Susižalojimas apima savęs padarytą, suicidinį kūno sužalojimą, kuris yra pakankamai sunkus, kad pakenktų audiniams arba paliktų kelias valandas trunkančius pėdsakus. Pjovimas yra labiausiai paplitusi savęs sužalojimo forma, tačiau taip pat dažnas yra deginimas, galvos trankymas ir įbrėžimas. Kitos savęs žalojimo formos yra kramtymas, odos skynimas, plaukų traukimas, daiktų smūgis į kūną ar daiktų smūgis kūnu.
4:33Žiūrėkite dabar: 7 dažniausiai pasitaikantys depresijos tipai
Simptomai
Savęs žalojimą ne visada lengva nustatyti, nes žmonės dažnai bando tai nuslėpti. Kai kurie požymiai, rodantys, kad asmuo gali save žaloti, yra šie:
- Randai, atsirandantys pagal modelį, kartais apsiribojantys viena kūno sritimi
- Laikykite ranka aštrius daiktus, tokius kaip peiliai, adatos ar skutimosi peiliukai
- Švieži randai, įbrėžimai, įkandimo žymės ar mėlynės
- Pakartotinai trinant vieną kūno vietą
- Dėvėti ilgas rankoves ir kelnes net labai karštu oru
- Žemas savęs vertinimas
- Neigiami pokalbiai apie save, beviltiškumo pareiškimai
- Nevertingumo jausmas
- Nenuspėjamas, impulsyvus elgesys
- Pasiteisinimas paaiškinti matomus sužalojimus
Įspejamieji ženklai
Žmonės, kurie save sužaloja, labai moka slėpti randus ar juos paaiškinti. Ieškokite tokių ženklų kaip pirmenybė visada dėvėti slėpiančius drabužius (pvz., Ilgomis rankovėmis karštu oru), vengimas situacijų, kai galima tikėtis labiau aprėpiančių drabužių (pvz., Nepaaiškinamas atsisakymas eiti į vakarėlį) ar neįprastai dažnas skundai dėl netyčinio sužalojimo (pvz., katės savininkas, kuriam dažnai būna įbrėžimų ant rankų).
Savęs sužalojimo metodai gali būti:
- Pjaustymas
- Dega
- Nubraukimas
- Savęs pataikymas
- Suspaudimas
- Trenkimas galva
- Auskarų vėrimas adatomis ar aštriais daiktais
- Plaukų traukimas
- Objektų įkišimas po oda
Žmonės kartais susižeidžia tik viena forma, tačiau neretai naudojami keli metodai. Rankos yra viena iš sričių, kuriai žmonės dažniausiai kenkia, tačiau kitos kūno vietos, įskaitant kojas ir liemenį, taip pat yra dažnas taikinys.
Priežastys
Savęs žalojimas yra sudėtinga būklė, neturinti paprasto paaiškinimo. Nors savižudybės jausmai gali lydėti savęs žalojimą, tai nebūtinai rodo bandymą nusižudyti.
Jei jūsų vaikui kyla minčių apie savižudybę, susisiekite su Nacionaline savižudybių prevencijos tarnyba adresu 1-800-273-8255 parama ir pagalba iš apmokyto patarėjo. Jei jums ar artimajam gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.
Dažniausiai savęs žalojimas yra tiesiog emocinio išgyvenimo įveikimo mechanizmas. Žmonės, pasirinkę šią emocinę išeitį, gali ja pasinaudoti norėdami išreikšti jausmus, susidoroti su nerealumo ar tirpimo jausmais, sustabdyti prisiminimus, nubausti save ar palengvinti įtampą.
Savęs žalojimas nėra pripažįstamas psichine liga, tačiau Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas (DSM-5) savižudybių savižudybė išvardijama kaip siūloma sąlyga tų sąlygų kategorijoje, kurias reikia toliau tirti.
Savęs sužalojimas taip pat yra susijęs su tam tikromis sąlygomis, įskaitant:
- Depresija
- Bipolinis sutrikimas
- OKS
- Pasienio asmenybės sutrikimas
- PTSS
- Valgymo sutrikimai
- Nerimo sutrikimai
- Alkoholio ir medžiagų vartojimas
Rizikos veiksniai
Susižalojimo rizikos veiksniai yra šie:
- Seksas: Manoma, kad patelės labiau susižaloja nei vyrai
- Amžius: Paaugliai ir jauni suaugusieji dažniau kenkia sau
- Psichiniai sutrikimai: Dėl kitos psichinės sveikatos būklės gali padidėti savęs sužalojimo rizika
- Trauma: Praeityje patirtas stresas ir traumos vaikystėje gali padidinti savęs sužalojimo riziką
- Piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu: Pjovimas, deginimas ir kitos savęs žalojimo formos gali pasireikšti, kai asmuo yra apsvaigęs nuo medžiagos
Savęs sužalojimas rodo, kad trūksta įveikos įgūdžių kovojant su dideliu emociniu išgyvenimu. Žmonės, kurie save žaloja, gali stengtis suprasti ir valdyti savo emocijas. Jie taip pat gali neturėti reikiamų įgūdžių, kad sveikai susidorotų su stresu ir traumomis.
Nors savęs sužalojimas, pvz., Pjovimas, pripažįstamas įprasta paauglių problema, jis neapsiriboja tik paaugliais. Įsižeisti gali visų lyčių, tautybių, socialinių ir ekonominių grupių bei amžiaus žmonės.
Nors savižudybė nėra savęs žalojimo tikslas, savęs žalojimas yra stipriai susijęs su bandymais nusižudyti. Vieno paauglių tyrimo metu 46 proc. Savižudybę nusižudžiusių asmenų bandė nusižudyti iki 21 metų amžiaus.
Diagnozė
Savęs sužalojimas nėra pripažintas sutrikimas, tačiau tai ženklas, kad žmogui reikia pagalbos susidoroti. Gydytojas pirmiausia įvertins, ar asmuo nusižudo, ir gydo bet kokius fizinius sužalojimus.
Tada gydytojas ar terapeutas įvertins asmens sveikatos istoriją, įskaitant:
- Emocijos, susijusios su elgesiu
- Kiek laiko savęs žalojimas vyksta
- Patirtų traumų sunkumas ir rūšys
Kitas žingsnis - nustatyti, ar asmuo turi gretutinę psichiatrinę būklę, ir įvertinti, ar asmeniui gresia savižudybė. Atlikus šiuos vertinimus, gydytojas gali pateikti gydymo rekomendacijas.
Gydymai
Tokie vaistai kaip antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ir anksiolitikai gali palengvinti pagrindinius jausmus, kuriuos pacientas bando įveikti susižalojęs.
Kognityvinio elgesio terapija (CBT) gali būti ne tik savižudiško savęs sužalojimo gydymas, bet ir bet kokių kartu esančių psichinių ligų gydymas. Ši terapijos rūšis skirta neigiamiems minčių modeliams ir žalingam elgesiui.
Kitas svarbus gydymo aspektas yra išmokti geresnių įveikos mechanizmų, kurie pakeistų savęs žalojimo elgesį. Kai žmogus stabilus, reikia atlikti terapinį darbą, kuris padėtų susidoroti su pagrindinėmis problemomis, kurios sukelia jo nerimą.
Kai kurie ekspertai sako, kad hospitalizavimas ar priverstinis savęs sužalojimo sustabdymas nėra naudingas gydymas. Tai gali priversti gydytoją, susijusius draugus ir šeimą jaustis patogiau, tačiau nieko nepadeda pagrindinėms problemoms.
Be to, asmuo paprastai nėra nei psichotiškas, nei aktyviai savižudiškas ir jam bus naudingiau dirbti su gydytoju, kuris atjaučia priežastis, dėl kurių jie žaloja save. Noras bendradarbiauti ir pasveikti yra pagrindinis sveikimo veiksnys.
Įveikti
Jei kažkas pažįstamas užsiima pjovimu ar kitokia savęs žalojimo forma, galite pasiūlyti palaikymą ir pagalbą.
- Siūlykite neteisminę paramą. Žmonės, užsiimantys savęs žalojimu, dažniausiai būna savikritiški ir kovoja su nevertingumo jausmais. Parodykite, kad jums rūpi ir esate susirūpinęs, ir paskatinkite asmenį kreiptis į tėvus, patarėjus ar gydytojus. Gali nesuprasti elgesio, tačiau svarbu neatmesti jų emocijų.
- Negalima grasinti. Jei žalojasi vaikas ar paauglys, venkite kaltinimų ar grasinimų. Pasitarkite su vaiko pediatru ar psichinės sveikatos specialistu, kokius veiksmus turėtumėte atlikti toliau.
- Paraginkite juos ieškoti pagalbos. Pasiūlykite jiems padėti susirasti gydytoją ar psichinės sveikatos specialistą.
Žodis iš „Wellwell“
Be atsitiktinių gyvybei pavojingų sužalojimų rizikos, savęs žalojimas, toks kaip pjovimas, taip pat kelia randų ir infekcijų riziką. Jei susižeidžiate, nesvarbu, koks lengvas ar retas, turėtumėte pasikalbėti su savo gydytoju. Tokie veiksmai yra didesnės problemos, kurią reikia spręsti, ženklas, todėl kuo greičiau sulauksite pagalbos, tuo geresnis bus rezultatas.
