Kas yra emocinis intelektas?

Kas yra emocinis intelektas?

Emocinis intelektas (EI) reiškia gebėjimą suvokti, kontroliuoti ir įvertinti emocijas. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad emocinio intelekto galima išmokti ir sustiprinti, o kiti teigia, kad tai įgimta savybė.

Gebėjimas reikšti ir kontroliuoti emocijas yra būtinas, tačiau taip pat yra gebėjimas suprasti, interpretuoti ir reaguoti į kitų emocijas. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame negalėtumėte suprasti, kada draugas liūdi ar kai bendradarbis piktinasi. Psichologai šį gebėjimą įvardija kaip emocinį intelektą, o kai kurie ekspertai netgi teigia, kad tai gali būti svarbiau už IQ jūsų bendroje gyvenimo sėkmėje.

Kaip matuojamas emocinis intelektas

Siekiant įvertinti emocinio intelekto lygį, atsirado daugybė skirtingų vertinimų. Tokie testai paprastai skirstomi į vieną iš dviejų tipų: savęs ir gebėjimų testai.

Patys patys pateikia testus, nes juos lengviausia administruoti ir įvertinti. Atlikdami tokius testus, respondentai atsako į klausimus ar teiginius vertindami savo elgesį. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie tokį teiginį: „Aš dažnai jaučiu, kad suprantu, kaip jaučiasi kiti“, testo dalyvis gali apibūdinti teiginį kaip nesutinkantį, šiek tiek nesutinkantį, sutinkantį ar visiškai sutinkantį.

Kita vertus, gebėjimų testai apima tai, kad žmonės reaguoja į situacijas, o tada vertina savo įgūdžius. Tokie testai dažnai reikalauja žmonių parodyti savo sugebėjimus, kuriuos tada vertina trečioji šalis.

Jei atliekate emocinio intelekto testą, kurį administruoja psichinės sveikatos specialistas, pateikiamos dvi priemonės, kurios gali būti naudojamos:

• Mayer-Salovey-Caruso emocinio intelekto testas (MSCEIT) yra gebėjimais pagrįstas testas, matuojantis keturias Mayerio ir Salovey EI modelio šakas. Testo dalyviai atlieka užduotis, skirtas įvertinti jų sugebėjimą suvokti, atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas.
• Emocinio ir socialinio kompetencijos aprašas (ESCI) yra paremtas senesniu instrumentu, vadinamu savęs vertinimo klausimynu, ir apima tai, kad žmonės, kurie žino asmenį, siūlo to žmogaus sugebėjimų įvertinimus pagal keletą skirtingų emocinių kompetencijų. Testas skirtas įvertinti socialinius ir emocinius gebėjimus, kurie padeda atskirti žmones kaip stiprius lyderius.

Taip pat yra daugybė neformalių internetinių šaltinių, daugelis jų nemokami, kad ištirtų jūsų emocinį intelektą.

Komponentai

Mokslininkai teigia, kad yra keturi skirtingi emocinio intelekto lygiai, įskaitant emocinį suvokimą, gebėjimą samprotauti naudojant emocijas, sugebėjimą suprasti emocijas ir sugebėjimą valdyti emocijas.

1. Emocijų suvokimas: Pirmasis žingsnis suvokiant emocijas yra tiksliai jas suvokti. Daugeliu atvejų tai gali reikšti neverbalinių signalų, tokių kaip kūno kalba ir veido išraiška, supratimą.
2. Protavimas emocijomis: Kitas žingsnis apima emocijų panaudojimą mąstymui ir pažintinei veiklai skatinti. Emocijos padeda suskirstyti prioritetus į tai, į ką atkreipiame dėmesį ir į ką reaguojame; emociškai reaguojame į dalykus, kurie sulaukia mūsų dėmesio.
3. Emocijų supratimas: Emocijos, kurias mes suvokiame, gali turėti labai įvairias prasmes. Jei kas nors reiškia piktas emocijas, stebėtojas turi interpretuoti asmens pykčio priežastį ir tai, ką tai gali reikšti. Pvz., Jei jūsų viršininkas elgiasi piktai, tai gali reikšti, kad jis nepatenkintas jūsų darbu, arba tai gali būti dėl to, kad tą rytą eidami į darbą gavo bilietą už greičio viršijimą arba kad jie kovojo su savo partneriu.
4. Valdyti emocijasGebėjimas efektyviai valdyti emocijas yra labai svarbi emocinio intelekto dalis ir aukščiausias lygis. Emocijų reguliavimas ir tinkamas reagavimas, taip pat reagavimas į kitų emocijas yra svarbūs emocinio valdymo aspektai.

Keturios šio modelio šakos yra išdėstytos pagal sudėtingumą su pagrindiniais procesais žemesniuose lygiuose ir pažangesniais procesais aukštesniais lygmenimis. Pavyzdžiui, žemiausi lygiai apima emocijų suvokimą ir išreiškimą, o aukštesniems lygiams reikalingas didesnis sąmoningas įsitraukimas ir emocijų reguliavimas.

Emocinio intelekto poveikis

Pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas mokymu ir socialinio bei emocinio intelekto mokymusi. Socialinio ir emocinio mokymosi (SEL) programos tapo standartine daugelio mokyklų mokymo programos dalimi.

Šių iniciatyvų tikslas yra ne tik pagerinti sveikatą ir savijautą, bet ir padėti studentams siekti akademinių rezultatų ir užkirsti kelią patyčioms. Yra daugybė pavyzdžių, kaip emocinis intelektas gali atlikti svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime.

Galvojimas prieš reaguojant

Emociškai protingi žmonės žino, kad emocijos gali būti galingos, bet ir laikinos. Kai įvyksta labai įkrautas emocinis įvykis, pavyzdžiui, susipyksta su bendradarbiu, emociškai protingas atsakymas būtų šiek tiek laiko, kol jis atsakys. Tai leidžia kiekvienam nuraminti emocijas ir racionaliau galvoti apie visus argumentą supančius veiksnius.

Didesnis savęs suvokimas

Emociškai protingi žmonės ne tik gerai mąsto apie tai, kaip gali jaustis kiti žmonės, bet ir puikiai moka suprasti savo jausmus. Savimonė leidžia žmonėms apsvarstyti daugybę įvairių veiksnių, kurie lemia jų emocijas.

Empatija kitiems

Didelė emocinio intelekto dalis yra galimybė galvoti ir įsijausti į tai, kaip jaučiasi kiti žmonės. Tai dažnai apima svarstymą, kaip atsakytumėte, jei būtumėte toje pačioje situacijoje.

Žmonės, turintys stiprų emocinį intelektą, sugeba atsižvelgti į kitų žmonių perspektyvas, patirtį ir emocijas ir naudoti šią informaciją paaiškindami, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip jie elgiasi.

Kaip naudoti

Emocinis intelektas gali būti naudojamas įvairiai jūsų kasdieniame gyvenime. Keli skirtingi emocinio intelekto praktikos būdai:

• Gebėjimas priimti kritiką ir atsakomybę
• Galimybė suklydus judėti toliau
• Galimybė pasakyti „ne“, kai to reikia
• Galimybė pasidalinti savo jausmais su kitais
• Gebėjimas išspręsti problemas visiems tinkamais būdais
• Empatija kitiems žmonėms
• Puikiai klausantis
• Žinojimas, kodėl darai tai, ką darai
• Nebūti vertinančiu kitus

Emocinis intelektas yra būtinas geram tarpusavio bendravimui. Kai kurie ekspertai mano, kad šis gebėjimas yra svarbesnis nustatant gyvenimo sėkmę nei vien intelekto koeficientas. Laimei, yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sustiprintumėte savo socialinį ir emocinį intelektą.

Emocijų supratimas gali būti raktas į geresnius santykius, geresnę savijautą ir stipresnius bendravimo įgūdžius.

Patarimai, kaip pagerinti EI

Būti emociškai protingu yra svarbu, bet kokius veiksmus galite atlikti, kad pagerintumėte savo socialinius ir emocinius įgūdžius? Štai keletas patarimų.

Klausyk

Jei norite suprasti, ką jaučia kiti žmonės, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį. Skirkite laiko klausytis, ką žmonės bando jums pasakyti tiek žodžiu, tiek ne žodžiu. Kūno kalba gali turėti daug reikšmės. Kai nujaučiate, kad kažkas jaučiasi tam tikru būdu, apsvarstykite skirtingus veiksnius, kurie gali skatinti tą emociją.

Įsijausk

Emocijų paėmimas yra kritinis dalykas, tačiau taip pat turite mokėti įsivelti į kažkieno batus, kad iš tikrųjų suprastumėte jų požiūrį. Praktikuokite įsijausti į kitus žmones. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės jų situacijoje. Tokia veikla gali padėti jums sukurti emocinį supratimą apie konkrečią situaciją, taip pat išsiugdyti stipresnius emocinius įgūdžius ilgalaikėje perspektyvoje.

Atspindėk

Gebėjimas samprotauti emocijomis yra svarbi emocinio intelekto dalis. Apsvarstykite, kaip jūsų pačių emocijos įtakoja jūsų sprendimus ir elgesį. Kai galvojate, kaip reaguoja kiti žmonės, įvertinkite jų emocijų vaidmenį.

Kodėl šis žmogus jaučiasi taip? Ar yra kokių nors nematytų veiksnių, galinčių sukelti šiuos jausmus? Kuo jūsų emocijos skiriasi nuo jų? Nagrinėdami tokius klausimus, galite pastebėti, kad tampa lengviau suprasti emocijų vaidmenį žmonių mąstyme ir elgesyje.

Galimos spąstai

Turėdami žemesnius emocinio intelekto įgūdžius, gali atsirasti daugybė galimų spąstų, kurie gali paveikti kelias gyvenimo sritis, įskaitant darbą ir santykius.

Žmonės, turintys mažiau emocinių įgūdžių, dažniausiai ginčijasi, turi žemesnės kokybės santykius ir turi silpnus emocinio įveikimo įgūdžius.

Jei emocinis intelektas yra menkas, tai gali turėti daug trūkumų, tačiau turint labai aukštą emocinių įgūdžių lygį, gali kilti ir iššūkių. Pavyzdžiui:

• Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, iš tikrųjų gali būti mažiau kūrybingi ir novatoriški.
• Labai emociškai protingi žmonės gali sunkiai pateikti neigiamą atsiliepimą, bijodami pakenkti kitų žmonių jausmams.
• Tyrimais nustatyta, kad aukštas EQ kartais gali būti naudojamas manipuliaciniams ir apgaulingiems tikslams.

Emocinio intelekto istorija

Emocinis intelektas kaip terminas pateko į mūsų liaudies kalbą tik apie 1990 metus. Nepaisant to, kad tai gana naujas terminas, susidomėjimas šia koncepcija nuo to laiko labai išaugo.

Ankstyvas augimas

Jau 1930-aisiais psichologas Edwardas Thorndike'as „socialinio intelekto“ sąvoką apibūdino kaip sugebėjimą susitvarkyti su kitais žmonėmis. 1940-aisiais psichologas Davidas Wechsleris pasiūlė, kad skirtingos veiksmingos intelekto sudedamosios dalys galėtų vaidinti svarbų vaidmenį gyvenime.

Vėlesni pokyčiai

5-ajame dešimtmetyje atsirado minties mokykla, vadinama humanistine psichologija, ir mąstytojai, tokie kaip Abraomas Maslowas, daugiau dėmesio skyrė skirtingiems būdams, kaip žmonės gali sukurti emocinę jėgą.

Kita svarbi emocinio intelekto raidos sąvoka buvo daugelio intelektų samprata. Šią koncepciją aštuntojo dešimtmečio viduryje pateikė Howardas Gardneris, pristatydamas idėją, kad intelektas yra daugiau nei tik vienas bendras sugebėjimas.

Emocinio intelekto atsiradimas

Tik 1985 m. Terminą „emocinis intelektas“ pirmą kartą pavartojo Wayne'o Payne'o daktaro disertacijoje. 1987 m. Paskelbtas straipsnis Žurnalas „Mensa“, Keithas Beasley vartoja terminą „emocinis koeficientas“.

1990 m. Psichologai Peteris Salovey ir Johnas Mayeris žurnale paskelbė svarbų straipsnį „Emocinis intelektas“. Vaizduotė, pažinimas ir asmenybė. Jie apibrėžė emocinį intelektą kaip „sugebėjimą stebėti savo ir kitų jausmus bei emocijas, atskirti juos ir naudoti šią informaciją vadovaujant savo mąstymui ir veiksmams“.

1995 m. Emocinio intelekto samprata buvo išpopuliarinta paskelbus Danielio Golemano knygą „Emocinis intelektas: kodėl tai gali turėti daugiau nei IQ“.

Emocinio intelekto tema ir toliau patraukė visuomenės susidomėjimą ir tapo svarbi ne psichologijos srityse, įskaitant švietimą ir verslą.