Proto teorija yra svarbus socialinis-kognityvinis įgūdis, apimantis gebėjimą mąstyti apie savo ir kitų psichines būsenas. Tai apima gebėjimą priskirti psichines būsenas, įskaitant emocijas, norus, įsitikinimus ir žinias.
Proto teorija apima ne tik mąstymą apie mąstymą, bet ir apie gebėjimą suprasti, kad kitų žmonių mintys ir įsitikinimai gali skirtis nuo jūsų pačių, ir atsižvelgti į veiksnius, kurie paskatino tas psichines būsenas. Kodėl tai vadinama proto „teorija“?
Psichologai tai vadina tokiu, nes mūsų įsitikinimai apie tai, kas gali vykti kito žmogaus galvoje, yra tik tos teorijos. Nors galime prognozuoti, neturime tiesioginių būdų tiksliai žinoti, ką žmogus gali galvoti.
Viskas, kuo galime pasikliauti, yra mūsų pačių teorijos, kurias kuriame pagal tai, ką žmonės sako, kaip jie elgiasi, ką žinome apie jų asmenybes ir ką galime padaryti apie jų ketinimus.
Kodėl proto teorija yra svarbi?
Proto teorijos atsiradimas yra gyvybiškai svarbus vystymosi procese. Labai maži vaikai būna labiau egocentriški ir dažnai nesugeba galvoti apie kitų psichines būsenas. Senstant žmonėms atsiranda ir toliau vystosi jų proto teorija.
Tvirtos proto teorijos sukūrimas vaidina svarbų vaidmenį mūsų socialiniame pasaulyje, kai dirbame norėdami suprasti, kaip žmonės mąsto, numatyti savo elgesį, užmegzti socialinius santykius ir išspręsti tarpasmeninius konfliktus.
Norint bendrauti su kitais, svarbu mokėti suprasti jų psichines būsenas ir pagalvoti, kaip tos psichinės būsenos gali paveikti jų veiksmus.
Proto teorija leidžia žmonėms daryti išvadą apie kitų ketinimus, taip pat galvoti apie tai, kas vyksta kažkieno galvoje, įskaitant viltis, baimes, įsitikinimus ir lūkesčius. Socialinė sąveika gali būti sudėtinga, o nesusipratimas gali jas dar labiau apkrauti. Gebėdami parengti tikslias idėjas apie tai, ką galvoja kiti žmonės, galime geriau į tai reaguoti.
Proto teorijos raida
Manoma, kad didžiausias šio gebėjimo priskirti psichines būsenas augimas pirmiausia vyksta ikimokyklinio amžiaus vaikams nuo 3 iki 5 metų amžiaus. Tačiau manoma, kad daugybė skirtingų veiksnių daro tam tikrą įtaką proto teorijos raidai. Kai kurie tyrėjai teigė, kad lytis ir brolių ir seserų skaičius namuose gali turėti įtakos proto teorijos atsiradimui.
Proto teorija vystosi, kai vaikai įgyja didesnę socialinės sąveikos patirtį. Žaidimai, apsimetimai, pasakojimai ir santykiai su tėvais ir bendraamžiais leidžia vaikams geriau suprasti, kaip kitų žmonių mąstymas gali skirtis nuo jų pačių. Socialinė patirtis taip pat padeda vaikams sužinoti daugiau apie tai, kaip mąstymas veikia veiksmus.
Proto įgūdžių teorijos augimas yra linkęs laipsniškai ir nuosekliai tobulėti su amžiumi. Nors ikimokykliniame amžiuje atsiranda daugybė proto sugebėjimų teorijos, tyrimai parodė, kad vaikai nuo 6 iki 8 metų vis dar tobulina šiuos įgūdžius. Tyrimų metu tokio amžiaus vaikai vis dar nebuvo visiškai įvaldę visų proto užduočių teorijos.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad vaikai iki 3 metų paprastai neteisingai atsako į klausimus apie proto užduočių teoriją. Iki 4 metų vaikai paprastai demonstruoja geresnę proto supratimo teoriją. Pvz., Iki 4 metų dauguma vaikų gali suprasti, kad kiti gali klaidingai tikėti apie daiktus, žmones ar situacijas.
Proto teorijos etapai
Vienas tyrimas parodė, kad vaikai paprastai progresuoja per penkias skirtingas proto sugebėjimų teorijas nuoseklia, standartine tvarka.
Užduotys išvardytos nuo lengviausių iki sunkiausių
- Supratimas, kad priežastys, kodėl žmonės gali ko nors norėti (t. Y. Norai), gali skirtis
- Supratimas, kad žmonės gali skirtingai tikėti tuo pačiu dalyku ar situacija
- Supratimas, kad žmonės gali nesuprasti ar žinoti, kad kažkas yra tiesa
- Supratimas, kad žmonės gali turėti klaidingų įsitikinimų apie pasaulį
- Supratimas, kad žmonės gali turėti užslėptų emocijų arba kad jie gali elgtis vienaip, jausdamiesi kitaip
Tyrimai taip pat parodė, kad proto teorija gali būti nestabili, kitaip tariant, vaikai vienose situacijose gali suprasti psichines būsenas, o kitose kovoti. Nors vaikai gali atlikti didžiąją ar visas proto užduočių teorijas 4 metų amžiaus, jų gebėjimai ir toliau tobulėja ir tobulėja vėlyvoje paauglystėje ir pilnametystėje.
Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad individualūs proto gebėjimų teorijos skirtumai yra susiję su vaiko socialine kompetencija.
Galbūt nenuostabu, kad vaikai, kurie labiau moka galvoti apie tai, ką galvoja kiti žmonės, paprastai turi stipresnius socialinius sugebėjimus.
Kaip tai matuoja psichologai?
Taigi kaip tiksliai psichologai matuoja, kaip žmonės galvoja apie savo ir kitų mintis? Vienas iš dažniausiai naudojamų vaiko proto sugebėjimų teorijos įvertinimo metodų yra žinomas kaip klaidingo įsitikinimo užduotis. Gebėjimas priskirti melagingą tikėjimą kitais laikomas pagrindiniu proto teorijos formavimo etapu.
Tokių užduočių tikslas - reikalauti, kad vaikai padarytų išvadas apie tai, ką kažkas padarė ar ką galvoja, kai kito žmogaus įsitikinimai apie tikrovę prieštarauja tam, ką šiuo metu žino vaikai. Kitaip tariant, vaikai gali žinoti, kad kažkas yra tiesa; Norint suprasti klaidingą įsitikinimą, reikia suprasti, kad kiti žmonės gali nežinoti apie šią tiesą.
Pavyzdžiui, vaikas gali žinoti, kad sausainių indelyje neliko sausainių, bet ar jis supranta, kad jo sesuo niekaip negali žinoti, kad neliko sausainių?
Klaidingos įsitikinimo užduotys proto teorijai įvertinti
Kaip veikia melagingų įsitikinimų užduotys, naudojamos psichologijos eksperimentuose? Atliekant „Sally-Anne testą“, kuris yra vienas iš dažniausiai naudojamų klaidingų įsitikinimų scenarijų, vaikams rodomos dvi lėlės, vardu Sally ir Anne:
- Sally turi krepšelį, o Anne - dėžę.
- Sally įdeda marmurą į savo krepšį ir tada išeina iš kambario.
- Kol jos nebebus, Anne paima marmurą iš krepšelio ir įdeda į dėžę.
- Grįžus Sally, vaikų, kurie stebėjo šį scenarijų, klausiama, kur, jų manymu, Sally ieškos marmuro.
Taigi, ką rodo vaikų atsakymai apie jų proto teoriją? Vaikai išlaiko testą, jei sako, kad Sally atrodys krepšyje. Tai rodo, kad šie vaikai tai supranta Sally laikosi klaidingo įsitikinimo apie tai, kur iš tikrųjų yra marmuras. Kad išlaikytų testą, vaikai turi mokėti apie tai galvoti ką galvoja Sally ir tiki.
Tačiau vaikai, sakantys, kad dėžutėje yra marmuras, neišlaiko testo. Jie nesugeba įrodyti savo supratimo Sally žinios skiriasi nuo jų pačių.
Nors proto teorija istoriškai buvo įvertinta naudojant tik klaidingo įsitikinimo užduotis, dabartiniai metodai apima matavimą visoje vystymosi užduočių skalėje. Tai padarius geriau, mokslininkai gali pamatyti, kaip skiriasi proto etapų teorija vaikams senstant.
Pavyzdžiui, sugebėjimas suprasti, ko trokšta kiti žmonės, atsiranda prieš sugebėjimą suprasti paslėptas emocijas, kurias žmonės gali jausti.
Proto teorijos problemos
Nors įprasta raidos metu proto teorija atsiranda gana nuspėjama seka, kartais viskas nesiseka. Proto problemų teorija gali sukelti daug rimtų komplikacijų. Kai žmonės stengiasi suprasti psichines būsenas, gali nukentėti socialiniai santykiai ir sąveika.
Autizmas
Tyrėjai Simonas Baronas-Cohenas ir jo kolegos pasiūlė, kad proto problemų teorija yra vienas iš autizmo požymių. Tyrimo metu jie ištyrė, kaip autizmu sergantys vaikai atliko proto užduočių teoriją, palyginti su vaikais, turinčiais Dauno sindromą. taip pat neurotipiniai vaikai.
Jie nustatė, kad nors apie 80% neurotipinių ar Dauno sindromą turinčių vaikų galėjo teisingai atsakyti į proto klausimus, tik apie 20% vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, sugebėjo teisingai atsakyti į tokius klausimus.
Manoma, kad ši perspektyvos ir kitų minčių supratimo problema prisideda prie sunkumų, kuriuos turi autizmo spektro sutrikimų turintys tam tikros rūšies socialinės sąveikos.
Šizofrenija
Tyrimai taip pat parodė, kad žmonės, kuriems diagnozuota šizofrenija, dažnai demonstruoja ir proto deficito teoriją.
Vienoje metaanalizėje, kurioje dalyvavo daugiau nei 1500 dalyvių, nustatyta, kad šizofrenija sergančių asmenų proto teorija yra reikšmingai sutrikusi. Šie dalyviai parodė problemų, susijusių tiek su gebėjimu suprasti melagingus įsitikinimus, tiek su galimybe spręsti kitų ketinimus.
Žodis iš „Wellwell“
Protų teorijos formavimas yra labai svarbus sugebant suprasti save ir kitus. Šis gebėjimas suprasti psichines būsenas leidžia žmonėms patiems susivokti ir apsvarstyti savo mintis bei psichines būsenas. Tokia savimonė yra svarbi formuojant stiprų savęs jausmą.
Mūsų socialinis funkcionavimas taip pat priklauso nuo proto teorijos. Mokėdami galvoti apie tai, ką galvoja kiti žmonės, galime geriau suprasti kitus ir numatyti, ką jie galėtų daryti toliau.