Situacinė depresija apima depresijos simptomus, susijusius su stresu. Tai nėra pripažintas klinikinis sutrikimas, bet neformalus terminas, vartojamas apibūdinti tai, kas oficialiau gali būti diagnozuota kaip prisitaikymo sutrikimo rūšis.
Šiuos depresijos jausmus dažniausiai sukelia trauminis įvykis, staigus stresas ar dideli gyvenimo pokyčiai. Trigeriai gali apimti tokius įvykius kaip rimta nelaimė, skyrybos, darbo praradimas ar artimo žmogaus mirtis.
Situacinė depresija gali būti diagnozuota kaip prisitaikymo sutrikimas su prislėgta nuotaika. Nors šiai būklei būdingi su nuotaika susiję simptomai, Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas (DSM-5) koregavimo sutrikimas skirstomas į traumos rūšį arba su stresoriumi susijusį sutrikimą.
Simptomai
Situacinės depresijos simptomai yra šie:
- Prastos nuotaikos ir liūdesio jausmas
- Ašarojimas; dažni verksmo priepuoliai
- Beviltiškumas
- Bloga koncentracija
- Motyvacijos trūkumas
- Prarasti malonumą
- Atsitraukimas nuo įprastos veiklos
- Vienatvė ar socialinė izoliacija
- Mintys apie savižudybę
Po sunkaus gyvenimo įvykio, nesvarbu, ar tai būtų santykių pasikeitimas, darbo praradimas ar artimo žmogaus mirtis, dėl padėties patirto streso galite jaustis liūdnas, bejėgis, apatiškas, pasimetęs, irzlus ar net beviltiška. Galite dažnai verkti, jaustis bejėgis ir negalite susikaupti, arba negalėsite susitvarkyti su įprastomis kasdienėmis užduotimis. Dalykai, kuriuos paprastai sugebate tvarkyti, atrodo didžiuliai arba neįmanomi.
Situacinė depresija paprastai prasideda per 90 dienų po įtempto įvykio. Daugeliu atvejų situacinė depresija paprastai būna trumpa, paprastai atsitraukia praėjus šešiems mėnesiams po sukėlėjo.
Nors simptomai paprastai atsitraukia per šešis mėnesius, jų sunkumas gali svyruoti nuo lengvesnių iki sunkesnių.
Priežastys
Situacinė depresija prasideda po kažkokių didelių gyvenimo pokyčių ar traumų. Kai kurie įvykiai, kurie gali sukelti šios formos depresiją, yra šie:
- Artimo žmogaus mirtis
- Skyrybos
- Santykių problemos
- Persikėlimas
- Darbo praradimas
- Financinės problemos
- Liga
- Nestabilus užimtumas
- Nestabili gyvenimo situacija
- Išėjimas į pensiją
- Sunkios avarijos
- Stichinės nelaimės
- Socialinės problemos namuose, mokykloje ar darbe
Yra tam tikrų veiksnių, kurie gali padidinti situacinės depresijos riziką. Jie apima:
- Esama psichinės sveikatos būklė
- Praėjusi vaikystės stresas ir traumos
- Vienu metu patiriate kelias traumas ar stresą sukeliančius veiksnius
- Šeimos depresija
Situacinė depresija skiriasi nuo pagrindinės depresijos (MDD) keliais svarbiais būdais. Kai situacinę depresiją sukelia gyvenimo veiksniai, MDD dažnai turi daugybę priežasčių. Situacinė depresija taip pat yra trumpesnė, kai MDD gali būti daug ilgesnė. Jei asmuo turi simptomų, kurie atitinka visus sunkios depresijos kriterijus, reaguojant į stresą sukeliantį veiksnį, jis nebūtų laikomas „situacine“ depresija ar prisitaikymo sutrikimu, bet jam būtų diagnozuotas sunkus depresijos sutrikimas.
Diagnozė
Kad būtų diagnozuotas koregavimo sutrikimas su prislėgta nuotaika, šie simptomai taip pat turi sukelti didelę kančią ir reikšmingą sutrikimą svarbiose gyvenimo srityse.
Nors situacinė depresija paprastai būna ne tokia sunki ir nėra tokia plati kaip pagrindinė depresija, tai padaro šią būklę ne mažiau „tikra“. Situacinė depresija kelia iššūkį savijautai ir gali apsunkinti funkcionavimą kasdieniame gyvenime.
Gydymas
Pokalbis su gydytoju gali padėti nustatyti, ar sergate situacine depresija. Laimei, veiksmingas gydymas gali padėti jums valdyti simptomus. Tai dažnai apima simptomų gydymą, taip pat stresą sukeliantį veiksnį, kuris sukėlė šiuos jausmus.
Susidorojus su stresoriumi, žmonės pradės prisitaikyti ir susitvarkyti, kai simptomai sumažės.
Situacinė depresija gali būti įprasta ir natūrali reakcija į labai įtemptą ar traumuojantį įvykį. Simptomai paprastai yra trumpalaikiai ir pradeda gerėti kaip:
- Laikas eina
- Asmuo pasveiksta
- Padėtis gerėja
Lengvus situacinės depresijos atvejus dažnai galima išspręsti taikant savęs priežiūros ir įveikimo strategijas. Rimtesniais atvejais gali prireikti profesionalaus gydymo ir paramos.
Situacinės depresijos gydymas gali apimti individualias konsultacijas, grupinę paramą ir vaistus rimtų depresijos simptomų šalinimui. Kai kuriais atvejais situacinei depresijai gydyti gali būti naudojamas psichoterapijos ir vaistų derinys.
Psichoterapijos metodai gali apimti kognityvinės-elgesio terapijos (CBT), kuri yra veiksmingas depresijos gydymas, naudojimą. CBT padeda pakeisti neigiamus mąstymo modelius adaptyvesniais. Tai taip pat padeda žmonėms geriau atsilaikyti nuo streso ir pagerina įveikos įgūdžius, todėl tai padeda užkirsti kelią būsimiems depresijos simptomų atkryčiams.
Vaistai situacinei depresijai gydyti gali apimti antidepresantus ir vaistus nuo nerimo.
Įveikti
Yra keletas gyvenimo būdo pokyčių, kurie gali padėti susidoroti su situacine depresija:
- Valgyti sveiką ir subalansuotą mitybą
- Laikytis įprastos tvarkos
- Užsiėmimas reguliariomis mankštomis
- Prisijunkite prie palaikymo grupės savo bendruomenėje arba internete
- Naujo hobio ar rekreacinės veiklos pradžia
- Kalbėtis su draugais ir šeima
Kartais situacinė depresija praeina savaime. Žmonės, turintys gerus įveikos įgūdžius ir atsparumą, gali labiau atsigauti patys, tinkamai pasirūpindami savimi ir teikdami socialinę paramą.
Viena įveikos strategija, kuri gali būti naudinga, yra energijos skyrimas problemos sprendimui. Nesvarbu, kokį stresą turite, ieškodami dalykų, kuriuos galite padaryti, kad pagerintumėte padėtį, galite susitelkti ties ateitimi. Analizuokite situaciją, apsvarstykite sprendimus, kurie galėtų padėti pagerinti situaciją, ir tada siekite šių tikslų.
Šis požiūris taip pat verčia jus susitelkti ties situacijos aspektais, kuriuos galite valdyti, o ne apsistoti ties daiktais, kurie jums nepriklauso.
Jei kyla problemų dėl trauminio įvykio ir jaučiate depresijos ar nerimo simptomus, apsvarstykite galimybę pasikalbėti su savo gydytoju ar terapeutu.
Žodis iš „Wellwell“
Situacinė depresija gali būti sunki, tačiau svarbu atsiminti, kad tai, ką jaučiate, yra laikini. Geri susidorojimo mechanizmai ir artimųjų palaikymas dažnai gali palengvinti simptomus ir padėti susidoroti su įtemptais įvykiais. Kai atsigaunate ir situacija gerėja, greičiausiai pastebėsite, kad jūsų nuotaika laikui bėgant gerėja.
Jei atrodo, kad jūsų simptomai blogėja, kreipkitės į gydytoją arba psichinės sveikatos specialistą.
Jei kyla minčių apie savižudybę, susisiekite su Nacionaline savižudybių prevencijos tarnyba adresu 1-800-273-8255 parama ir pagalba iš apmokyto patarėjo. Jei jums ar artimajam gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
