Kas yra lėtinis stresas?
Lėtinis stresas yra ilgalaikis ir nuolatinis streso jausmas, kuris gali būti neigiamai paveiktas jūsų sveikata, jei jis nebus gydomas. Tai gali sukelti kasdienis šeimos ir darbo spaudimas arba trauminės situacijos.
Lėtinis stresas įvyksta, kai kūnas patiria stresorių tokio dažnio ar intensyvumo, kad autonominė nervų sistema neturi pakankamų galimybių reguliariai įjungti atsipalaidavimo reakciją. Tai reiškia, kad kūnas išlieka pastovaus fiziologinio susijaudinimo būsenoje.
Tai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia praktiškai visas kūno sistemas. Žmonės buvo pastatyti įveikti ūmų stresą, kuris yra trumpalaikis, bet ne lėtinį stresą, kuris yra pastovus ilgą laiką. Norint pradėti valdyti lėtinį stresą, svarbu suprasti, kas tai yra, kas jį gali sukelti ir kaip jis veikia visą kūną.
Simptomai
Lėtinis stresas veikia ir protą, ir kūną. Tai sukelia tiek fizinius, tiek psichologinius simptomus, kurie gali padaryti žalos žmogaus gebėjimui normaliai veikti kasdieniame gyvenime.
Šie simptomai gali skirtis nuo kiekvieno žmogaus. Kai kurie iš labiausiai paplitusių lėtinio streso požymių yra:
- Skausmai
- Sumažėjusi energija
- Sunkumas miegoti
- Neorganizuotas mąstymas
- Nuovargis
- Jaučiate praradusią kontrolę
- Bejėgiškumo jausmas
- Dažnos ligos ir infekcijos
- Virškinimo trakto skundai
- Galvos skausmas
- Dirglumas
- Raumenų įtampa
- Nervingumas ir nerimas
- Sunku susikaupti
- Sutrikęs skrandis
Lėtinio streso nustatymas
Ne visada lengva atpažinti lėtinį stresą. Kadangi tai yra plati ir ilgalaikė, žmonės dažnai taip įpranta, kad pradeda jaustis normaliai. Kai kurie požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį nustatant lėtinį stresą:
- Ar dažnai esate nusiteikęs ar susierzinęs?
- Ar atrodo, kad visada dėl ko nors jaudinatės?
- Ar atrodo, kad neturite laiko pasirūpinti savimi ar užsiimti tuo, kas jums patinka?
- Ar atrodo, kad mažiausi nepatogumai yra per dideli?
- Ar visada atrodo, kad peršalote ar užsikrėtėte?
- Ar valdydami stresą pasikliovėte tokiais nesveikais įveikimo mechanizmais kaip alkoholis?
Priežastys
Šio tipo lėtinis atsakas į stresą pasitaiko per dažnai dėl mūsų šiuolaikinio gyvenimo būdo. Viskas nuo aukšto slėgio darbų iki vienatvės iki intensyvaus eismo gali išlaikyti kūną suvokiamos grėsmės ir lėtinio streso būsenoje.
Šiuo atveju mūsų reakcija į kovą arba skrydį, kuri buvo sukurta siekiant padėti mums kovoti su kartais pavojų gyvybei keliančiomis situacijomis (pvz., Nusileidimas, norint beveik praleisti automobilio avariją), gali nuvalyti mūsų kūną ir sukelti fizinę ar fizinę ligą. emociškai.
Apskaičiavimai rodo, kad 60–80% pirminės sveikatos priežiūros vizitų yra susijęs su stresu. Štai kodėl labai svarbu išmokti streso valdymo metodus ir pakeisti sveiką gyvenimo būdą, kad apsisaugotumėte nuo neigiamo lėtinio streso poveikio.
Lėtinio streso tipai
Lėtinio streso šaltiniai gali skirtis, tačiau dažnai skirstomi į vieną iš keturių skirtingų tipų:
- Emocinis stresas (sunkios emocijos, tokios kaip pyktis, liūdesys ar nusivylimas)
- Aplinkos stresas (kur gyvenate ir dirbate)
- Santykių stresas (kaip jūs susijęs su draugais, šeima, bendradarbiais, partneriais)
- Darbo stresas (iššūkiai ir spaudimas, susijęs su jūsų darbu)
Daugeliu atvejų tokio tipo stresai veikia kelias žmogaus gyvenimo sritis. Darbinis stresas gali sukelti stresą jūsų santykiuose. Santykių stresas gali apsunkinti sunkių emocijų valdymą.
Pavyzdžiui, jei jūsų šeima kenčia dėl finansinių sunkumų ar serga sunkia liga, stresas gali tapti lėtinis. Kažkas jūsų namuose gali nedirbti, kaupiasi sąskaitos, o jūsų namai artėja prie rinkos uždraudimo, ir tai gali jus kelti mėnesiams ar net metams ar daugiau.
Jūsų nuolatinis rūpestis nuvargina kūną, todėl jaučiatės pavargę ir nerimaujate. Gali būti, kad daugiau nei bet kada stengiatės susitvarkyti ir nesveikai rinktis maistą bei mankštą, dėl ko galite pasijusti dar blogiau. Tai gali sukelti daug rimtų sveikatos problemų.
Mes taip pat galime turėti lėtinį stresą, susijusį su darbu. Daugelis darbų iš mūsų reikalauja daug, ir dažnai gali atrodyti, kad niekada nedarote pertraukos ar visada esate spaudžiamas atlikti.
Viršvalandžiai, nuolatinės kelionės ir aukšto slėgio dalykiniai santykiai gali išlaikyti jūsų kūną nuolatinį jaudulį, net ir grįžus namo į savo šeimą. Tai taip pat gali padidinti jūsų kūno nusidėvėjimą, o nuolatinis stresas gali prisidėti prie rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos.
Poveikis
Kadangi lėtinis stresas yra toks ilgas, negydomas jis gali turėti žalingą poveikį jūsų sveikatai ir savijautai. Kai kurios galimos komplikacijos, susijusios su lėtiniu stresu, yra:
- Aknė
- Depresija
- Diabetas
- Egzema
- Širdies liga
- Aukštas kraujo spaudimas
- Hipertirozė
- Dirgliosios žarnos sindromas
- Žemas lytinis potraukis
- Opos
- Svorio pokyčiai
Visuotinei savijautai svarbu rasti būdų, kaip suvaldyti lėtinį stresą. Tai gali apimti profesionalų gydymą, tačiau savipagalbos ir atsipalaidavimo strategijos taip pat dažnai gali būti veiksmingos.
Gydymas
Jei sunkus lėtinis stresas sukelia didelių kančių ar sutrikdo jūsų gebėjimą normaliai funkcionuoti, profesionalus gydymas gali padėti jums išsiugdyti naujus įveikimo įgūdžius ir rasti būdų, kaip sumažinti streso lygį. Galimi variantai:
- Psichoterapija: Tokie metodai kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT) gali padėti išmokti nustatyti neigiamus minties modelius, kurie prisideda prie lėtinio streso. Dirbdami su terapeutu, galite pradėti šias mintis keisti realistiškesnėmis, naudingesnėmis. Taip pat galite išmokti įveikos įrankių, kurie padės geriau valdyti atsaką į stresą. Mindfulness pagrįstas streso mažinimas (MBSR) yra dar vienas požiūris, kuris gali padėti žmonėms naudoti sąmoningumą ir meditaciją, kad susidorotų su lėtiniu stresu.
- Vaistai: Jūsų gydytojas gali paskirti skirtingus vaistus, kurie padės jums valdyti kai kuriuos streso simptomus. Jei taip pat jaučiate nerimo ar depresijos simptomus, gydytojas gali skirti antidepresantą. Gydytojas taip pat gali skirti vaistų, kurie gali padėti jums miegoti ar sumažinti skrandžio sutrikimus.
Įveikti
Lėtinį stresą dažnai galima suvaldyti taikant savipagalbos metodus. Svarbu pradėti naudoti streso valdymo metodus kuo anksčiau, kai atpažįstate lėtinį stresą savo gyvenime. Tai veikia dėl kelių priežasčių.
- Greitai malšina stresą: Greitai veikiantys metodai gali pakeisti reakciją į stresą, todėl jūsų kūnas turi galimybę atsigauti, o jūsų protas gali spręsti problemas proaktyviai, o ne reaguoti iš įtemptos ar net paniškos perspektyvos. Kai renkatės labiau atsipalaidavusią ir pasitikinčią savimi vietą, esate linkę rinktis tokius, kurie labiau atitiktų jūsų interesus ir vengtų patirti daugiau streso.
- Lavina atsparumą stresui: Ilgalaikiai sveiki įpročiai taip pat gali būti svarbūs, nes jie gali sustiprinti atsparumą ir suteikti jums galimybę reguliariai pailsėti nuo streso. Tai gali padėti išvengti nuolatinio streso, kad nesuvoktumėte, koks esate stresas, o tai gali neleisti jums imtis veiksmų, kad sumažintumėte stresą savo gyvenime. Tai taip pat gali jus išgelbėti nuo neigiamesnio lėtinio streso poveikio. Kai kurie iš efektyviausių įpročių yra mankšta, meditacija ir žurnalų rašymas, nes įrodyta, kad jie skatina atsparumą stresui
- Sukuria naujų įveikimo įgūdžių: Taip pat gali padėti pakeisti reagavimą į stresą. Imtis veiksmų, kad sumažintumėte patiriamas stresines situacijas (sakant ne (pvz., dažniau) ir pakeisti savo požiūrį (priminti sau apie išteklius, kuriuos galite naudoti, ir jūsų turimą jėgą) gali padėti. Artėjant stresui iš aktyvios pozicijos galima sumažinti lėtinį stresą.
Jei išbandėte savipagalbos strategijas ir manote, kad jums reikia daugiau pagalbos, arba jei manote, kad jų nepakaks, nedvejodami pasitarkite su savo gydytoju. Galima gauti veiksmingą pagalbą.
7 geriausios internetinės nerimo palaikymo grupės
