Ar kovojate su neurotiškumu? Neurotizmas yra vienas iš „Didžiojo penketo“ asmenybės bruožų, kartu su ekstraversija, atvirumu, sąžiningumu ir malonumu (OCEAN arba CANOE yra akronimai, kurie kartais naudojami šiems bruožams prisiminti). Šios plačios kategorijos atspindi ilgalaikius asmenybės bruožus, kurie buvo nustatyti kaip įprasti kategorijų skirstymo būdai tarp individų.
Šios koncepcijos šaknys buvo Freudo laikais, tačiau vėliau ją išplėtė Hansas Eysenckas ir kiti. Neurotiškumas tapo žinomas kaip bruožas, atspindintis emocinį stabilumą arba polinkį stimuliuoti lengvai susijaudinti (arba nesugebėjimas lengvai nusiraminti, kai sutrinka ar jaudinasi).
Vėliau Costa ir McCrae bei kiti neurotizmą apibrėžė kaip neigiamą asmenybės bruožą, susijusį su netinkamu prisitaikymu ir neigiamomis emocijomis, prasta savireguliacija ar sugebėjimu valdyti potraukius, sunkumais kovojant su stresu, stipria reakcija į suvokiamą grėsmę ir polinkiu skųstis. Taigi apskritai neurotizmas buvo apibrėžtas kaip polinkis patirti neigiamą emociją.
Neurotiškumo paplitimas
Neurotiškumas paprastai matuojamas naudojant asmeninių ataskaitų anketas kaip asmenybės vertinimo dalį. Taip pat gali reikėti paklausti kitų žmonių, tokių kaip draugai ir šeima, kurie gerai pažįsta žmogų apie jo asmenybės ypatybes.
Kadangi neurotizmas yra dimensija, o ne diagnozė, neurotinės asmenybės paplitimo rodikliai nepranešami, kaip apie diagnozuojamus psichikos sutrikimus.
Vietoj to, kiekvienas žmogus patenka į neurotizmo diapazono kontinuumą nuo labai žemo iki labai aukšto. Kitaip tariant, mes visi egzistuojame spektru nuo vieno galo iki kito, kai reikia elgtis neurotiškai.
Dažni neuroziniai bruožai
Kokie yra bendri neuroziniai bruožai? Žmonės, patekę į neurotizmo spektrą, paprastai pasižymi šiomis savybėmis:
- Bendras polinkis į neigiamas emocijas
- Jaučia nerimą ar irzlumą
- Blogas emocinis stabilumas
- Nepasitikėjimo savimi jausmas
- Sąmonės ar drovumo jausmas
- Liūdesys, nuotaika, depresija
- Lengvai patiria stresą ar sutrinka, nesugeba gerai įveikti streso
- Dramatiški savijautos pokyčiai
- Trūksta atsparumo arba stengiamasi atšokti po sunkumų
- Lėtinis nerimas dėl įvairių dalykų
- Polinkis neutralias situacijas aiškinti kaip grėsmingas
- Polinkis į nedideles problemas žiūrėti kaip į didžiulę problemą
- Šiuo metu sunku kontroliuoti potraukius ar emocijas
- Lengvai pavydi ar jaučia pavydą dėl to, ką turi kiti
- Bėda su nusivylimu ar pykčiu dėl kasdienių įvykių
- Baimės ar kaltės jausmas dėl smulkių dalykų
Neurotiškumo priežastys
Kokios yra neurotizmo priežastys? Mes žinome, kad šis bruožas yra universalus visose kultūrose, todėl greičiausiai jis turi biologinę kilmę. Tiesą sakant, kai kurie teigia, kad neurotizmas gali turėti evoliucinį paaiškinimą ir kad tam tikru požiūriu padidėjęs jautrumas pavojams ar grėsmėms gali suteikti pranašumų išgyvenimui.
Taip pat yra keletas įrodymų, kad neurotiškumas gali būti susijęs su stulbinančiu refleksu. Stulbinantis refleksas yra atsakas į didelį triukšmą. Tai rodo, kad asmenys, turintys daug neurotiškumo, gali būti genetiškai prijungti, kad natūraliai stipriau reaguotų į išorinius dirgiklius.
Kaip neurotiškumas veikia elgesį
Kaip neurotizmas veikia elgesį? Pastebėta tiek teigiamų, tiek neigiamų neurotizmo rezultatų.
Kaip minėta anksčiau, neurotiškumas gali padėti žmonėms pasisekti ar išgyventi, nes jie linkę daugiau dėmesio skirti neigiamiems rezultatams ar rizikai. Pavyzdžiui, yra įrodymų, kad kai neurotizmas yra valdomas, tai gali numatyti studentų sėkmę universitete.
Kita vertus, neurotizmas gali turėti neigiamos įtakos elgesiui, jei nesugebate suvaldyti nerimo jausmo. Blogiausiu atveju neurotizmas gali sukelti antrinių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip depresija ar nerimas.
Tiesą sakant, mes žinome, kad tiems, kurie patenka į neurotiškumo spektrą, kyla didesnė psichinių sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas ir piktnaudžiavimas narkotikais, rizika. 2013 m. Metaanalizė parodė, kad daugybė klinikinių psichikos sutrikimų yra susiję su aukštesniu neurotiškumo lygiu.
Apskritai žmonės, turintys aukštą neurotiškumo skalę, greitai susijaudina į situacijas ir ilgai grįžta į pradinį lygį. Kitaip tariant, šie asmenys išgyvena emocinį nestabilumą ir dėl to sunku reguliuoti savo elgesį.
Kaip neurotizmas veikia santykius
Kaip neurotizmas veikia santykius? Yra keletas neigiamų neurotizmo padarinių asmeniniams santykiams tų, kurie turi aukštesnį šios savybės lygį. Apsvarstykime kiekvieną iš jų paeiliui.
Erzina kitus
Bene akivaizdžiausias tų, kurie pažįsta žmones, turinčius daug neurotiškumo, skundžiasi tuo, kad jų elgesys gali tapti erzinantis kitus, turinčius santykių su tuo asmeniu.
Pvz., Neurotiškas žmogus gali padaryti šiuos dalykus, kurie gali sutrenkti aplinkinių nervus:
- Turi polinkį skųstis
- Būkite kritiškas kitų žmonių atžvilgiu
- Nuolat prašykite nuraminimo
- Būkite per daug priklausomi nuo kitų arba paprašykite pagalbos, o ne išsiaiškinkite patys
- Būk dramos karalienė arba padaryk kalnus iš kurmių kalvų
Rūpesčių perdavimas
Jei esate labai neurotiškas ir turite vaikų, galite netyčia perduoti savo nerimą keliantį elgesį savo vaikams, modeliuodami jį jiems. Pavyzdžiui, jei pasakysite savo vaikui, kad jis negali žaisti parke, nes gali nukristi ir pakenkti sau, jis sužinos, kad visos situacijos yra pavojingos ir kad jie visada turi būti budrūs dėl grėsmių.
Patekimas į konfliktus
Didelis neurotiškumas taip pat gali sukelti konfliktą su kitais. Pavyzdžiui, jei supykstate dėl nedidelių klaidų, pavyzdžiui, jei kažkas jus nupjauna, kai vairuojate, galite atsidurti konflikte su kitais. Jei nedidelės problemos jus perduoda už krašto, galite šaukti ar pykti ant žmonių, kurie, jūsų manymu, sukėlė jums stresą.
Kai kurie žmonės, turintys daug neurotiškumo, taip pat gali apkaltinti kitus žmones, kad jie daro viską iš savo rūpesčio. Pavyzdžiui, be jokių įrodymų galite apkaltinti savo sutuoktinį sukčiavimu, tokiu būdu išvarydami juos nuo savęs.
Be to, jei jūs užvaldote smulkias detales ir turite problemų su perfekcionizmu, galite neatlikti užduočių, kurias jūsų prašo atlikti kiti, taip sukeldami įtampą ir konfliktus.
Pasirodo nepatikimas
Jei nuolat nusileisite nuo rankenos, žmonės galų gale sužinos, kad negali pasikliauti tuo, kad esate stabilus. Jie jausis taip, lyg negalėtų tavimi pasikliauti, jei ketini panikuoti pastebėdamas mažiausią grėsmę. Kitaip tariant, jei jūsų maža streso tolerancija reiškia, kad bet kokia smulkmena gali sugadinti jūsų dieną, žmonės nuspręs, kad jūs nesate tas asmuo, kuriam norite paaukštinti darbą, arba tas, su kuriuo jie nori praleisti savo gyvenimą.
Jaučiuosi kaltas
Būdamas labai neurotiškas, taip pat galite jaustis kaltas dėl dalykų, kurie nėra jūsų kaltė. Jei atsiprašysite už kiekvieną menką klaidą ar apsėstas daiktais, kuriuos atlikote ilgai po to, kai dėl jų reikia jaudintis, galite pradėti atstumti žmones. Nors galite jaustis taip, lyg ši kaltė būtų reikalinga ar naudinga, ji iš tikrųjų kenkia jūsų santykiams.
Neurotiškumo įveikimas
Kaip jūs galite susitvarkyti, jei gyvenate su dideliu neurotiškumu? Pirmas žingsnis - pripažinti, kad jūsų asmenybė bėgant laikui gali pasikeisti. Senstant ir patiriant skirtingus gyvenimo įvykius, žmonės gali pasikeisti, nors jūsų biologija vis tiek paveiks natūralias jūsų tendencijas.
Tai sakant, jei jūs tikrai kovojate su neurotiškumo ir neurozinio elgesio jausmais, jums gali būti naudinga tokia terapija kaip kognityvinė-elgesio terapija (CBT), kuri padės jums valdyti nerimą ar dėmesingumą, kad padėtų jums valdyti emocijas ir likti dabartyje.
Kai kurie dalykai, kuriuos galite padaryti patys, apima kasdienio dėkingumo praktikavimą, kad į mažus susierzinimus būtų galima žiūrėti iš viso vaizdo, taip pat užsiimti kasdienės meditacijos praktika.
Žodis iš „Wellwell“
Svarbu nepamiršti, kad turėdamas aukštą neurotizmo lygį tu nepadarai blogo žmogaus. Jei turite natūralų polinkį į neurotinį elgesį, geriausia, ką galite padaryti, tai susitaikyti su situacija ir tada stengtis kuo geriau ją išnaudoti.
Teigiama lygties pusė yra ta, kad tai reiškia, kad esate jautrus ir suprantamas taip, kaip kai kurie kiti gali nebūti. Taip pat greičiausiai būsite tas, kuris visada žvalgosi į kitus žmones ir stengiasi būti jautrus jų jausmams.
Jei galite sujungti šiuos teigiamus dalykus su tam tikru vidiniu darbu, kad sužinotumėte, kaip geriau valdyti savo neigiamas mintis ir emocijas, tuomet savo neurotinį elgesį galite nukreipti geriausia įmanoma linkme, kad tai jums tarnautų, o ne jus sumenkintų. Kitaip tariant, sužinokite savo stipriąsias puses ir pasinaudokite jomis, tuo pačiu dirbdami sušvelninkite savo silpnybių padarinius.