Kas yra pažinimas?
Pažinimas yra terminas, nurodantis psichinius procesus, susijusius su žinių ir supratimo įgijimu. Šie pažinimo procesai apima mąstymą, žinojimą, prisiminimą, vertinimą ir problemų sprendimą. Tai yra aukštesnio lygio smegenų funkcijos ir apima kalbą, vaizduotę, suvokimą ir planavimą.
Kognityvinė psichologija yra psichologijos sritis, tirianti žmonių mąstymą ir pažinimo procesus.
Pažinimo procesų tipai
Yra daug įvairių pažinimo procesų tipų. Jie apima:
- Dėmesio: Dėmesys yra pažintinis procesas, leidžiantis žmonėms sutelkti dėmesį į konkretų dirgiklį aplinkoje.
- Kalba: Kalba ir kalbos raida yra kognityviniai procesai, apimantys gebėjimą suprasti ir išreikšti mintis sakytais ir parašytais žodžiais. Tai leidžia mums bendrauti su kitais ir vaidina svarbų vaidmenį mintyse.
- Mokymasis: Mokymasis reikalauja pažinimo procesų, susijusių su naujų dalykų paėmimu, informacijos sintetinimu ir integravimu su išankstinėmis žiniomis.
- Atmintis: Atmintis yra svarbus kognityvinis procesas, leidžiantis žmonėms koduoti, kaupti ir gauti informaciją. Tai yra labai svarbus mokymosi proceso komponentas, leidžiantis žmonėms išsaugoti žinias apie pasaulį ir savo asmeninę istoriją.
- Suvokimas: Suvokimas yra kognityvinis procesas, leidžiantis žmonėms suvokti informaciją jutimais (pojūčiais) ir paskui panaudoti šią informaciją, kad galėtų reaguoti ir bendrauti su pasauliu.
- Mintis: Mintis yra esminė kiekvieno pažintinio proceso dalis. Tai leidžia žmonėms dalyvauti priimant sprendimus, sprendžiant problemas ir svarstant argumentus.
Naudoja
Pažinimo procesai veikia kiekvieną gyvenimo aspektą - nuo mokyklos iki darbo ir baigiant santykiais. Kai kurie konkretūs šių pažinimo procesų naudojimo būdai yra šie.
Mokytis naujų dalykų
Norint mokytis reikia mokėti pasisemti naujos informacijos, susidaryti naujų prisiminimų ir užmegzti ryšius su kitais jau žinomais dalykais. Tyrėjai ir pedagogai naudojasi savo žiniomis apie šiuos pažinimo procesus, kad padėtų sukurti mokomąją medžiagą, kuri padėtų žmonėms išmokti naujų sąvokų.
Formuojant prisiminimus
Atmintis yra pagrindinė tema, dominti kognityvinės psichologijos sritį. Tai, kaip mes prisimename, ką prisimename ir ką pamiršome, labai daug atskleidžia pažinimo procesų veikimą.
Nors žmonės dažnai mano, kad atmintis yra panaši į vaizdo kamerą, kruopščiai fiksuoja ir kataloguoja gyvenimo įvykius ir juos saugo, kad vėliau galėtų juos prisiminti, tyrimai parodė, kad atmintis yra daug sudėtingesnė.
Sprendimų priėmimas
Kai tik žmonės priima bet kokio tipo sprendimus, tai reiškia, kad reikia priimti sprendimus dėl jų apdorotų dalykų. Tai gali apimti naujos informacijos palyginimą su ankstesnėmis žiniomis, naujos informacijos integravimą į esamas idėjas ar netgi senų žinių pakeitimą naujomis žiniomis prieš pasirinkimą.
Pažinimo poveikis
Pažinimo procesai turi platų poveikį, kuris daro įtaką viskam, pradedant kasdieniu gyvenimu ir baigiant bendra sveikata.
Pasaulio suvokimas
Priimdami pojūčius iš aplinkinio pasaulio, informacija, kurią matote, girdite, ragaujate, paliečiate ir užuodžiate, pirmiausia turi būti paversta jūsų smegenims suprantamais signalais. Suvokimo procesas leidžia jums priimti sensorinę informaciją ir paversti ją signalu, kurį jūsų smegenys gali suprasti ir veikti.
Įspūdžių formavimas
Pasaulis yra be galo daug juslinių išgyvenimų. Norint įprasminti visą šią gaunamą informaciją, svarbu, kad jūsų smegenys galėtų sumažinti savo patirtį pasaulyje iki pat pagrindų. Jūs viską atsimenate, todėl įvykiai sumažėja iki jums reikalingų kritinių idėjų ir idėjų.
Spragų užpildymas
Be informacijos mažinimo, kad ji taptų labiau įsimenama ir suprantama, žmonės taip pat išsamiai aprašo šiuos prisiminimus, kai juos rekonstruoja. Kai kuriais atvejais šis išsiaiškinimas įvyksta tada, kai žmonės stengiasi ką nors prisiminti. Kai informacijos nepavyksta prisiminti, smegenys kartais užpildo trūkstamus duomenis viskuo, kas atrodo tinkama.
Sąveika su pasauliu
Pažinimas apima ne tik dalykus, vykstančius mūsų galvose, bet ir tai, kaip šios mintys ir psichiniai procesai veikia mūsų veiksmus. Mūsų dėmesys mus supančiam pasauliui, praeities įvykių prisiminimai, kalbos supratimas, sprendimai apie pasaulio veikimą, ir gebėjimai spręsti problemas prisideda prie to, kaip mes elgiamės ir bendraujame su supančia aplinka.
Patarimai
Pažintinius procesus įtakoja daugybė veiksnių, įskaitant genetiką ir patirtį. Nors jūs negalite pakeisti savo genetikos, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad apsaugotumėte ir padidintumėte savo pažintinius sugebėjimus:
- Išlikti sveikiems. Gyvenimo veiksniai, tokie kaip sveika mityba ir reguliarus mankšta, gali turėti įtakos jūsų pažintinei veiklai.
- Galvok kritiškai. Abejokite savo prielaidomis ir užduokite klausimus apie savo mintis, įsitikinimus ir išvadas.
- Būkite smalsūs ir mokykitės toliau. Vienas puikus būdas pažinti savo pažintinius sugebėjimus yra nuolat mesti sau iššūkį, kad sužinotum daugiau apie pasaulį.
- Praleisti daugiafunkcinį darbą. Nors gali atrodyti, kad atlikę kelis dalykus vienu metu, galėsite greičiau atlikti darbus, tačiau tyrimai parodė, kad tai iš tikrųjų sumažina tiek produktyvumą, tiek darbo kokybę.
Galimos spąstai
Svarbu prisiminti, kad šie pažintiniai procesai yra sudėtingi ir dažnai netobuli. Keletas galimų spąstų, galinčių turėti įtakos pažinimui, yra šie:
- Dėmesio problemos: Pasirenkamas dėmesys yra ribotas išteklius, todėl yra daugybė dalykų, dėl kurių gali būti sunku sutelkti dėmesį į viską, kas yra jūsų aplinkoje. Pavyzdžiui, dėmesingas mirksėjimas įvyksta, kai esi taip susikoncentravęs į vieną dalyką, kad tau visiškai trūksta kažko kito, kas vyksta priešais tave.
- Atminties problemos ir apribojimai: Trumpalaikė atmintis yra stebėtinai trumpa, paprastai trunka tik nuo 20 iki 30 sekundžių. Kita vertus, ilgalaikė atmintis gali būti stebėtinai stabili ir patvari, o prisiminimai trunka metus ir net dešimtmečius. Atmintis taip pat gali būti stebėtinai trapus ir klystantis. Kartais mes pamirštame, o kartais mes susiduriame su dezinformacijos efektais, kurie gali sukelti netikrų prisiminimų susidarymą.
- Pažinimo šališkumas: Pažinimo šališkumas yra sistemingos mąstymo klaidos, susijusios su tuo, kaip žmonės apdoroja ir interpretuoja informaciją apie pasaulį. Patvirtinimo šališkumas yra vienas iš dažniausių pavyzdžių, kai reikia atkreipti dėmesį tik į informaciją, kuri atitinka jūsų esamus įsitikinimus, ignoruojant įrodymus, kurie nepalaiko jūsų nuomonės.
Pažinimo tyrimo istorija
Tyrimas, kaip mes galvojame, datuojamas senovės graikų filosofų Platono ir Aristotelio laikais.
Filosofinė kilmė
Platono požiūris į proto tyrimą parodė, kad žmonės supranta pasaulį, pirmiausia nustatydami pagrindinius principus, palaidotus giliai savyje, o paskui pasitelkdami racionalią mintį kurdami žinias. Vėliau šiam požiūriui pritarė tokie filosofai kaip Rene Descartesas ir kalbininkas Noamas Chomsky. Šis požiūris į pažinimą dažnai vadinamas racionalizmu.
Kita vertus, Aristotelis tikėjo, kad žmonės savo žinias įgyja stebėdami aplinkinį pasaulį. Vėliau mąstytojai, įskaitant Johną Locke'ą ir B. F. Skinnerį, taip pat pasisakė už šį požiūrį, kuris dažnai vadinamas empirizmu.
Ankstyvoji psichologija
Pirmosiomis psichologijos dienomis ir dvidešimtojo amžiaus pirmojoje pusėje psichologijoje daugiausia dominavo psichoanalizė, biheviorizmas ir humanizmas. Galiausiai oficiali studijų sritis, skirta tik pažinimui, atsirado kaip 1960-ųjų „pažintinės revoliucijos“ dalis. Psichologijos sritis, susijusi su pažinimo tyrimais, yra žinoma kaip kognityvinė psichologija.
Kognityvinės psichologijos atsiradimas
Vienas ankstyviausių pažinimo apibrėžimų buvo pateiktas pirmajame kognityvinės psichologijos vadovėlyje, išleistame 1967 m., Pasak Neisserio, pažinimas yra „tie procesai, kurių metu jutiminis įnašas yra transformuojamas, redukuojamas, tobulinamas, saugomas, atkuriamas ir naudojamas“. A