Kaltės kompleksas: apibrėžimas, simptomai, bruožai, priežastys, gydymas

Kas yra kaltės kompleksas?

Kaltės kompleksas reiškia nuolatinį įsitikinimą, kad padarei ką nors ne taip arba kad padarysi kažką ne taip. Be nuolatinio kaltės ir nerimo jausmo, kaltės kompleksas taip pat gali sukelti gėdos ir nerimo jausmą.

Nors kaltės kompleksas gali būti realios žalos, kurią galėjo padaryti asmuo, padarinys, jis taip pat gali būti nukreiptas į įsivaizduojamą ar suvokiamą kaltę. Žmonės gali pagalvoti, kad padarė kažką blogo, nors to nepadarė. Kitais atvejais jie gali pervertinti savo vaidmenį situacijoje, manydami, kad jų pačių smulkios klaidos turėjo daug rimtesnį poveikį nei iš tikrųjų.

Svarbu pažymėti, kad nors kaltės kompleksas gali kelti nerimą, Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove, penktame leidime (DSM-5), jis nėra pripažintas atskira sąlyga.

Pernelyg didelė ir netinkama kaltė yra susijusi su daugeliu psichinės sveikatos sutrikimų, įskaitant depresiją, obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OKS) ir potrauminio streso sutrikimą (PTSS).

Charakteristikos

Kaltė apibūdinama kaip savimonės jausmas, apimantis neigiamą savęs vertinimą, kančios ir nesėkmės jausmus. Kai kurie požymiai, rodantys, kad galite susidoroti su kaltės kompleksu, yra šie:

  • Nerimas
  • Verkiu
  • Nemiga
  • Raumenų įtampa
  • Užsiėmimas praeities klaidomis
  • Apgailestauju
  • Skrandis sutrikęs
  • Nerimauti

Kaltės kompleksas taip pat gali sukelti nerimą, depresiją ir stresą, įskaitant miego sutrikimus, susidomėjimo praradimą, nuovargį, sunkumus susikaupti ir socialinį atsitraukimą.

Kaltės kompleksas gali rimtai paveikti bendrą žmogaus savijautą. Laikui bėgant žmonėms gali prasidėti nepakankamumo jausmas, dėl kurio jiems sunku siekti tikslų. Jie gali manyti, kad neverti judėti toliau, ir gali elgtis taip, kad nubaustų save už savo klaidas.

Gėdos jausmas yra dar viena dažna kaltės komplekso pasekmė. Dėl šios gėdos žmonės gali izoliuotis nuo kitų. Tai gali turėti niokojantį poveikį santykiams ir apsunkinti stiprios socialinės paramos paiešką.

Priežastys

Yra daugybė skirtingų veiksnių, galinčių prisidėti prie kaltės komplekso. Kai kurie iš jų apima:

  • Nerimas: Jei labai jaudinatės, galite labiau neigiamai įvertinti savo pačių veiksmus taip, kad sukeltumėte kaltės jausmą.
  • Vaikystės patirtys: Vaikai, augantys namų ūkiuose, kur jiems atrodo, kad jie padarė kažką ne taip, turi ką slėpti ar yra atsakingi už problemas, gali likti užsitęsęs kaltės jausmas.
  • Kultūra: Jei pastebite, kad darote tai, kas prieštarauja jūsų užaugintoms kultūros normoms, galite patirti kaltę, net jei nebetikite tomis normomis ir jomis nepalaikote.
  • Religija: Kai kurios religinės tradicijos remiasi kaltės jausmu kaip būdu parodyti, kad žmogus padarė kažką blogo.
  • Socialinis spaudimas: Jei manote, kad kiti žmonės vertina jus dėl jūsų padarytų dalykų, jums gali likti kaltės jausmas ir gailestis.

Tipai

Yra daug įvairių kaltės formų, kurios gali prisidėti prie kaltės komplekso. Kai kurie iš jų apima:

  • Natūrali kaltė: Jei jūs tikrai padarėte neteisingą ir blogai jaučiatės dėl to, ką padarėte, kaltė yra normalus atsakas. Šis kaltės tipas gali būti prisitaikantis ir gali paskatinti jus imtis veiksmų ar keisti pokyčius naudingais būdais ateityje. Pavyzdžiui, galite atleisti savo kaltę atsiprašydami už veiksmą ar pakeisdami problemišką elgesį. Jei šie veiksmai nebus sprendžiami taip, kad galėtumėte judėti toliau, jie gali sukelti užsitęsusį nuolatinės kaltės jausmą, trukdantį jūsų gyvenimui.
  • Netinkamas kaltės jausmas: Kartais žmonės jaučiasi kalti dėl dalykų, kurie nebuvo jų kontrolė. Pavyzdžiui, jie gali jaustis kalti, kad nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta to, ko negalėjo numatyti. Nors iš tikrųjų nieko negalėjo padaryti, jie vis tiek jaučia didelį apgailestavimą, gėdą ir kaltės jausmą.
  • Kaltos mintys: Kiekvienas žmogus kartkartėmis turi neigiamų ar netinkamų minčių, tačiau kartais žmonėms kyla kaltės jausmas dėl tokių minčių. Nors jie gali jų neveikti, jie gali bijoti, kad tai reiškia, jog jie to norės, arba bijoti, kad kiti sužinos apie jų „blogas“ mintis.
  • Egzistencinė kaltė: Šis kaltės tipas gali būti sudėtingas ir dažnai sutelktas į tokius dalykus kaip kaltė dėl neteisybės ar kaltė dėl to, kad negyvenama pagal savo principus. Viena egzistencinės kaltės rūšis yra žinoma kaip maitintojo kaltė. Kartais žmonės patiria kaltės kompleksą, nes jiems sekasi gerai, kai kitiems jie rūpi. Tai gali paaiškėti, kai kas nors išgyvena nelaimę ar nelaimę, kurios metu nukenčia kiti, tačiau taip pat gali nutikti, kai kiti žmonės patiria nelaimę, kai jūs to nepadarote.

Gydymas

Svarbu gauti pagalbą, kad apsaugotumėte savo psichinę gerovę ir gyvenimo kokybę. Jei jaučiate kaltės simptomus, kurie trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui ir sukelia nerimą, pasitarkite su savo gydytoju arba psichinės sveikatos specialistu. Yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti susidoroti su kaltės kompleksu.

Vaistai

Gydytojas gali paskirti antidepresantus ar vaistus nuo nerimo, kurie padės susidoroti su depresijos ar nerimo simptomais, tačiau jie taip pat gali rekomenduoti psichoterapiją.

Psichoterapija

Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra vienas požiūris, kuris apima mokymąsi atpažinti neigiamas mintis, kurios sukelia kaltės jausmą. Išmokę šias mintis pakeisti pozityvesnėmis, žmonės galės atsikratyti naštos, kuri prisideda prie jų kaltės komplekso.

9 geriausios internetinės terapijos programos Mes išbandėme, išbandėme ir parašėme nešališkus atsiliepimus apie geriausias internetines terapijos programas, įskaitant „Talkspace“, „Betterhelp“ ir „Regain“.

CBT taip pat gali padėti geriau suprasti save, įskaitant savo emocijas ir požiūrį. Kai atsitiks kažkas, kas gali sukelti kaltės jausmą, turėsite daugiau galimybių tuo metu susitvarkyti ir išvengti kai kurių pažintinių iškraipymų, kurie prisideda prie kaltės vystymosi.

Tyrimai rodo, kad kaltė, susijusi su trauma, gali padidinti minčių apie savižudybę riziką, todėl būtina ieškoti pagalbos dėl šių kaltės jausmų.

Jei kyla minčių apie savižudybę, susisiekite su Nacionaline savižudybių prevencijos tarnyba adresu 1-800-273-8255 parama ir pagalba iš apmokyto patarėjo. Jei jums ar artimajam gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911.

Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.

Įveikti

Jei bandote susidoroti su nuolatiniais kaltės jausmais, galite padaryti tai, kas gali padėti lengviau valdyti šias sunkias emocijas. Keletas strategijų, kurios gali padėti susidoroti su kaltės kompleksu:

Suformuluokite situaciją

Jei pastebite, kad sutelkiate dėmesį tik į neigiamas mintis, apsvarstykite būdus, kaip kitaip galvoti apie situaciją. Ar buvo kitų veiksnių, kurie turėjo įtakos? Ką galite padaryti kitaip ateityje? Suradus būdą nukreipti dėmesį nuo neigiamų į realistiškesnes, pozityvesnes mintis, gali padėti praeiti savęs kaltinimo jausmas.

Atleisk sau

Išmokti atleisti save gali būti svarbi priemonė, leidžianti atsisakyti kaltės jausmo. Atleisti sau nereiškia, kad nenuleisite savęs, jei padarėte klaidą ar padarėte kam nors blogo; Vietoj to, tai yra atsakomybės prisiėmimas, laiko suteikimas sau gailesčiui, pasitaisymas ir tada būdas rasti kelią toliau.

Pakalbėk su kuo nors

Kartais gali būti naudinga pasidalinti jausmais su artimu draugu. Socialinė parama gali vaidinti pagrindinį vaidmenį įveikiant sunkias emocijas, todėl svarbu palaikyti santykius su draugais ir artimaisiais.

Jei stengiatės kalbėtis su artimaisiais apie savo kaltės jausmą arba jei jie neteikia jums reikalingos paramos, taip pat gali būti naudinga aptarti savo jausmus su psichinės sveikatos specialistu. Tradicinės veido terapijos sesijos yra viena iš galimybių, tačiau internetinė terapija taip pat gali būti patogi galimybė, kurią galbūt norėsite apsvarstyti.

Kaltė nebūtinai yra nesveika emocija. Tai gali padėti išmokti nustatyti dalykus, kuriuos norite pakeisti, ir rasti būdų, kaip taisyti santykius, kuriems galbūt pakenkėte. Kaltės jausmas gali būti būdas nustatyti ir ištaisyti socialinius nusižengimus, keliančius grėsmę santykiams su kitais žmonėmis.

Būtent tada, kai šie jausmai tampa nuolatiniai ir didžiuliai, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Pasitarkite su savo gydytoju arba psichinės sveikatos specialistu, jei jaučiate pernelyg didelės kaltės ar kitų depresijos simptomų.

Padėsite svetainės plėtrą, dalintis puslapį su draugais

wave wave wave wave wave