Psichologijoje latentinis mokymasis reiškia žinias, kurios paaiškėja tik tada, kai asmuo turi paskatą jas parodyti. Pavyzdžiui, vaikas gali išmokti užbaigti matematikos užduotį klasėje, tačiau šis mokymasis nėra akivaizdus. Šis mokymasis atsiskleidžia tik tada, kai vaikui pasiūloma tam tikra įtaka problemai užbaigti.
Kodėl latentinis mokymasis svarbus
Latentinis mokymasis yra svarbus, nes daugeliu atvejų informacija, kurią sužinojome, ne visada atpažįstama iki to momento, kai turime ją parodyti. Nors jūs galėjote išmokti kepti kepsnį stebėdami, kaip tėvai ruošia vakarienę, šis mokymasis gali būti nematomas tol, kol nepagalvosite patys gaminti valgį.
Galvodami apie mokymosi procesą, mes dažnai sutelkiame dėmesį tik į tai, kas iš karto akivaizdu. Mes mokome žiurkę bėgti per labirintą, siūlydami atlygį už teisingus atsakymus. Mes mokome mokinį pakelti ranką pamokoje, pagirdami už tinkamą elgesį. Bet ne visas mokymasis iš karto matomas.
Kartais mokymasis tampa akivaizdus tik tada, kai mums reikia jį panaudoti. Psichologų teigimu, šis „paslėptas“ mokymasis, kuris pasireiškia tik tada, kai siūloma sustiprinti, vadinamas latentiniu mokymusi.
Latentinio mokymosi atradimas
Latentinio mokymosi terminą sugalvojo psichologas Edwardas Tolmanas, atlikdamas tyrimą su žiurkėmis, nors pirmuosius šio reiškinio pastebėjimus anksčiau padarė tyrėjas Hughas Blodgettas. Eksperimentų metu, kai žiurkių grupės paleido labirintą, žiurkės, kurios iš pradžių negavo jokio atlygio, vis tiek išmoko kursą ne atlygio bandymų metu.
Kai buvo įteikti atlygiai, žiurkės galėjo pasinaudoti savo kurso „pažintiniu žemėlapiu“. Šie pastebėjimai parodė, kad mokytis galima ir tada, kai organizmas to iškart neparodo.
Apsvarstykite, pavyzdžiui, savo žinias apie įvairius maršrutus gimtinėje. Kiekvieną dieną keliaujate įvairiais maršrutais ir sužinosite įvairių verslų vietas savo mieste.
Tačiau šis mokymasis yra latentinis, nes dažniausiai jo nenaudojate. Tik tada, kai reikia rasti konkrečią vietą, pvz., Artimiausią kavinę ar autobusų stotelę, privalote pasinaudoti ir pademonstruoti tai, ko išmokote.
Latentinio mokymosi stebėjimai
Savo knygoje Psichologijos istorija, autorius Davidas Hothersallas paaiškino, kad nors iš pradžių kilo tam tikrų ginčų dėl šio reiškinio, daugelis tyrinėtojų taip pat pranešė, kad laboratorinės žiurkės išmoko be atlygio.
Ši mintis metė iššūkį daugeliui to, kuo tikėjo bihevioristai, ty mokytis galima tik sustiprinus. Todėl kai kurie labiau įsišakniję elgesio specialistai teigė, kad per neatlygintinus bandymus turėjo būti tam tikros rūšies pastiprinimas, net jei tas sustiprinimas nebuvo iš karto akivaizdus.
Tyrimai parodė, kad latentinio mokymosi reiškinys yra, kaip paaiškino Hothersallas, „patikimas ir tvirtas“.
Į labirintą įdėtos žiurkės gali išmokti kelią, kurio reikia laikytis norint gauti atlygį už maistą, tačiau tyrimai taip pat parodė, kad žiurkės taip pat išmoksta viso labirinto.
Kaip tyrėjai įrodo, kad šis latentinis mokymasis įvyko? Kai eksperimentatoriai užblokuos išmoktą kelią, žiurkės pateks į kitą trumpiausią kelią, kad patektų į maistą. Norėdami tai padaryti, gyvūnai išmoko ir likusį labirintą, net jei toks mokymas įvyko be sustiprinimo.
Šios išvados rodo, kad mokymasis vyksta einant, dažnai netyčia, bet ne tik dėl paskatų ir atlygio. Taigi, kaip vyksta toks latentinis mokymasis? Kai kurie ekspertai teigia, kad paprasčiausias mūsų smalsumo patenkinimas dažnai yra naudingas mokymuisi.
Latentinis mokymasis koreliuoja su daugeliu aukštesnio lygio protinių gebėjimų, pavyzdžiui, problemų sprendimu ir ateities planavimu.
Jei studentai ko nors išmoksta dabar, ateityje jie gali būti apdovanoti gerais pažymiais, aukštu GPA ir priėmimu į pasirinktą kolegiją. Šio mokymosi nauda gali būti neaiški ar tiesioginė, tačiau šis mokymasis gali įvykti laukiant atlygio vėliau kelyje.
