Vidinis elgesys yra paplitęs tarp depresija sergančių vaikų. Šis elgesys yra tylus ir dažnai nematomas, nes paprastai jis netrukdo kitiems, skirtingai nei išorinis elgesys.
Tipiškas vidinis elgesys
Vidinio elgesio pavyzdžiai:
- Būti nervingu ar irzliu
- Būdamas uždaras
- Valgyti daugiau ar mažiau nei įprasta
- Jaučiasi bijodamas
- Jaučiuosi vienišas
- Jaučiuosi liūdnas
- Jausmas nemylimas ar nepageidaujamas
- Turintys koncentracijos problemų
- Galvos, skrandžio ir kiti fiziniai simptomai, nesusiję su jokia fizine liga
- Nekalbantis
- Miega daugiau ar mažiau nei paprastai
Nors toks elgesys yra panašus į depresija sergančių vaikų elgesį, tai nebūtinai reiškia, kad jūsų vaikas yra prislėgtas.
Kaip nustatyti simptomus
Vaikas, turintis internalizuojančių simptomų, išlaiko savo jausmus, kurie gali pasireikšti tokiais simptomais kaip:
- Nepaaiškinami fiziniai simptomai
- Socialinis pasitraukimas
- Mintys apie savižudybę ar elgesys
Jei kyla minčių apie savižudybę, susisiekite su Nacionaline savižudybių prevencijos tarnyba adresu 1-800-273-8255 parama ir pagalba iš apmokyto patarėjo. Jei jums ar artimajam gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
Dėl ramaus simptomų internalizavimo vaikai gali būti gydomi ne taip greitai, kaip ir turintys daugiau sutrikdančių ar išorinių simptomų. Tiesą sakant, kadangi vaikų simptomai dažnai trikdo ir yra pastebimi, išoriniai simptomai istoriškai sulaukė daug daugiau dėmesio ir tyrimų nei simptomų internalizavimas, tačiau tai pradeda keistis. Apskritai mergaitėms būdingi labiau vidiniai simptomai nei berniukams.
Asociacija su depresija
Ne visi vaikai, turintys internalizuojančių simptomų, yra prislėgti. Tiesą sakant, internalizuojantys simptomai dažnai siejami ir su nerimo sutrikimais bei somatizacijos sutrikimais.
Tačiau paprastai manoma, kad vaikui, kuriam pasireiškia internalizavimo simptomai, bet kuris dar neatitinka depresijos kriterijų, kyla daug didesnė rizika susirgti ateityje.
Kada kreiptis pagalbos
Jei pastebite, kad jūsų vaikui pasireiškia vidiniai simptomai, net jei jie dar neatrodo sunkūs, pasitarkite su vaiku apie jo jausmus ir simptomus. Niekada nėra per anksti palaikyti gerą bendravimą ir suprasti, kas vyksta, ir (arba) kreiptis pagalbos.
Šiuos veiksmus galima laikyti prevenciniu gydymu. Jei simptomai atrodo sunkūs, pasitarkite su psichinės sveikatos specialistu, nes tai gali būti depresijos požymis arba būsimos psichinės ligos požymis.
Depresijos gydymas
Vaikų depresija paprastai gydoma vaistais, psichoterapija arba abiejų deriniu. Jūsų psichinės sveikatos specialistas ar pediatras dirbs su jumis ir jūsų vaiku, kad parengtų geriausiai pritaikytą jų gydymo planą.
Dažnai norint išsiaiškinti geriausią vaiko gydymą gali prireikti šiek tiek bandymų ir klaidų, todėl pabandykite būti kantrūs bendradarbiaudami su savo psichinės sveikatos specialistu, kad nuspręstumėte, kas geriausiai tinka.
Nerimo gydymas
Kaip ir depresija, vaikų nerimas taip pat gydomas vaistais, psichoterapija arba kai kuriais jų deriniais. Kai kurie vaikai turi ir depresiją, ir nerimo sutrikimą; jūsų psichinės sveikatos specialistas gali nustatyti, ar taip yra jūsų vaikui.
Depresijos ir nerimo priežastys
Niekas tiksliai nežino, kas sukelia depresiją ar nerimą, nors atrodo, kad yra keletas galimų priežasčių. Tyrimai parodė, kad genetika gali vaidinti svarbų vaidmenį, taigi, jei turite artimą giminaitį, turintį nerimo sutrikimą ar depresiją, taip pat yra didesnė tikimybė jį išsivystyti.
Taip pat atrodo, kad skiriasi nerimo ir depresijos turintys žmonės, apdorojantys tam tikras smegenų chemines medžiagas, dėl kurių stabilizuojasi nuotaika. Aplinka taip pat gali sukelti nerimą ar depresiją tiems, kurie jau turi genetinį polinkį.
Žodis iš „Wellwell“
Jei manote, kad tai gali atrodyti kaip jūsų vaikas, arba jei turite kokių nors rūpesčių, gera vieta pradėti kalbėti su savo pediatru. Niekada negali pakenkti šiam pokalbiui ir anksčiau ar vėliau sulaukti vaiko pagalbos.
