Panikos priepuoliams būdingi baimės, baimės jausmai ir nemalonūs fiziniai simptomai. Priepuoliai savaime nėra klasifikuojami kaip psichinės sveikatos sutrikimai, veikiau jie yra priskiriami simptomų rinkiniui, atsirandančiam kitų psichikos sutrikimų kontekste. Panikos priepuoliai skirstomi į du tipus: laukiami ir netikėti. Štai ką jūs turite žinoti apie kiekvieną iš jų.
Simptomai
The Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas, penktasis leidimas (DSM-5) yra vadovas, kurį psichinės sveikatos paslaugų teikėjai naudoja tiksliai diagnozuodami.
Pagal diagnostinius kriterijus, išvardytus DSM-5, panikos priepuoliai išgyvenami kaip staigus baimės ir baimės jausmas. Šiuos simptomus lydi dar bent keturi psichiniai, emociniai ir fiziniai simptomai.
Keturi ar daugiau kitų simptomų gali būti:
- Krūtinės skausmas ar diskomfortas
- Šaltkrėtis ar karščio bangos
- Derealizacija ir (arba) nuasmeninimas
- Per didelis prakaitavimas
- Baimė mirti
- Baimė prarasti kontrolę ar išprotėti
- Užspringimo jausmas
- Jaučiamas svaigulys, netvirtumas, apsvaigimas ar alpimas
- Nutirpimo ar dilgčiojimo pojūtis (parestezijos)
- Širdies plakimas ar pagreitėjęs širdies ritmas
- Pykinimas ar pilvo skausmas
- Dusulys ar dusinantys pojūčiai
- Drebulys ar drebulys
Panikos priepuolių simptomai paprastai pasireiškia greitai ir išnyksta per kelias minutes. Pasibaigus panikos priepuoliui, simptomai gali visiškai išnykti arba asmuo gali likti nerimastingas ir galbūt pakartoti panikos ciklą.
Riboto simptomo panikos priepuoliai atsiranda, kai asmuo patiria mažiau nei keturis iš išvardytų simptomų.
Panikos priepuolių tipai
Panikos priepuoliai gali skirtis ne tik pagal intensyvumą ir trukmę, bet ir dėl to, kas paskatino priepuolį.
DSM-5 pateikia du atskirus ir skirtingus panikos priepuolių tipus: numatomus panikos priepuolius ir netikėtus panikos priepuolius.
Laukiami panikos priepuoliai
Laukiami priepuoliai numatomi, kai žmogui taikomi konkretūs ženklai ar panikos sukėlėjai. Pavyzdžiui, kažkas, kuris bijo uždarų erdvių (klaustrofobija), gali tikėtis panikos priepuolių, būdamas lifte ar kitose ankštose vietose.
Asmeniui, kuris bijo skristi (aerofobija), gali nuspėti panikos priepuolis lipant į lėktuvą, pakilimo metu arba tam tikru metu skrydžio metu.
Netikėti panikos priepuoliai
Netikėti panikos priepuoliai įvyksta staiga be jokios akivaizdžios priežasties ar indikacijos. Kai įvyksta netikėtas panikos priepuolis, žmogus gali būti visiškai atsipalaidavęs, kol nepasireiškia simptomai.
Šio tipo panikos priepuolis nėra susijęs su jokiais sąmoningais vidiniais ženklais, pvz., Su baimingomis mintimis, didelio baimės ir nerimo jausmu ar nemaloniais fiziniais pojūčiais. Netikėti išpuoliai taip pat neįvyksta naudojant išorinius ženklus, pvz., Konkrečias fobijas ar patekus į bauginantį įvykį ar situaciją.
Diagnozė
Panikos priepuoliai dažniausiai siejami su panikos sutrikimo diagnoze, tačiau gali būti siejami su kitais psichinės sveikatos sutrikimais. Panikos priepuoliai dažnai būna susiję su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, tokiais kaip:
- Agorafobija
- Bipolinis sutrikimas
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD)
- Didelis depresinis sutrikimas
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)
- Socialinio nerimo sutrikimas (BAD)
- Specifinės fobijos
Šie išpuoliai taip pat gali pasireikšti kartu su įvairiais psichinės sveikatos sutrikimais, įskaitant asmenybės sutrikimus, valgymo sutrikimus ir su medžiaga susijusius sutrikimus.
Jei patiriate panikos priepuolius, gydytojas ar kvalifikuotas psichinės sveikatos paslaugų teikėjas gali nustatyti, ar jūsų panikos simptomai rodo, kad turite panikos sutrikimą ar kitokią būklę.
Jūsų gydytojas gali pateikti tikslią diagnozę ir tinkamą gydymo planą. Kuo anksčiau gydysite panikos simptomus, tuo greičiau galite tikėtis valdyti panikos priepuolius.
Panikos priepuoliai esant panikos sutrikimui
Panikos sutrikimas yra sudėtinga psichinės sveikatos būklė, apimanti nerimo ir baimės jausmą. Kaip aprašyta DSM-5, panikos sutrikimas yra klasifikuojamas kaip nerimo sutrikimas, turintis atskirą diagnostinių kriterijų rinkinį.
Patyręs vieną nenumatytą panikos priepuolį, dažniausiai tai yra ženklas, kad žmogus ateityje gali tikėtis jų turėti daugiau. Pasikartojantys ir netikėti panikos priepuoliai yra būdingas panikos sutrikimo bruožas. Taip pat nuolat nerimaujama dėl papildomų išpuolių ar reikšmingų elgesio pokyčių, susijusių su panikos priepuoliais.
Žmonės, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas, taip pat gali patirti naktinius panikos priepuolius - netikėtą panikos priepuolį, kuris įvyksta tada, kai žmogus gerai miega ir pažadina panikos simptomus.
Panikos sutrikimas paprastai išsivysto vėlyvoje paauglystėje ar ankstyvoje pilnametystėje, tačiau kartais gali prasidėti vaikystėje ar vėlyvame suaugus. Moterims taip pat beveik dvigubai daugiau nei vyrams. Dėl šios priežasties ekspertai rekomenduoja vyresnėms nei 13 metų moterims ir mergaitėms tikrinti, ar nėra nerimo sutrikimų atliekant įprastus profilaktinės priežiūros egzaminus.
Panikos sutrikimo priežastys šiuo metu nėra žinomos, tačiau atlikus tyrimus nustatyta tvirtų šeiminių ryšių, o tai rodo, kad artimas biologinis šeimos narys, turintis panikos sutrikimą, rizikuoja susirgti šia liga.
Įvairios teorijos nagrinėja aplinkos, biologinės ir psichologinės įtakos įtaką. Dauguma ekspertų sutinka, kad panikos sutrikimas yra šių veiksnių derinio rezultatas.
Panikos sutrikimo gydymas
Asmuo, turintis panikos sutrikimą, gali patirti didelių apribojimų dėl panikos priepuolių. Pavyzdžiui, jie gali praleisti daug laiko nerimaudami dėl būsimų panikos priepuolių ir netgi gali išvengti tam tikrų vietų ir situacijų, kurios, jų manymu, prisidės prie panikos priepuolio galimybės.
Be to, daugelis panikos sutrikimų turinčių žmonių susiduria su vienišumu ir izoliacija, gėdijasi savo simptomų ir baiminasi, kad kiti juos neigiamai vertins dėl panikos simptomų.
Nors panikos sutrikimo išgydyti nėra, yra daugybė gydymo būdų, padedančių žmonėms valdyti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai ir (arba) psichoterapija. Dauguma panikos sutrikimą turinčių žmonių išbandys abi šias galimybes ir praktikuos savipagalbos metodus.
Vaistai nuo panikos sutrikimo, tokie kaip antidepresantai ir benzodiazepinai, gali sumažinti panikos priepuolių ir kitų su nerimu susijusių simptomų intensyvumą. Psichoterapija gali padėti susidoroti su sunkiomis emocijomis ir sukurti sveiką įveikimo būdą.
Žodis iš „Wellwell“
Nepaisant to, ką kažkas pasirenka, svarbu gauti pagalbos dėl panikos ir nerimo. Kuo greičiau bus nustatyta diagnozė ir pradėtas gydymas, tuo greičiau žmogus gali tikėtis susidoroti su simptomais ir susitvarkyti su panikos sutrikimu.
Jei jūs ar artimas žmogus kovoja su panikos priepuoliais ar kitais nerimo simptomais, susisiekite su Piktnaudžiavimo narkotikais ir psichinės sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) nacionaline pagalbos linija 1-800-662-4357 informacijos apie palaikymo ir gydymo įstaigas jūsų vietovėje.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
