Ar kada susimąstėte, kas sukelia fobijas? Tyrėjai pasiūlė keletą teorijų apie veiksnius, kurie gali padidinti fobijos atsiradimo tikimybę.
Kas yra fobija?
Fobija yra didžiulė ir nepagrįsta objekto ar situacijos baimė, kelianti realų pavojų nedaug, tačiau sukelianti nerimą ir vengimą.
Skirtingai nuo trumpo nerimo, kurį dauguma žmonių jaučia kalbėdami ar atlikdami testą, fobija yra ilgalaikė, sukelia intensyvias fizines ir psichologines reakcijas ir gali paveikti jūsų gebėjimą normaliai veikti darbe ar socialinėje aplinkoje.
Egzistuoja keletas fobijų tipų. Kai kurie žmonės bijo didelių, atvirų erdvių. Kiti negali toleruoti tam tikrų socialinių situacijų. Ir vis dėlto kiti turi specifinę fobiją, pavyzdžiui, gyvačių, liftų ar skraidymo baimę.
Ne visas fobijas reikia gydyti. Bet jei fobija veikia jūsų kasdienį gyvenimą, yra keletas gydymo būdų, kurie gali padėti jums įveikti savo baimes - dažnai visam laikui.
Fobijos skirstomos į tris pagrindines kategorijas:
- Specifinės fobijos: Specifinė fobija apima neracionalią, nuolatinę konkretaus objekto ar situacijos baimę, kuri yra neproporcinga faktinei rizikai. Tai apima situacijų (tokių kaip lėktuvai ar uždaros erdvės) baimę; gamta (pvz., perkūnija ar aukštis); gyvūnai ar vabzdžiai (pavyzdžiui, šunys ar vorai); kraujas, injekcijos ar sužalojimai (pvz., peiliai ar medicininės procedūros); ar kitos fobijos (pvz., garsus garsas ar klounai). Yra daugybė kitų specifinių fobijų tipų. Neįprasta patirti fobijas dėl daugiau nei vieno objekto ar situacijos.
- Socialinio nerimo sutrikimas: Socialinio nerimo sutrikimas (anksčiau žinomas kaip socialinė fobija) apima ne tik drovumą, bet ir pernelyg didelės savimonės bei visuomenės tikrinimo ar pažeminimo baimę bendrose socialinėse situacijose. Socialinėse situacijose asmuo bijo būti atstumtas ar neigiamai įvertintas arba bijo įžeisti kitus.
- Baimė dėl atvirų erdvių (agorafobija): Tai baimė dėl esamos ar numatomos situacijos, pavyzdžiui, važinėti viešuoju transportu, būti atvirose ar uždarose erdvėse, stovėti eilėje ar būti minioje ar būti atskirai už namų. Nerimą sukelia baimė, kad nebus lengva pabėgti, ar pagalba, jei atsiranda intensyvus nerimas. Daugumai agorafobiją turinčių žmonių ji pasireiškia patyrus vieną ar daugiau panikos priepuolių, todėl jie bijo kito priepuolio ir vengia vietos, kurioje jis įvyko. Kai kuriems žmonėms agorafobija gali būti tokia stipri, kad jie negali palikti namų.
Kas sukelia fobijas?
Veiksniai, kurie gali padidinti fobijos atsiradimo tikimybę, yra šie:
- Genetika: Tyrimai parodė, kad tam tikros fobijos gali pasireikšti šeimose. Pavyzdžiui, dvyniams, kurie auginami atskirai, skirtingose vietose, gali išsivystyti tos pačios fobijos. Tačiau daugelis žmonių, sergančių fobijomis, neturi artimųjų.
- Kultūros veiksniai: Kai kurios fobijos pasireiškia tik tam tikrose kultūrinėse grupėse. Pavyzdys yra taijin kyofusho - socialinė fobija, atsirandanti beveik vien tik Japonijoje. Tai baimė įžeisti ar pakenkti kitiems socialinėse situacijose. Jis ryškiai skiriasi nuo tradicinio socialinio nerimo sutrikimo, kai sergantysis bijo būti asmeniškai sugėdintas ar pažemintas. Todėl įmanoma, kad kultūra vaidina tam tikrą vaidmenį vystantis fobijoms.
- Elgesio ir aplinkos veiksniai: Daugelis fobijų yra paremtos realaus gyvenimo įvykiais, kurie sąmoningai gali būti ir neprisimenami. Pavyzdžiui, šunų fobija gali būti užpulta kaip mažas vaikas. Socialinio nerimo sutrikimas gali išsivystyti dėl paauglių nemalonumų ar patyčių vaikystėje. Tikėtina, kad fobijai išsivystyti turi būti šių veiksnių derinys. Tačiau norint padaryti galutinę išvadą, reikia atlikti daugiau tyrimų.