Fiziologiniai atsakai yra automatinės organizmo reakcijos į dirgiklį. Daugelis iš mūsų yra susipažinę su automatiniais ir instinktyviais fiziologiniais atsakais, kuriuos patiriame kiekvieną dieną, tačiau paprastai jų nežinome. Daugelis iš mūsų taip pat linkę į sunkesnes fiziologines reakcijas į tokius dirgiklius kaip stresas, kurie naudojasi vadinamuoju „kovos ar bėgimo“ atsaku. Patekęs į stresinę situaciją, galite pradėti prakaituoti, o jūsų širdies susitraukimų dažnis gali padidėti - tai abu fiziologiniai atsakai.
Fiziologiniai atsakymai į fobijas
Fiziologiniai atsakymai įvyksta tada, kai suvokiame, kad patiriame stresą ar pavojų, nesvarbu, ar tai tikras, ar įsivaizduojamas. Kova ar skrydžio reakcija yra jūsų kūno būdas apsaugoti jus gaminant streso hormonus, kortizolį ir adrenaliną, kad galėtumėte būti pasirengę kovoti arba bėgti.
Jei turite fobiją, susilietimas su savo fobijos objektu gali būti streso priežastis įvairiems fiziologiniams atsakams. Fiziologinis atsakas į intensyvią ir iracionalią baimę gali pasireikšti fiziniais būdais, įskaitant:
- Galvos svaigimas
- Sausa burna
- Greitesnis kvėpavimas
- Širdies plakimas
- Pykinimas
- Panikos priepuoliai
- Drebulys
- Prakaitavimas
Jūsų fiziologinis atsakas gali būti lengvas ar sunkus, tačiau paprastai jis nėra pavojingas. Tačiau šie fiziniai simptomai gali atspindėti kai kurių sveikatos sutrikimų simptomus, todėl svarbu juos pasitarti su gydytoju.
Fobijų supratimas
Nors fiziologiniai atsakai, kuriuos patiriate, kai turite fobiją, dažnai yra unikali reakcija į konkrečią baimę, svarbu žinoti, ar šį atsaką iš tikrųjų sukelia tikroji fobija. Psichikos sveikatos specialistai negali naudoti laboratorinio testo fobijai diagnozuoti, todėl naudoja kriterijus, nustatytus Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas, taip pat žinomas kaip DSM-5.
Fobija apima intensyvią iracionalią baimę, tačiau svarbu pažymėti, kad baimė ir fobija nėra tas pats.
Fobijos diagnozė
Norint diagnozuoti fobiją, ji turi sukelti didelį nerimą ar trukdyti jūsų kasdieniam gyvenimui. Pavyzdžiui, stipri gyvačių baimė gali būti ne fobija miesto gyventojui, kuris retai kontaktuodavo su gyvate. Tačiau tai gali reikšti sunkią fobiją ūkininkui, kurio šalies nuosavybėje gyvena daugybė gyvačių.
Yra daug nerimo ir kitų sutrikimų, tokių kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS), kurie gali sukelti fobiškas reakcijas į tam tikras situacijas. Psichikos sveikatos specialistas išsamiai įvertins jūsų istoriją ir patirtį, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė.
Gydymas
Laikui bėgant daugelis fobijų toliau blogėja, todėl verta nedelsiant gydyti. Dvi dažniausiai priimtos fobijų gydymo formos yra vaistai ir terapija. Daugelis gydytojų nori pirmiausia išbandyti terapiją, vaistų prideda tik prireikus. Abu tipai gali padėti reaguoti į fobijas.
Terapijos
Viena iš labiausiai priimtinų fobijų terapijos formų yra žinoma kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT). CBT atveju jūsų gydytojas bendradarbiauja su jumis, kad susidorotų su baimės situacija ir pakeistų jūsų fobinę reakciją, keisdamas automatines mintis.
Poveikio terapija yra metodas, naudojamas CBT, gerai veikiantis gydant fobijas. Populiarus tipas yra žinomas kaip sisteminis desensibilizavimas, kurio metu jūs palaipsniui susiduriate su bijomu objektu. Jūs išmoksite toleruoti padidintą ekspoziciją po truputį.
Vaistai
Be to, receptiniai vaistai gali padėti sulaukti fiziologinių reakcijų, kurias sukelia fobijos. Tai apima antidepresantus, vaistus nuo nerimo ir beta blokatorius, kurie riboja adrenalino poveikį jūsų organizmui.
Kiti gydymo būdai
Daugelis žmonių palengvėja naudodamiesi papildomais ir alternatyviais gydymo būdais bei proto ir kūno intervencijomis. Tačiau šiuos metodus bandyti reikėtų tik prižiūrint psichinės sveikatos specialistui.