Kas yra dvasinis aplenkimas?
Dvasinis aplenkimas apibūdina polinkį naudoti dvasinius paaiškinimus, kad būtų išvengta sudėtingų psichologinių problemų. Šį terminą pirmą kartą 1980-ųjų pradžioje sugalvojo transpersonalinis psichoterapeutas, vardu John Welwood, savo knygoje. Pažadinimo psichologijos link. Pasak Welwoodo, dvasinį aplenkimą galima apibrėžti kaip „polinkį naudoti dvasines idėjas ir praktiką, kad būtų išvengta neišspręstų emocinių problemų, psichologinių žaizdų ir neužbaigtų vystymosi užduočių ar jų išvengti“.
Būdamas terapeutu ir budistų mokytoju, Welwoodas pradėjo pastebėti, kad žmonės (įskaitant ir jį patį) dažnai naudojasi dvasingumu kaip skydu ar gynybos mechanizmo tipu. Užuot dirbę sunkias emocijas ar spręsdami neišspręstus klausimus, žmonės paprasčiausiai juos atmesdavo dvasiniais paaiškinimais.
Nors tai gali būti būdas apsaugoti save nuo žalos ar skatinti harmoniją tarp žmonių, jis iš tikrųjų neišsprendžia problemos. Vietoj to, jis tik išaiškina problemą, palikdamas ją suirzti be jokio tikro sprendimo.
Nors dvasingumas gali būti jėga, padedanti pagerinti asmens savijautą, dvasinis aplenkimas, kaip būdas išvengti sudėtingų jausmų ar problemų, galiausiai gali užgniaužti augimą.
Ženklai
Dvasinis aplenkimas yra būdas pasislėpti už dvasingumo ar dvasinių praktikų. Tai trukdo žmonėms pripažinti, ką jaučia, ir atitolina juos nuo savęs ir kitų. Keli dvasinio aplenkimo pavyzdžiai:
- Venkite pykčio jausmo
- Tikėjimas savo dvasiniu pranašumu, kaip būdas pasislėpti nuo nesaugumo
- Tikėjimas, kad traumuojantys įvykiai turi būti „mokymosi patirtis“ arba kad už kiekvienos neigiamos patirties yra sidabrinis pamušalas
- Tikėjimas, kad dvasinės praktikos, tokios kaip meditacija ar malda, visada yra teigiamos
- Itin aukštas, dažnai nepasiekiamas idealizmas
- Atsiskyrimo jausmas
- Susitelkimas tik į dvasingumą ir dabarties ignoravimas
- Tik susitelkimas į teigiamą arba pernelyg optimistiškas
- Projektuokite savo neigiamus jausmus kitiems
- Apsimesti, kad viskas gerai, kai taip nėra gerai
- Manymas, kad žmonės gali įveikti savo problemas teigiamai mąstydami
- Galvodamas, kad privalai „pakilti virš savo“ emocijų
- Naudojant tokius gynybos mechanizmus kaip neigimas ir represijos
Dvasinis aplenkimas yra paviršutiniškas būdas išsiaiškinti problemas taip, kad per trumpą laiką galėtume pasijusti geriau, bet galų gale nieko neišspręskite ir tiesiog palikite problemą.
Pavyzdžiai
Dvasinį aplenkimą kartais gali būti sunku pastebėti, nes jis dažnai būna labai subtilus. Tačiau pavyzdžių peržiūra gali padėti šį reiškinį padaryti akivaizdesnį:
- Mirus mylimam žmogui, išgyvenusiems artimiesiems žmonės sako, kad mirusysis yra „geresnėje vietoje“ ir kad visa tai buvo „Dievo plano dalis“.
- Moteris pyksta ir susierzina dėl kažko kito, ką padarė. Kai ji bando pasidalinti savo jausmais, draugai liepia nustoti būti tokia neigiama.
- Giminė reguliariai peržengia ribas ir elgiasi taip, kad būtų žalinga kitiems šeimos nariams. Užuot susidūrę su tokiu elgesiu, tie, kuriems buvo padaryta žala, mano, kad jiems reikia nuslopinti savo pyktį ir likti pernelyg tolerantiški.
Dvasinis aplenkimas taip pat dažnai naudojamas norint atmesti labai realius problemas, susijusius su žmonėmis. Žmonėms, patiriantiems diskriminaciją, dažnai patariama tiesiog būti „maloniems“, „pilietiškiems“ ar „kantriems“, kai susiduriama su akivaizdžiu išnaudojimu. Tai rodo, kad žmonės gali pasikliauti individualiu pozityviu mąstymu, kad įveiktų sudėtingas socialines problemas.
Dvasinio aplenkimo pripažinimas
Jei sakysite šiuos dalykus, galbūt užsiimsite dvasiniu aplenkimu:
- "Viskas vyksta dėl priežasties."
- - Tu pats susikuri savo laimę.
- - Tai buvo geriausia.
- - Tai buvo užmaskuojama palaima.
- "Vien geros emocijos!"
- "Mintys ir maldos!"
Prieš griebdamiesi platumų, paklauskite savęs, kam komentaras iš tikrųjų padeda. Ar tai tikrai teikia kam nors paguodą ar įžvalgą, ar tai tik būdas atmesti sunkią situaciją, kad galėtumėte jaustis geriau?
Priežastys
Dvasinis aplenkimas veikia kaip gynybos mechanizmo forma. Tai apsaugo mus nuo dalykų, su kuriais atrodo pernelyg skaudu elgtis, tačiau ši apsauga kainuoja. Neatsižvelgiant į problemą ar jos išvengus, ilgainiui stresas gali pablogėti ir vėliau gali būti sunkiau išspręsti problemą. Nors vengimas yra pagrindinis tokio elgesio motyvatorius, jį formuojant yra svarbūs kiti veiksniai.
Sveikatingumo kultūra, dažnai įamžinanti toksiško pozityvumo ir nuolatinio optimizmo idėjas, kartais yra dvasinio aplenkimo varomoji jėga. Tai moko žmones, kad jie negali būti geri ar sveiki, nebent jie sugeba pakilti virš bet kokio negatyvo. Problema yra ta, kad neigiamos emocijos yra normalios ir dažnai rodo, kad reikia kažką keisti. Šių ženklų nepaisymas gali sukelti didesnių problemų kelyje.
Individualistinė kultūra, skatinanti mintį, kad žmonės turi siekti savirealizacijos, kad pasiektų tikrą laimę, taip pat prisideda prie polinkio vengti sunkių ar skaudžių emocijų. Užuot bandęs išspręsti problemas, sukeliančias skausmą, individualizmas moko žmones, kad tik jie patys yra atsakingi už savo likimą.
Poveikis
Dvasinis aplenkimas ne visada yra blogas dalykas. Stiprios nelaimės metu tai gali būti būdas laikinai sumažinti nusivylimą ar nerimą. Tačiau mokslininkai teigia, kad tai gali būti žalinga, kai naudojama kaip ilgalaikė strategija problemoms slopinti.
Dvasinis aplenkimas gali turėti daug neigiamų padarinių. Tai gali paveikti asmens savijautą, taip pat santykius su kitais. Kai kurios galimos neigiamos pasekmės:
- Nerimas
- Akla ištikimybė lyderiams
- Bendrai priklausomybė
- Kontrolės problemos
- Asmeninės atsakomybės nepaisymas
- Emocinis sumišimas
- Pernelyg tolerantiška nepriimtina ar netinkama elgsena
- Gėdos jausmas
- Dvasinis narcisizmas
Dvasinis narcisizmas apima dvasinių praktikų naudojimą kaip savęs svarbos didinimo būdą. Tai dažnai apima dvasingumo panaudojimą ugdant individą, tuo pat metu jį naudojant kaip ginklą, kad nugriautų kitus.
Neigia sunkias emocijas
Žmonės dažnai užsiima dvasiniu aplenkimu, kai mano, kad neturėtų jausti to, ką jaučia. Neigiamos emocijos kartais gali būti didžiulės. Pykčio, pavydo, pasibjaurėjimo, susierzinimo ir įniršio jausmas gali kankinti, o žmonėms gali būti gėda ar kaltė dėl tokių dalykų jausmo ar mąstymo.
Užuot sprendęs neigiamus jausmus ir bet kokias reakcijas į tuos jausmus, dvasinis aplenkimas tampa vengimo įrankiu.
Lygiai taip pat neturėtumėte bandyti užgniaužti savo neigiamų emocijų, kad išvengtumėte diskomforto, taip pat turėtumėte vengti noro išgelbėti kitus žmones nuo emocijų ar situacijų, kurios kelia jums nepatogumų. Bandymas išgelbėti ar apsaugoti kitus nuo jų aplinkybių ar jų pačių blogų pasirinkimų taip pat gali tapti dvasinio aplenkimo forma.
Kitų žmonių emocijų atsisakymas
Dvasinis aplenkimas gali būti priemonė atmesti tai, ką jaučia kiti. Kartais dvasinis aplenkimas gali būti naudojamas kaip priemonė paskatinti kitus nutylėti apie dalykus, kurie jiems pakenkė.
Užuot leista reikšti savo skausmą, žmonėms, kuriems buvo padaryta žala, kiti sako, kad jie yra neigiamas žmogus. Ši tendencija naudoja dvasingumą, kad pertvarkytų įvykius taip, kad žmonėms būtų padaryta žala už padarytą žalą.
Atsakomybės vengimas
Dvasinis aplenkimas taip pat sumažina diskomfortą, kurį žmonės gali jausti dėl kognityvinio disonanso. Žmonės jaučiasi nejaukiai, kai turi du prieštaringus įsitikinimus arba elgiasi taip, kad neatitinka jų įsitikinimų.
Pavyzdžiui, jei jūs manote, kad esate geras žmogus, jums gali tekti prisiimti atsakomybę už žalingus dalykus, kuriuos padarėte. Prisipažinimas, kad savo veiksmais pakenkėte kažkam kitam, sukelia ne tik kaltės jausmą, bet ir prieštarauja jūsų norui matyti save teigiamai. Tokiu būdu dvasinis aplenkimas tampa būdu perkelti kaltę atgal į kitą asmenį, atleidžiant save nuo bet kokios atsakomybės.
Teisdamas kitus
Teisti kitus žmones už pateisinamą pyktį yra dvasinio aplenkimo forma. Pyktis yra įprasta emocija ir visiškai pagrįsta reakcija į daugelį įvykių ir situacijų. Tai reiškia, kad kažkas negerai ir kad reikia imtis veiksmų situacijai ištaisyti ar santykiams taisyti. Autentiškas dvasingumas nenuslopina pagrįstų emocijų vien dėl to, kad joms nepatogu.
Gerai jausti sunkias emocijas, tokias kaip pyktis, pavydas ir nusivylimas. Svarbiausia yra sveikai elgtis su tomis emocijomis.
Kančios pateisinimas
Kitas dvasinio aplenkimo pavyzdys yra tariamų dvasinių veiksmų naudojimas pateisinant nesiėmimą. Tai gali būti tokių dalykų sakymas kaip „taip yra dėl tam tikros priežasties“, „taip, kaip numatė gamta / Dievas“, arba „yra tai, kas yra“. Tai leidžia žmonėms nuo kablio prisiimti bet kokią atsakomybę, nes pagal tokius paaiškinimus šie dalykai yra natūralūs, nepakeičiami arba dieviškai sukelti.
Tokie paaiškinimai leidžia lengvai priimti dalykus tokius, kokie jie yra, ir nesusitelkti ties žingsniais, kuriuos galime atlikti, kad pasikeistume. Kai kurios situacijos gali būti mūsų nepriklausomos, arba galime susidurti su kliūtimis, kurios apsunkina pokyčius, tačiau svarbu pripažinti ir prisiimti atsakomybę už tai, ką mes gali padaryti, kad situacija būtų geresnė.
Apėjimas taip pat tampa aukos kaltinimo forma, ypač tais atvejais, kai žmonės patiria neigiamą įvairių traumų poveikį. Žmonėms sakant, kad jie tiesiog turėtų nustoti būti neigiami, kad išvengtų išsekimo, nerimo, depresijos ir kitų fizinių bei psichologinių streso apraiškų, iš esmės pasakoma, kad jie patys kalti dėl savo skausmo ir kančios.
Kaip tai stabdo augimą
Nors dvasinis aplenkimas gali būti mažiau kenksmingas nei kai kurie kiti susidorojimo mechanizmai, vis tiek tai gali sukelti neigiamų rezultatų, kurie pakenkia individo gebėjimui augti kaip asmenybei ir išnaudoti savo galimybes. Tai gali užgniaužti emocinį vystymąsi ir net trukdyti visiškai realizuotam dvasingumui.
Dvasinis aplenkimas taip pat kartais gali reikšti dalyvavimą „dvasinėje“ veikloje, kad jaustumėtės pranašesnis arba apeitumėte turėdamas prasmingą veiksmą. Užuot kalbėję apie konfliktą, jūs medituosite. Užuot dalyvavę savo bendruomenėje, aplankysite šventyklą. Užuot susidūrę su savo nemalonumais, jūs perskaitysite maldą. Problema slypi ne užsiimant šiomis dvasinėmis praktikomis. Problema ta, kad jūs juos naudojate kaip skydą, kad geriau jaustumėtės ne dėl tikrai dvasinių priežasčių.
Štai kodėl dvasinis aplenkimas kartais gali būti toks subtilus ir sunkiai pastebimas tiek savyje, tiek kituose. Meditacija gali būti naudingas būdas įveikti stresą, kuris padės susidoroti su konfliktais. Prasmingų vietų lankymas gali padėti užmegzti ryšį su savo bendruomene. Melstis gali suteikti ramybės ar paguodos jausmą, kai susiduri su nemalonia tiesa.
Skirtumas slypi tų veiksmų ketinimuose. Ar tai būdas priversti save jaustis dvasiškai pranašesnį už kitus? Tuomet jie greičiausiai veikia kaip dvasinis aplenkimas, užkertantis kelią tikram augimui.
Sveikos dvasingumo išraiškos padeda augti kaip asmenybei, o aplenkimas sukuria barjerą tarp jūsų ir autentiško augimo.
Patarimai ir gudrybės
Dvasinis aplenkimas gali būti būdas apsaugoti save nuo dalykų, kurie mums atrodo grėsmingi, tačiau tai nepaiso svarbios tiesos. Mes negalime pasirinkti, kurias emocijas išgyvename. Gyvenimas negali būti vien tik geros mintys, jausmai ir emocijos. Norėdami patirti aukščiausią lygį, mes taip pat turime ištverti žemumas.
Keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad pabandytumėte įveikti polinkį į dvasinį apėjimą, yra šie:
- Venkite emocijų žymėti kaip geras ar blogas. Nors kai kurios emocijos gali būti neigiamos ar nemalonios, jos tarnauja tikslui. Emociniai išgyvenimai nėra neteisingi ar tabu, o jausdami šias emocijas jūs nepadarote blogo žmogaus. Pabandykite sutikti emocijas ir nepamirškite, kad visos emocinės būsenos yra tik laikinos.
- Atminkite, kad neigiamos mintys ir jausmai tarnauja tikslui. Gyvenimo tikslas nėra vengti tokių minčių, tai yra tas mintis naudoti teigiamiems veiksmams skatinti. Paprasčiausiai užsidėjus rožinius saulės akinius ir ignoruojant problemą, tai neišsprendžiama.
- Atminkite, kad nemalonūs jausmai dažnai yra ženklas, kad kažkas ne taip ir kažkas turi pasikeisti. Jei visada stengiatės sumažinti diskomfortą paprasčiausiai jo išvengdami, nelaimę keliančios situacijos išliks tokios pačios. Pažvelkite į šias nemalonias emocijas kaip į virsmo galimybę, o ne į naštą, kurios reikia išvengti.
Nors dvasinis aplenkimas apsunkina teisingų jausmų pripažinimą, svarbu atsiminti, kad pats dvasingumas gali būti teigiama jėga jūsų gyvenime. Tyrimai rodo, kad dvasingumas dažnai gali turėti daug naudos fizinei ir psichinei sveikatai. Žmonės dažnai kreipiasi į dvasingumą norėdami atkurti viltį, susidoroti su nelaime, rasti paramą ir rasti gyvenimo prasmę.
Tyrimai parodė, pavyzdžiui, kad žmonės, užsiimantys dvasine praktika, yra mažiau linkę į depresiją, geriau susidoroja su stresu, patiria geresnę bendrą sveikatą ir turi geresnę psichologinę savijautą.
Žodis iš „Wellwell“
Nebūkite per sunkūs sau dėl klaidų. Augimas yra procesas, kurį lengva pritaikyti senuose įpročiuose, ypač kai bandote susidoroti su kažkuo sunkiu. Dvasingumas gali būti teigiama jėga jūsų gyvenime, o daugelis dvasinių praktikų gali būti puikios streso valdymo priemonės. Aktyviai vengdami dvasinio aplenkimo, galite paversti dvasingumą praktika, kuri padės jums gyventi harmoningesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą.