A Dalykinis dizainas yra eksperimentinio dizaino tipas, kurio metu visi dalyviai yra veikiami kiekvieno gydymo ar būklės.
Terminas „gydymas“ naudojamas apibūdinti skirtingus nepriklausomo kintamojo lygius - kintamąjį, kurį valdo eksperimentatorius. Kitaip tariant, visi tyrimo dalyviai yra gydomi atitinkamu kritiniu kintamuoju.
Apžvalga
Įsivaizduokime, kad atliekate mankštos ir atminties eksperimentą. Dėl savo nepriklausomo kintamojo nusprendžiate išbandyti du skirtingus pratimus: jogą ir bėgiojimą.
Užuot suskirstę dalyvius į dvi grupes, prieš atlikdami atminties testą, visi dalyviai turi išbandyti jogą. Tada prieš atlikdami atminties testą, visi dalyviai turi išbandyti bėgimą. Tada palyginsite testo rezultatus, kad nustatytumėte, kuris pratimų tipas turėjo didžiausią įtaką atminties testų rezultatams.
Privalumai
Kodėl būtent tyrėjai norėtų naudoti dalyko dizainą? Vienas reikšmingiausių šio tipo eksperimentinio projektavimo privalumų yra tas, kad tam nereikia didelio dalyvių būrio. Panašiam eksperimentui tarp dalyko dizaino, kai dvi ar daugiau dalyvių grupių išbandomi su skirtingais veiksniais, reikėtų dvigubai daugiau dalyvių nei dalyko viduje.
Dalyko dizainas taip pat gali padėti sumažinti klaidas, susijusias su individualiais skirtumais. Vykdant tarpdalykinį projektą, kai asmenys atsitiktinai priskiriami nepriklausomam kintamajam ar gydymui, vis dar yra galimybė, kad tarp grupių gali būti esminių skirtumų, kurie galėtų turėti įtakos eksperimento rezultatams.
Kuriant dalyką, žmonės susiduria su visais gydymo lygiais, todėl individualūs skirtumai neiškraipys rezultatų. Kiekvienas dalyvis tarnauja kaip savo pradinė linija.
Trūkumai
Šio tipo eksperimentinis dizainas kai kuriais atvejais gali būti naudingas, tačiau reikia atsižvelgti į keletą galimų trūkumų. Pagrindinis dalyko dizaino naudojimo trūkumas yra tas, kad vien tai, kad dalyviai dalyvauja vienoje sąlygoje, gali paveikti pasirodymą ar elgesį visomis kitomis sąlygomis, tai problema vadinama perkėlimo efektu.
Taigi, pavyzdžiui, ankstesniame pavyzdyje dalyvių dalyvavimas jogoje gali turėti įtakos jų vėlesniam bėgimo rezultatui ir netgi turėti įtakos jų atlikimui atliekant vėlesnius atminties testus.
Nuovargis yra dar vienas galimas trūkumas naudojant objekto dizainą. Dalyvavę daugybėje procedūrų ar testų, dalyviai gali išsekti, nuobodžiauti ar tiesiog nesidomėti.
Galiausiai, kitų bandymų rezultatams taip pat gali turėti įtakos praktikos poveikis. Dalyvavimas įvairiuose gydymo lygiuose arba matavimų testų atlikimas kelis kartus gali padėti dalyviams tapti kvalifikuotesniems.
Tai reiškia, kad jie galbūt sugeba išsiaiškinti, kaip sužaisti rezultatus, kad eksperimentui pasisektų geriau. Tai gali iškreipti rezultatus ir apsunkinti nustatymą, ar kokį nors poveikį lemia skirtingi gydymo lygiai, ar tiesiog praktikos rezultatas.