Kas formuoja mūsų požiūrį? Kodėl kai kurie žmonės yra tokie puikūs lyderiai? Kaip vystosi išankstinis nusistatymas ir kaip jį įveikti? Tai tik keli dideli socialinės psichologijos klausimai. Socialiniai psichologai sprendžia problemas, kurios gali turėti reikšmingos įtakos asmens sveikatai ir gerovei, pradedant nuo patyčių elgesio supratimo iki analizuojant, kodėl žmonės kartais nepadeda žmonėms, kuriems to reikia.
Kas yra socialinė psichologija?
Pasak psichologo Gordono Allporto, socialinė psichologija naudojasi moksliniais metodais „suprasdama ir paaiškindama, kaip individų mintis, jausmus ir elgesį veikia faktinis, įsivaizduojamas ar numanomas kitų žmonių buvimas“. Iš esmės socialinė psichologija yra suprasti, kaip kiekvieno asmens individualų elgesį veikia socialinė aplinka, kurioje tas elgesys vyksta.
Jūs tikriausiai jau suprantate, kad kiti žmonės gali turėti dramatišką įtaką jūsų elgesiui ir pasirinkimams. Apsvarstykite, kaip galėtumėte elgtis situacijoje, jei būtumėte vienas vienas, palyginti su tuo, jei kambaryje būtų kitų žmonių.
Priimami sprendimai ir elgesys gali priklausyti ne tik nuo to, kiek žmonių yra, bet ir nuo to, kas tiksliai esate šalia. Pavyzdžiui, greičiausiai elgiatės daug kitaip būdami artimų draugų būryje, nei elgtumėtės iš kolegų ar vadovų iš darbo.
Socialinė psichologija apima platų socialinių temų spektrą, įskaitant:
- Grupinis elgesys
- Socialinis suvokimas
- Vadovavimas
- Neverbalinis elgesys
- Atitikimas
- Agresija
- Išankstinis nusistatymas
Svarbu pažymėti, kad socialinė psichologija nėra vien tik socialinės įtakos vertinimas. Socialinis suvokimas ir socialinė sąveika taip pat yra gyvybiškai svarbūs suprantant socialinį elgesį.
Tai, kaip mes matome kitus žmones (ir tai, ką mes manome, kad jie mus mato), gali vaidinti svarbų vaidmenį vykdant įvairius veiksmus ir sprendimus. Tik akimirką pagalvokite, kaip kartais viešoje aplinkoje elgiatės kitaip, nei galėtumėte, jei būtumėte namuose vieni. Namuose jūs galite būti garsus ir pašėlęs, o viešumoje - kur kas santūresnis ir santūresnis.
Kodėl tai? Nes mus supantys žmonės formuoja mūsų mintis, jausmus, nuotaiką, požiūrį ir suvokimą. Kitų žmonių buvimas gali pakeisti pasirinkimus ir veiksmus.
Nors socialinė psichologija dažniausiai yra akademinė sritis, socialinių psichologų atlikti tyrimai daro didelę įtaką mūsų psichinės sveikatos ir gerovės supratimui. Pavyzdžiui, atitikties tyrimai padeda paaiškinti, kodėl paaugliai kartais deda daug pastangų, kad tilptų į savo socialinę grupę, kartais kenkiantys jų pačių sveikatai.
Tai supratus, psichologai padeda kurti paauglių visuomenės sveikatos programas ir gydymo metodus. Tai gali padėti paaugliams atsispirti potencialiai žalingam elgesiui, tokiam kaip rūkymas, gėrimas ir narkotikų vartojimas.
Socialinės psichologijos istorija
Platonas rėmėsi „minios proto“ idėja, o tokios sąvokos kaip socialinis rauginimasis ir socialinis palengvinimas buvo pristatytos 1800-ųjų pabaigoje. Tačiau tik po Antrojo pasaulinio karo rimtai pradėti socialinės psichologijos tyrimai.
Holokausto siaubas paskatino tyrinėtojus tirti socialinę įtaką, atitikimą ir paklusnumą. Kas galėtų paaiškinti, kodėl žmonės dalyvavo tokiuose piktuose veiksmuose? Ar žmonės vykdė įsakymus ir lenkėsi dėl socialinio spaudimo, ar veikė kitos jėgos? Ištyrę šiuos klausimus, socialiniai psichologai galėjo geriau suprasti visuomenės jėgų, tokių kaip autoritetas, atitikimas ir paklusnumas, galią.
Pavyzdžiui, socialinis psichologas Stanley Milgramas sugebėjo parodyti, kiek žmonės nori eiti paklusti autoritetams. Per dabar jau liūdnai pagarsėjusius eksperimentus Milgramas ir jo kolegos įsakė tyrimo dalyviams pateikti, jų manymu, potencialiai pavojingą šoką kitam asmeniui.
Iš tikrųjų smūgiai nebuvo tikri, o kitas asmuo tik apsimetė, kad jį sužeidė elektriniai impulsai. Tačiau 65% tyrime dalyvavusių žmonių sukėlė maksimalų šoko lygį vien dėl to, kad autoritetas jiems liepė tai padaryti.
Visame dvidešimtame amžiuje socialinė psichologija toliau augo, įkvėpdama tyrimus, kurie padėjo mums suprasti socialinę patirtį ir elgesį. Mūsų socialinis pasaulis sudaro tokią didžiulę mūsų gyvenimo dalį, todėl nenuostabu, kad ši tema yra tokia žavi daugeliui.
Kaip socialinė psichologija skiriasi nuo kitų disciplinų
Socialinė psichologija dažnai painiojama su liaudies išmintimi, asmenybės psichologija ir sociologija. Skirtingai nuo liaudies išminties, kuri remiasi anekdotiniais pastebėjimais ir subjektyvia interpretacija, socialinėje psichologijoje naudojami moksliniai metodai ir empiriniai tyrimai. Tyrėjai nedaro prielaidų apie tai, kaip žmonės elgiasi; jie sugalvoja ir atlieka eksperimentus, kurie padeda nustatyti ryšius tarp skirtingų kintamųjų.
Asmenybės psichologija orientuota į individualius bruožus, savybes ir mintis. Socialinė psichologija orientuota į situacijas. Socialinius psichologus domina socialinės aplinkos ir grupių sąveikos poveikis požiūriui ir elgesiui.
Galiausiai svarbu atskirti socialinę psichologiją nuo sociologijos. Nors tarp jų yra daug panašumų, sociologija linkusi į socialinį elgesį ir įtaką žvelgti labai plačiai. Sociologai domisi institucijomis ir kultūromis, turinčiomis įtakos žmonių elgesiui.
Vietoj to psichologai koncentruojasi į situacinius kintamuosius, turinčius įtakos socialiniam elgesiui. Nors psichologija ir sociologija nagrinėja panašias temas, jie į šiuos klausimus žvelgia iš skirtingų perspektyvų.
Žodis iš „Wellwell“
Kas daro socialinę psichologiją tokia svarbia tema? Socialiniai psichologai daugiausia dėmesio skiria visuomenės problemoms, kurios daro didelę įtaką asmens gerovei ir visos visuomenės sveikatai, įskaitant tokias problemas kaip narkotikų vartojimas, nusikalstamumas, išankstinis nusistatymas, prievarta šeimoje, visuomenės sveikata, patyčios ir agresija.
Socialiniai psichologai paprastai nedirba tiesiogiai psichinės sveikatos srityje, tačiau jų tyrimų rezultatai daro įtaką psichinės sveikatos specialistų elgesiui, kuriam įtakos turi socialiniai veiksniai. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos programos dažnai remiasi socialinių psichologų nustatytais įtikinėjimo būdais, skatindamos žmones elgtis sveikai ir vengti potencialiai pavojingo elgesio.
