Kas yra atmintis?
Atmintis reiškia procesus, kurie naudojami informacijai gauti, kaupti, laikyti ir vėliau gauti. Atmintyje yra trys pagrindiniai procesai: kodavimas, saugojimas ir paieška.
Žmogaus atmintis apima sugebėjimą išsaugoti ir atkurti informaciją, kurią išmokome ar patyrėme. Tačiau, kaip visi žinome, tai nėra nepriekaištingas procesas. Kartais mes pamirštame ar pamename dalykus. Kartais daiktai pirmiausia nėra tinkamai užkoduoti atmintyje.
Atminties problemos gali svyruoti nuo nedidelių susierzinimų, pvz., Užmiršti automobilio raktelius iki pagrindinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga ir kitos demencijos rūšys, turinčios įtakos gyvenimo kokybei ir gebėjimui veikti.
Žmogaus atminties tyrimas buvo mokslo ir filosofijos dalykas tūkstančius metų ir tapo viena pagrindinių kognityvinės psichologijos temų.
Kaip formuojasi prisiminimai
Norint susidaryti naujus prisiminimus, informacija turi būti pakeista į naudingą formą, kuri vyksta per procesą, žinomą kaip kodavimas. Kai informacija sėkmingai užkoduota, ji turi būti saugomi atmintyje vėliau naudoti.
Didžioji dalis šios saugomos atminties dažniausiai yra už mūsų supratimo ribų, išskyrus atvejus, kai mums iš tikrųjų reikia ja naudotis. The atgavimas procesas leidžia mums sąmoningai suvokti saugomus prisiminimus.
Kiek laiko prisiminimai?
Kai kurie prisiminimai yra labai trumpi, vos sekundžių ilgio ir leidžia mums priimti jutiminę informaciją apie mus supantį pasaulį.
Trumpalaikiai prisiminimai yra šiek tiek ilgesni ir trunka apie 20–30 sekundžių. Šie prisiminimai dažniausiai susideda iš informacijos, į kurią šiuo metu orientuojamės ir apie kurią galvojame.
Galiausiai, kai kurie prisiminimai gali ištverti daug ilgesnes dienas, savaites, mėnesius ar net dešimtmečius. Dauguma šių ilgalaikių prisiminimų slypi už mūsų tiesioginio suvokimo ribų, tačiau kai reikia, galime juos įtraukti į sąmonę.
Atminties naudojimas
Norint naudoti informaciją, kuri buvo užkoduota atmintyje, ją pirmiausia reikia gauti. Yra daugybė veiksnių, kurie gali turėti įtakos atsiminimų paieškai, pvz., Naudojamos informacijos rūšis ir esami paieškos ženklai.
Žinoma, šis procesas ne visada yra tobulas. Ar kada jautėtės atsakęs į klausimą tiesiai ant liežuvio galo, bet negalėjote to visiškai prisiminti? Tai yra sumišusios atminties paieškos problemos, žinomos kaip lethologica arba „liežuvio patarimas“, pavyzdys.
Tvarkyti atmintį
Gebėjimas pasiekti ir gauti informaciją iš ilgalaikės atminties leidžia mums iš tikrųjų naudoti šias prisiminimus priimant sprendimus, bendraujant su kitais ir sprendžiant problemas. Bet kaip informacija organizuojama atmintyje?
Vienas iš minčių apie atminties organizavimą yra žinomas kaip semantinio tinklo modelis. Šis modelis rodo, kad tam tikri veiksniai suaktyvina susijusius prisiminimus. Konkrečios vietos atmintis gali suaktyvinti prisiminimus apie susijusius dalykus, įvykusius toje vietoje. Pavyzdžiui, galvojant apie konkretų miestelio pastatą, gali kilti prisiminimų apie lankymąsi pamokose, studijas ir bendravimą su bendraamžiais.
Atminties tipai
Siūlomi keli skirtingi atminties modeliai, tačiau pagrindiniam atminties struktūrai ir funkcijai paaiškinti dažnai naudojamas atminties sceninis modelis. Iš pradžių 1968 m. Richardas Atkinsonas ir Richardas Shiffrinas pasiūlė šią teoriją, kurioje išdėstyti trys atskiri atminties etapai: sensorinė atmintis, trumpalaikė atmintis ir ilgalaikė atmintis.
Sensorinė atmintis
Sensorinė atmintis yra ankstyviausias atminties etapas. Šiame etape jutiminė informacija iš aplinkos yra saugoma labai trumpą laiką, paprastai ne ilgiau kaip pusę sekundės vaizdinei informacijai ir 3 ar 4 sekundes klausos informacijai. Mes stebime tik tam tikrus šios jutiminės atminties aspektus, leisdami dalį šios informacijos perkelti į kitą etapą: trumpalaikę atmintį.
Trumpalaikė atmintis
Trumpalaikė atmintis, dar vadinama aktyviąja, yra informacija, kurią mes šiuo metu žinome arba apie kurią galvojame. Freudo psichologijoje ši atmintis būtų vadinama sąmoningu protu. Atkreipus dėmesį į sensorinius prisiminimus, informacija generuojama trumpalaikėje atmintyje.
Nors daugelis mūsų trumpalaikių prisiminimų greitai pamirštami, šios informacijos naudojimas leidžia jai pereiti į kitą etapą: ilgalaikę atmintį. Didžioji dalis aktyvioje atmintyje saugomos informacijos bus laikoma maždaug 20–30 sekundžių.
Terminas „trumpalaikė atmintis“ dažnai vartojamas pakaitomis su „darbine atmintimi“, kuris reiškia procesus, kurie naudojami laikinai saugant, tvarkant ir manipuliuojant informacija.
Ilgalaikė atmintis
Ilgalaikė atmintis reiškia nuolatinį informacijos saugojimą. Freudo psichologijoje ilgalaikė atmintis būtų vadinama ikisąmoninga ir nesąmoninga. Ši informacija iš esmės nepriklauso nuo mūsų supratimo, tačiau ją galima panaudoti darbinėje atmintyje, kuri bus naudojama prireikus. Dalis šios informacijos yra gana lengvai įsimenama, o prie kitų - daug sunkiau prieinama.
Prarasti atmintį
Pamiršimas yra stebėtinai dažnas įvykis. Tiesiog pagalvokite, kaip dažnai pamiršite kieno nors vardą ar nepastebėjote svarbaus susitikimo. Kodėl mes pamirštame informaciją, kurios išmokome praeityje? Yra keturi pagrindiniai paaiškinimai, kodėl užsimiršta:
- Nesugebėjimas išsaugoti
- Kišimasis
- Motyvuotas pamiršimas
- Surinkimo nesėkmė
Tyrimai parodė, kad vienas iš kritinių veiksnių, turinčių įtakos atminties nepakankamumui, yra laikas. Informacija dažnai pamirštama, ypač jei žmonės aktyviai neperžiūri ir nerepetuoja informacijos.
Kartais informacija tiesiog prarandama iš atminties, o kitais atvejais ji niekada nebuvo tinkamai saugoma. Kartais prisiminimai konkuruoja tarpusavyje, todėl sunku prisiminti tam tikrą informaciją. Kitais atvejais žmonės aktyviai bando pamiršti dalykus, kurių paprasčiausiai nenori prisiminti.
Patarimai
Nesvarbu, kokia puiki jūsų atmintis, tikriausiai galite padaryti keletą dalykų, kad ji būtų dar geresnė. Laimei, kognityviniai psichologai atrado daugybę būdų, kurie gali padėti pagerinti atmintį:
- Užrašykite. Rašymas rašikliu ir popieriumi padeda implantuoti atmintį į jūsų smegenis ir vėliau gali būti priminimas ar nuoroda.
- Pridėkite prie jo prasmę. Galite ką nors lengviau prisiminti, jei priskiriate tam prasmę. Pvz., Jei susiejate ką tik sutiktą žmogų su jau pažįstamu žmogumi, galbūt lengviau įsiminsite jo vardą.
- Pakartok. Kartojimas padeda atminčiai užkoduoti ne tik jūsų trumpalaikę atmintį.
- Grupuokite jį. Klasifikuotą informaciją tampa lengviau prisiminti ir prisiminti. Pavyzdžiui, apsvarstykite šią žodžių grupę: rašomasis stalas, obuolys, knygų lentyna, raudona, slyva, stalas, žalia, ananasai, violetinė, kėdė, persikas, geltona. Praleiskite keletą sekundžių juos skaitydami, tada pažvelkite ir pabandykite prisiminti bei išvardyti šiuos žodžius. Kaip sugrupavote žodžius, kai juos išvardijote? Daugelis žmonių išvardys tris skirtingas kategorijas: spalvas, baldus ir vaisius.
Be šių metodų, įrodyta, kad jūsų smegenys yra sveikos reguliariai mankštinantis, palaikant socialinius ryšius, valdant stresą ir atliekant sudėtingas veiklas (pvz., Atliekant kryžiažodžius ar grojant instrumentu).
Žodis iš „Wellwell“
Žmogaus atmintis yra sudėtingas procesas, kurį tyrėjai vis dar bando geriau suprasti. Mūsų prisiminimai daro mus tokiais, kokie esame, tačiau procesas nėra tobulas. Nors mes sugebame prisiminti stulbinamą informacijos kiekį, mes taip pat esame jautrūs klaidoms ir klaidoms.
Natūralūs atminties gerinimo būdai
