruomenės svarbą, o individualizmas yra orientuotas į kiekvieno žmogaus teises ir rūpesčius. Kai kolektyvistinėse kultūrose vertinama vienybė ir nesavanaudiškumas, individualistinėse kultūrose skatinamas savarankiškumas ir asmenybės tapatumas.
Šie kultūriniai skirtumai yra paplitę ir gali turėti įtakos daugeliui visuomenės veikimo aspektų. Tai, kaip žmonės apsiperka, rengiasi, mokosi ir užsiima verslu, gali turėti įtakos kolektyvistinės ar individualistinės kultūros atstovai.
Pavyzdžiui, kolektyvistinėje kultūroje gyvenantys darbuotojai gali stengtis paaukoti savo laimę didesniam grupės labui. Kita vertus, individualistinių kultūrų atstovai gali pajusti, kad jų pačių gerovė ir tikslai turi didesnį svorį.
Savęs suvokimas
Kultūra daro įtaką žmonių elgesiui, taip pat jų savęs sampratai. Nors individualistinėse kultūrose esantys žmonės gali apibūdinti save asmenybės bruožais ir savybėmis (pvz., „Aš esu protingas, juokingas, atletiškas ir malonus“), kolektyvinių kultūrų atstovai, kita vertus, labiau save apibūdintų jų socialiniai santykiai ir vaidmenys (pvz., „aš geras sūnus, brolis ir draugas“).
Santykiai
Tyrimai rodo, kad kolektyvistinės kultūros siejamos su mažu santykių mobilumu - terminu, apibūdinančiu, kiek galimybių individai visuomenėje turi užmegzti santykius su pasirinktais žmonėmis.
Mažas santykių mobilumas reiškia, kad žmonių palaikomi santykiai yra stabilūs, tvirti ir ilgalaikiai. Šie santykiai dažniausiai susiklosto dėl tokių veiksnių kaip šeima ir geografinė vietovė, o ne dėl asmeninio pasirinkimo.
Kolektyvistinėje kultūroje sunku užmegzti santykius su naujais žmonėmis, iš dalies todėl, kad apskritai sunkiau juos sutikti. Nepažįstami žmonės kolektyvistinėje kultūroje dažniausiai lieka svetimi nei individualistinėse kultūrose.
Kolektyvistinėje kultūroje nepaprastai svarbu išlaikyti harmoniją tarpasmeniniuose santykiuose. Taip yra todėl, kad šiuos santykius pakeisti yra itin sunku. Nesugebėjimas išlaikyti ramybės gali reikšti ilgalaikį nelaimę visiems dalyvaujantiems.
Paradoksalu, tačiau tai reiškia, kad individualistinių kultūrų žmonės skiria daugiau pastangų ir energijos aktyviam artimų santykių palaikymui, dažnai per didesnį savęs atskleidimą ir didesnį artumą. Skirtingai nuo kolektyvistinių kultūrų, kur labiau tikimasi stabilių santykių, individualistinėse kultūrose santykiai būna pilnesni ir trapesni. Žmonės turi dėti daugiau pastangų palaikydami šiuos santykius.
Atitikimas
Kultūriniai skirtumai taip pat daro įtaką motyvacijai išsiskirti arba pritapti prie likusios grupės. Vieno eksperimento metu Amerikos ir Japonijos kultūrų dalyvių buvo paprašyta pasirinkti rašiklį. Dauguma rašiklių buvo vienodos spalvos, o keli rašikliai buvo unikalios spalvos. Dauguma Amerikos dalyvių pasirinko unikalios spalvos rašiklį.
Kita vertus, japonų dalyviai daug dažniau rinkosi daugumos spalvą, nors pirmenybę teikė unikalia spalva. Taip galėjo nutikti todėl, kad kilę iš kolektyvistinės kultūros japonų dalyviai instinktyviai vertino tarpasmeninę harmoniją aukščiau asmeninių nuostatų ir pasirinko neįžeidžiantį elgesį palikdami unikalius rašiklius kitiems, kurie jų gali norėti.
Socialinis nerimas
Tyrimai rodo, kad kolektyvistinės kultūros labiau priima socialiai santūrų ir uždarą elgesį. Vieno tyrimo metu šių kultūrų žmonėms būdavo didesnis socialinis nerimas, palyginti su individualistinių kultūrų atstovais.
Tačiau prie to gali prisidėti ne vien kolektyvistinės vertybės. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikos kolektyvistinių šalių žmonėms būdavo mažesnis socialinis nerimas nei Rytų Azijos kolektyvistinių šalių žmonėms. Tai gali būti dėl to, kad pabrėžiama grupės harmonija ir didesnė vertybė tokioms savybėms kaip socialumo veiksniai, kurie gali padėti sumažinti socialinį nerimą Lotynų Amerikos kultūrose.
Socialinės paramos naudojimas
Kolektyvistinės kultūros žmonės yra atsargesni, dalindamiesi asmeninėmis problemomis su draugais. Tyrimai rodo, kad kai kurios priežastys, kodėl jie nesiryžta ieškoti socialinės paramos, yra susirūpinimas dėl kitų nerimo, grupės harmonijos sutrikdymas, veido praradimas ir problemos pabloginimas.
Vietoj to, žmonės dažnai ieško vadinamosios numanomos socialinės paramos. Tai reiškia, kad reikia leisti laiką su palaikančiais žmonėmis, iš tikrųjų nesprendžiant streso šaltinio.
