Hipervigilumas yra ne tik ypatingas budrumas. Tai ypatingo budrumo būsena, kenkianti gyvenimo kokybei. Jei esate nepastebimas, jūs visada ieškote paslėptų pavojų, tiek realių, tiek numanomų. Dėl šios priežasties hipervigilumas gali jus išvarginti, trukdydamas tarpasmeniniams santykiams, darbui ir gebėjimui veikti kasdien.
Hipervigiliacija yra vienas iš pagrindinių potrauminio streso sutrikimo (PTSS) bruožų. Tai taip pat gali pasireikšti ir kitais nerimo sutrikimais, įskaitant panikos sutrikimą, medžiagų / vaistų sukeltą nerimo sutrikimą ir generalizuotą nerimo sutrikimą. Šizofrenija, silpnaprotystė ir paranoja taip pat gali sukelti hipervigilansą.
Kas yra hipervigilumas?
Kruopščiai budrūs žmonės nuolat budi ir yra linkę į per didelę reakciją. Jie palaiko intensyvų ir kartais įkyrią savo aplinkos supratimą, dažnai ieško grėsmių ar pabėgimo kelių.
Priežastys
Hipervigilumas yra kūno būdas apsaugoti jus nuo grėsmingų situacijų. Tai gali įvykti aplinkoje, kurioje suvokiate didelę grėsmę. Pavyzdys gali būti vėlyvas vakaras namo pėsčiomis per keistą rajoną.
Lėtinis hipervigilumas yra dažna PTSS pasekmė, ypač žmonėms, kurie ilgą laiką buvo pavojingoje aplinkoje (pavyzdžiui, tarnavo mūšyje karo metu) arba patyrė ekstremalių emocinių traumų. Hipervigilumas būdingas vaikams, kurie neseniai patyrė tėvų mirtį, buvo smurto liudininkai arba yra prievartos aukos. Kai kuriais atvejais PTSS simptomai gali pasireikšti tik vėliau gyvenime.
Žmonėms, sergantiems šizofrenija, hipervigiliacija siejama su grėsme, kurios paprasčiausiai nėra. Tai paranoja ir kliedesiai, būdingi sutrikimui. Manoma, kad genetiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai prisideda prie šizofrenijos vystymosi. Stresas gali vaidinti pagrindinį vaidmenį sukeliant psichozės epizodą.
Paranijos kontekste hipervigilansas gali būti pastebimas esant bet kokiai nuotaikos ar asmenybės sutrikimui, kuriam paranoja gali būti būdinga, įskaitant bipolinį sutrikimą ir pasienio asmenybės sutrikimą. Hipervigilumas taip pat gali atsirasti dėl demencijos, susijusios su Alzheimerio liga ir kitais neurodegeneraciniais sutrikimais, arba esant ūmiems miego trūkumo ar piktnaudžiavimo narkotikais epizodams (dažniausiai metamfetaminas ar kokainas).
Simptomai
Hipervigilanciją galima apibūdinti keturiais bendrais bruožais.
- Grėsmės pervertinimas: Kruopščiai budrūs žmonės ieškos grėsmių, kurios yra mažai tikėtinos arba perdėtos. Tai gali būti užsidarymas, kad būtų išvengta užpuolimo, sėdėjimas šalia išėjimo, kad jie galėtų greitai pabėgti, arba sėdėjimas nugara prie sienos, kad niekas negalėtų lįsti už jų.
- Obsesinis vengimas suvokiamų grėsmiųTai apima vengimą kasdienių situacijų, kuriose gali tykoti pavojai, įskaitant viešus susibūrimus ir negyvenamas viešąsias erdves (pvz., Garažus). Kraštutiniais atvejais žmogui gali išsivystyti agorafobija (nerimas dėl buvimo tose vietose, kur pabėgti gali būti sunku).
- Padidėjęs stulbinimo refleksas: Tai nenormalus atsakas, kai žmogus šokinėja nuo bet kokio staigaus triukšmo, judesio ar netikėtumo net vidury nakties. Buvimas naujoje ar nepatogioje aplinkoje gali dar labiau sustiprinti atsaką.
- Epinefrino sukelti fiziologiniai simptomai: Epinefrinas (adrenalinas) yra vienas iš dviejų streso hormonų, susijusių su kovos ar bėgimo refleksu (kitas yra kortizolis). Žmonėms, turintiems PTSS hipervigilanciją, epinefrino atsakas dažnai būna ilgalaikis, pasireiškiantis išsiplėtusiais vyzdžiais, padidėjusiu širdies ritmu ir padidėjusiu kraujospūdžiu.
Hipervigilumas gali labai sutrikdyti miegą, sukelti nuovargį, koncentracijos praradimą ir nesugebėjimą sutelkti dėmesį. Miego trūkumas gali dar labiau sustiprinti paranojos jausmą, skatinantį hipervigilų elgesį.
Kraštutiniais atvejais žmonės, kurie yra nestiprūs, gali pajusti poreikį apsiginkluoti ginklais, peiliais ar pipirais arba įrengti modernias signalizacijos sistemas, papildomas durų spynas ir net panikos kambarius.
Gydymas
Hipervigiliacijos gydymas gali skirtis atsižvelgiant į pagrindinę priežastį ir elgesio sunkumą. Tai taip pat priklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pripažįsta, kad elgesys yra nenormalus.
Pirmas žingsnis yra pašalinti nukentėjusį asmenį iš aplinkos, kurioje yra reali grėsmė (pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje atvejais), arba iš didelio streso turinčių darbų, kuriuose grėsmė yra reali (pvz., Policijos darbas).
Gydymas gali apimti psichoterapiją, įskaitant dėmesingumo lavinimo ir įveikos metodus bei farmacinius vaistus. Galimi variantai:
- Kognityvinė elgesio terapija: Kognityvinės elgesio terapijos (CBT) tikslas - per pokalbius su terapeutu išmokyti, kad tu negali kontroliuoti kiekvieno aplinkinio pasaulio aspekto, bet gali kontroliuoti, kaip interpretuoji ir kaip elgiesi reaguodamas į aplinką.
- Poveikio terapija: Poveikio terapijos tikslas yra atskleisti stresą skatinančius veiksnius, kad padėtų juos atpažinti ir imtis veiksmų, kad sušvelnintų jūsų atsaką.
- Akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas: Akių judesių desensibilizavimo ir perdirbimo (EMDR) tikslas yra naudoti akių judesį kaip priemonę, nukreipiančią jus iš trauminių praeities prisiminimų į dabartinius dabarties pojūčius.
- Mindfulness treniruotės: Mindfulness apima „gyvenimą šiuo metu“ ir minčių sutelkimą ties tiesioginiais pojūčiais, o ne sekant pašalines ir dažnai problemines mintis. Kitos proto ir kūno technikos apima meditaciją, vadovaujamus vaizdus ir biofeedback'ą.
- Vaistai: PTSS ir kiti nerimo sutrikimai gali būti gydomi antidepresantais, beta adrenoblokatoriais ar anksiolitiniais vaistais. Šizofrenija, asmenybės sutrikimai ar bipolinis sutrikimas gali būti gydomi antipsichoziniais vaistais arba nuotaikos stabilizatoriais.
Galų gale, hipervigilancijos, kaip pagrindinio sutrikimo simptomą, negalima gydyti atskirai. Jis remiasi tinkamu būklės gydymu (įskaitant piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis). Kai kuriais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, kad simptomai būtų suvaldyti.
9 geriausios internetinės terapijos programos Mes išbandėme, išbandėme ir parašėme nešališkus atsiliepimus apie geriausias internetines terapijos programas, įskaitant „Talkspace“, „Betterhelp“ ir „Regain“.Įveikti
Jei jaučiate hipervigiliaciją tiek, kiek tai trukdo jūsų gyvenimo kokybei, kreipkitės pagalbos į psichinės sveikatos specialistą. Hipervigilancijos įveikimas gali užtrukti ir būti kupinas nesėkmių. Kad geriau susidorotumėte su iššūkiais, net gydantis, daug ilsėkitės, pagerinkite miego higieną, laikykitės sveikos mitybos ir raskite jus atpalaiduojančių užsiėmimų (tokių kaip joga ar taiči).
Sportas gali padėti stimuliuoti endorfinų - hormono, kuris gali pakelti nuotaiką ir potencialiai sušvelninti epinefrino reakciją, gamybą.
Svarbiausia - bendrauti. Kančios tyloje ir atsisakymas pasidalinti mintimis tik paskatins jūsų baimes ir izoliuos jus nuo kitų. Raskite draugą ar šeimos narį, kuriam galėsite pasitikėti, idealiu atveju - žmogų, kuris neatmes jūsų baimės.
Taip pat galite prisijungti prie PTSS ar kitų sutrikimų palaikymo grupės su žmonėmis, kurie supranta, ką išgyvenate. Kuo daugiau sukursite pagalbos tikslus ir asmenis, kurie pripažins gydymo tikslus ir iššūkius, tuo didesnė tikimybė išlikti ir pasinaudoti terapijos teikiama nauda.
Jei jūs ar artimas žmogus kovoja su PTSS, susisiekite su Piktnaudžiavimo narkotikais ir psichinės sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) nacionaline pagalbos linija 1-800-662-4357 informacijos apie palaikymo ir gydymo įstaigas jūsų vietovėje.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
