Lankymasis kolegijoje dažniausiai yra įdomus ir įdomus metas daugumai studentų. Kolegijos metais dažnai reikia daugiau sužinoti apie jus dominančius dalykus, išplėsti savo socialinį ratą ir atrasti, kas esate pereidami į pilnametystę. Be abejo, kolegijos studentai taip pat susiduria su daugeliu stresorių ir iššūkių. Užsiėmimai gali būti sunkūs, santykiai gali pasikeisti, o laikydamiesi savo naujų pareigų galite sukelti daug streso.
Kolegijos patirtis gali būti dar labiau įtempta, jei kovojate su panikos sutrikimo simptomais. Galite jaustis gėdingi dėl savo nerimo simptomų ir bandyti juos nuslėpti nuo kitų studentų. Galbūt nerimaujate dėl visiško panikos priepuolio būdami pamokoje ar socialiniame renginyje.
Nepaisant šio papildomo streso, panikos sutrikimą turintys žmonės gali būti naudingi, kol studijuoja. Toliau pateikiami keli patarimai, kaip valdyti panikos sutrikimą lankantis koledže:
Pagalbos gavimas kolegijoje
Daugelis kolegijų ir universitetų siūlo miestelyje teikiamas konsultavimo paslaugas. Tokia pagalba gali būti teikiama per tam tikras aukštojo mokslo programas. Pavyzdžiui, klinikinės psichologijos ir konsultavimo doktorantūros programos dažnai prižiūri praktikantus, kurie teikia nemokamas ar nebrangias paslaugas. Be to, daugelyje kolegijų ir universitetų yra sveikatos centrai, kurie gali teikti psichologines paslaugas.
Daugumoje kolegijų ir universitetų teikiamos įvairios psichinės sveikatos paslaugos, kurios yra prieinamos studentams, yra kokybiškos ir tausojančios biudžetą.
Net jei miestelyje nėra teikiamos konsultavimo paslaugos, universiteto sveikatos centras turėtų galėti suteikti jums informacijos apie netoliese esančias klinikas ir terapeutus.
Vietos psichikos sveikatos specialistus taip pat galima rasti ieškant internete ar telefonų knygoje. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol susitarsite, todėl pabandykite susisiekti iškart, kai tik atsiras simptomų. Kuo greičiau sulauksite pagalbos, tuo greičiau galite tikėtis pradėti kovoti su panikos priepuoliais.
Nustatykite įveikos planą
Suradę profesionalią pagalbą ir gavę tinkamą diagnozę, laikas nustatyti susidorojimo planą. Pavyzdžiui, galite pradėti spręsti savo simptomus lankydamiesi reguliariai planuojamose terapijos sesijose, eidami į nerimo palaikymo grupes ir laikydamiesi receptinių vaistų plano.
Nustatydami įveikos planą, apsvarstykite, kas yra labiausiai problemiška, ir nuspręskite, kaip galite pradėti spręsti šias problemas.
Pavyzdžiui, galite labiausiai jaudintis dėl panikos priepuolio klasėje. Įveikti įgūdžius, norint įveikti pamokas, gali būti sėdėjimas arti durų, kad galėtumėte palikti kelioms minutėms, kai patirsite panikos priepuolį. Galbūt norėsite išbandyti kvėpavimo pratimus, nes juos lengva atlikti, juos galima atlikti niekam nepastebint ir tai gali padėti sumažinti jūsų nerimą.
Išbandydami skirtingus būdus, kaip įveikti panikos sutrikimą, kelyje patirsite tam tikrų nesėkmių ir pažangos. To reikėtų tikėtis ir tai tik padės geriau suprasti save ir kaip valdyti savo būklę.
Gali būti naudinga stebėti savo pažangą naudojant žurnalą ar panikos priepuolio dienoraštį. Savo patirties registravimas gali padėti nustatyti trigerius, naudingiausias įveikos strategijas ir bendrą pažangą.
Santykiai ir panikos sutrikimas
Profesorių, bendraklasių, bendradarbių, draugų ir romantiškų pomėgių dėka santykiai dažnai vaidina didelį vaidmenį kolegijos studento gyvenime.
Panikos sutrikimo simptomų sprendimas gali trukdyti įvairiems jūsų santykiams. Tačiau koledže susitvarkyti su panikos sutrikimu įmanoma palaikyti sveikus santykius.
Daugelis panikos sutrikimą turinčių žmonių nusprendė palikti savo simptomus paslaptyje, bijodami to, ką kiti griežtai vertins dėl jų būklės. Daugeliu atžvilgių gali būti geriausia nepasakoti kitiems apie savo panikos sutrikimą, kol jų dar nepažinote. Deja, yra daug mitų apie panikos sutrikimą, kurie gali aptemdyti kitų nuomonę. Paaiškinkite savo būklę tik tiems, su kuriais užmezgėte artimus santykius.
Rūpinimasis savimi
Atsižvelgdami į visą universiteto užimtumą ir galimą įtampą, būtinai skirkite šiek tiek laiko savo asmeniniams poreikiams.
Į jūsų savęs priežiūros rutiną gali įeiti veikla, kuri sustiprina ir puoselėja fizinius, kūrybinius, dvasinius ir socialinius jūsų gyvenimo aspektus. Štai keletas pavyzdžių:
- Fizinis: pakankamai ilsėtis, dalyvauti reguliariose mankštose ir tinkamai maitintis
- Kūrybinis: dailės pamoka, žurnalo rašymas ar grojimas instrumentu
- Dvasinis: meditacija, įkvepiančios medžiagos skaitymas ar religinių pamaldų lankymas
- Socialinis: prisijungimas prie miestelio klubų, dalyvavimas kolegijos renginiuose ir savanorystė
Nepaisant to, kokią veiklą pasirinkote, būtinai skirkite laiko savo asmeninei sveikatai ir gerovei.
Rūpinimasis savimi gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Be to, praktika savimi gali padėti geriau įveikti panikos sutrikimus studijuojant universitete.
