Kas yra panikos priepuolis?
Panikos priepuolis yra staigus ir intensyvus teroro, baimės ar baimės jausmas be realaus pavojaus. Panikos priepuolio simptomai dažniausiai pasireiškia staiga, pasiekia aukščiausią tašką per 10 minučių ir tada nurimsta. Tačiau kai kurie išpuoliai gali trukti ilgiau arba gali įvykti iš eilės, todėl sunku nustatyti, kada baigiasi viena ir kita.
Bet kas gali patirti panikos priepuolį. Priepuolį kartais gali sukelti konkretus įvykis, tačiau šie priepuoliai taip pat gali būti nerimo sutrikimų, tokių kaip panikos sutrikimas ar agorafobija, simptomas.
Simptomai
Panikos priepuoliai dažniausiai atsiranda staiga ir sukelia stiprų baimės jausmą. Jie paprastai trunka apie 10–20 minučių, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ilgiau. Patirtis gali skirtis nuo kiekvieno žmogaus, tačiau kai kurie iš labiausiai paplitusių simptomų yra šie:
- Krūtinės skausmas ar diskomfortas
- Šaltkrėtis ar karšti pojūčiai
- Užspringimo jausmas
- Jaučiamas svaigulys, netvirtumas, apsvaigimas ar alpimas
- Baimė mirti
- Baimė prarasti kontrolę ar išprotėti
- Nerealumo (derealizacijos) ar atsiribojimo nuo savęs (nuasmeninimo) jausmas
- Pykinimas ar pilvo skausmas
- Tirpimas ar dilgčiojimas (parestezijos)
- Palpitacija, širdies plakimas ar pagreitėjęs širdies ritmas
- Dusulio ar dusinimo pojūčiai
- Prakaitavimas
- Drebulys ar drebulys
Diagnozė
Pagal Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas, penktasis leidimas (DSM-5), panikos priepuoliui būdingas „intensyvios baimės ar intensyvaus diskomforto antplūdis, pasiekiantis viršūnę per kelias minutes“ ir apimantis keturis ar daugiau aukščiau išvardytų simptomų. Mažiau nei keturių simptomų buvimas gali būti laikomas a ribotas simptomas panikos priepuolis.
Svarbu pažymėti, kad daugelis žmonių gali patirti panikos priepuolį vieną ar net kelis kartus per savo gyvenimą, tačiau negauna psichinės sveikatos būklės diagnozės. Pavyzdžiui, norint nustatyti panikos sutrikimo diagnozę, žmogus turi patirti pasikartojančius, netikėtus panikos priepuolius, kuriuos sukelia ne narkotikai, alkoholis ar kita medicininė ar psichologinė būklė.
Galima sulaukti kelių pavienių panikos priepuolių, nepasikartojant. Bet kadangi į paniką panašūs simptomai gali imituoti daugelį kitų medicininių ir psichologinių sutrikimų, svarbu simptomus peržiūrėti pas gydytoją.
Priežastys
Tikslios panikos priepuolių priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad yra daugybė įvairių veiksnių. Jie apima:
- Smegenų chemija
- Genetika ir šeimos istorija
- Gyvenimo stresas
- Asmenybė ir temperamentas
Jei esate linkęs būti jautresnis stresui arba dažnai patiriate neigiamų emocijų, gali būti didesnė panikos priepuolių tikimybė. Žmonės, turintys šeimos narių, turinčių nerimo sutrikimų, taip pat gali dažniau patirti panikos priepuolius, o tai rodo, kad yra genetinis komponentas.
Moterims taip pat dažniau nei vyrams pasireiškia nerimo sąlygos, tokios kaip panikos sutrikimas. Todėl ekspertai rekomenduoja 13 metų ir vyresnėms moterims ir mergaitėms pasitikrinti dėl nerimo sąlygų.
Tipai
Vienas iš būdų, kaip panikos priepuoliai buvo apibūdinami skirtingais tipais, yra toks:
- Spontaniški ar neištaisyti panikos priepuoliai atsirasti be perspėjimo ar „iš mėlynės“. Su išpuoliu nesusiję jokie situacijos ar aplinkos veiksniai. Tokio tipo panikos priepuoliai gali pasireikšti net miegant.
- Situaciškai surišti ar sureguliuoti panikos priepuoliai gali atsirasti dėl faktinio ar numatomo tam tikrų situacijų poveikio. Šios situacijos tampa panikos epizodo užuominomis ar sukėlėjais. Pavyzdžiui, asmuo, bijantis uždarų erdvių, gali patirti panikos priepuolį įeidamas į liftą ar galvodamas apie jo įėjimą.
- Situaciškai linkę panikos priepuoliai ne visada atsiranda iškart, kai susiduria su baiminama situacija ar užuomina, tačiau žmogus dažniau patiria ataką tokiose situacijose. Pavyzdžiui, asmuo, kuris bijo socialinių situacijų, tačiau nepatiria panikos epizodo kiekvienoje socialinėje situacijoje arba kuris patiria uždelstą priepuolį, ilgesnį laiką būdamas socialinėje aplinkoje.
Gydymas
Panikos priepuolių gydymas gali apimti psichoterapiją, vaistus ar jų derinį. Gydymo galimybės sutelktos į šių priepuolių dažnio ir intensyvumo mažinimą. Gydytojo rekomenduojamos gydymo galimybės gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, įskaitant jūsų diagnozę, istoriją, jūsų pageidavimus ir simptomų sunkumą.
Psichoterapija
Yra įvairių terapijos tipų, kurie gali būti naudojami, tačiau panikos priepuoliams ir nerimo sutrikimams dažnai rekomenduojamas metodas, žinomas kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT). CBT yra orientuota į tai, kad padėtų žmonėms atpažinti mintis, kurios prisideda prie baimės ir nerimo jausmo, ir pakeičia jas naudingesnėmis, realistiškesnėmis. Per šį procesą žmonės gali sužinoti, kad tai, kas sukelia šias atakas, nėra tokie bauginantys, kaip jie anksčiau tikėjo.
Vaistas
Gydytojas taip pat gali skirti tam tikrų vaistų, kurie padės gydyti kai kuriuos simptomus, kurie gali būti susiję su jūsų panikos priepuoliais. Kai kurie vaistai, kurie jums gali būti paskirti, yra šie:
- Antidepresantai pvz., selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), pvz., Zoloft (sertralinas) ir Prozac (fluoksetinas), jei taip pat jaučiate depresijos simptomus.
- Vaistai nuo nerimo kurie veikia kaip centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai, įskaitant benzodiazepinus, tokius kaip Xanax (alprazolamas)
Įveikti
Taip pat yra žingsnių, kuriuos galite atlikti, jei jus ištiko panikos priepuolis arba bijote, kad jį galite ištikti. Galite išbandyti keletą naudingų strategijų:
- Gilus kvėpavimas: Tai gali padėti išvengti greito kvėpavimo ar hiperventiliacijos, kuri dažnai įvyksta panikos priepuolio metu
- Mindfulness: Tai apima savęs įžeminimą ir didesnį supratimą apie tai, kas šiuo metu vyksta su tavo kūnu
- Progresuojantis raumenų atsipalaidavimas: Tai apima viso kūno raumenų įtempimą ir atpalaidavimą; reguliariai praktikuojantis, galite sužinoti, kaip sukelti atsipalaidavimo reakciją, kai jaudinatės ar patiriate stresą
- Vizualizacija: Tai reiškia galvoti apie tai, kas jums atrodo raminanti ir atpalaiduojanti; Šios scenos vaizdavimas mintyse gali padėti atsipalaiduoti kovojant su baimės jausmu
Žodis iš „Wellwell“
Panikos priepuoliai gali kelti nerimą, tačiau pagalbos yra. Pasitarkite su savo gydytoju apie savo gydymo galimybes ir ištirkite keletą atsipalaidavimo būdų, kuriuos galite naudoti, kad būtumėte ramūs, kai susiduriate su nerimą sukeliančia situacija.
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus kovoja su panikos priepuoliais, susisiekite su Piktnaudžiavimo medžiagomis ir psichinės sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) nacionaline pagalbos linija telefonu 1-800-662-4357, jei norite gauti informacijos apie palaikymo ir gydymo įstaigas jūsų vietovėje.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.