Kas yra klaustrofobija?
Klaustrofobija apibrėžiama kaip uždarų erdvių baimė. Kaip ir bet kuri fobija, klaustrofobijos sunkumas kiekvienam žmogui gali būti labai skirtingas. Simptomai gali pasireikšti mažose patalpose, ropojimo erdvėse, miniose ir daugelyje kitų situacijų.
Kai kuriems klaustrofobiškai nusiteikusiems žmonėms nepatogu liftuose, atrakcionų parko pasivažinėjimuose, kuriuose naudojami saugūs apribojimai (pavyzdžiui, kalneliai), viešose tualetuose ar net sukamosiose duryse. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) kameros ir kiti medicininiai tyrimai taip pat gali būti sunkūs arba neįmanomi, jei turite klaustrofobiją.
Simptomai
Jei esate klaustrofobiškas, uždaroje erdvėje galite patirti lengvą nerimą ar net sunkius panikos priepuolius, o simptomai gali pablogėti, jei ilgiau būsite ten, kur esate. Galite verkti, šaukti ir bandyti išeiti iš padėties visomis įmanomomis priemonėmis.
Nors ne visi į klaustrofobiją reaguoja vienodai, simptomai gali būti:
- Nevaldomas noras šlapintis
- Krūtinės skausmas
- Šaltkrėtis ar karščio pojūtis
- Užspringimo jausmas
- Sumišimas
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Sausa burna
- Jausmas silpnas ar svaigsta galva
- Toks jausmas, kad sienos užsidaro
- Galvos skausmas
- Širdies plakimas
- Pykinimas
- Skamba ausyse
- Prakaitavimas
- Drebulys
Galų gale galite pradėti bijoti veiklos, dėl kurios galite jaustis užsidarę. Be to, sunki klaustrofobija gali sukelti baimę alpti, prarasti kontrolę ar net mirti. Galite praleisti perpildytus vakarėlius ar kitus renginius, vengti pasivažinėjimų, kuriuose naudojami pečių atramos, palikti duris atviras, kai įeinate į mažus kambarius, arba padaryti daug kitų nuolaidų savo baimei.
Diagnozė
Žinant, kad bijote uždarų erdvių, gali pasirodyti, kad pakanka formalizuoti klaustrofobijos diagnozę, tačiau, kaip ir kitos fobijos, turi būti laikomasi specifinių diagnostikos kriterijų. Jei jūsų simptomai trukdo jūsų gyvenimui ir sukelia didelį nerimą, svarbu pasitarti su gydytoju.
Nerimo sąlygos, tokios kaip specifinės fobijos, laikui bėgant dažniausiai blogėja, todėl ankstesnė intervencija gali padėti jums valdyti simptomus, kol jie dar neatneš rimtos žalos jūsų gyvenimui.
Klaustrofobija nelaikoma atskira būsena „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove“ (DSM-5) - įrankyje, kurį gydytojai ir psichinės sveikatos specialistai naudoja psichinės sveikatos būklės diagnozavimui. Tačiau jei jūsų simptomai atitinka šiuos kriterijus, jums gali būti diagnozuota specifinė fobija:
- Jūsų siaurų erdvių baimė trukdo jums įsitraukti į įprastą veiklą.
- Ypač stengiatės išvengti situacijų, susijusių su uždaromis erdvėmis, pavyzdžiui, lipti laiptais, o ne važiuoti liftu.
- Nerimas auga laukiant kartų, kai gali būti tokioje situacijoje.
Jūsų simptomai neturi atsirasti dėl kitos būklės, jie turi pasireikšti šešis mėnesius ar ilgiau. Psichikos sveikatos specialistas gali įvertinti jus atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir nustatyti, ar jūsų simptomai iš tikrųjų yra fobijos, panikos sutrikimo ar kitos problemos rezultatas. Panaši specifinė fobija, žinoma kaip klitrofobija, kartais klaidingai vadinama klaustrofobija.
Priežastys
Tyrėjai dar nėra tikri, kokie veiksniai gali sukelti klaustrofobiją. Daugelis spėja, kad tai gali būti siejama su bloga vaikystės patirtimi. Kiti mano, kad tai gali būti evoliucinio išgyvenimo mechanizmo iškreipimas.
Kitos pagrindinės baimės, tokios kaip traumos baimė, baimė prarasti kontrolę ar mirtis, taip pat gali turėti įtakos klaustrofobijos atsiradimui.
Mokslininkai iš Emory universiteto padarė išvadą, kad žmonės, klaidingai suvokiantys atstumą už rankos ribų, dažniau patiria klaustrofobišką baimę. Bet kokiu atveju atrodo, kad nervinimasis uždarose erdvėse gali sukelti rimtesnį klaustrofobijos atvejį.
Klaustrofobijos poveikis
Būdamas klaustrofobiškas gali stipriai apriboti jūsų gyvenimą, todėl galite praleisti dalykus, kurie jums priešingu atveju būtų malonūs, ir netgi sukelti pernelyg didelę įtampą jūsų sveikatai.
Pavyzdžiui, klaustrofobija gali būti iššūkis, kai kalbama apie keliones.
- Skrydis greitai užbaigia kelionę, tačiau priverčia apsiriboti maža sėdyne, kurią supa nepažįstami žmonės.
- Kelionės traukiniu suteikia dideles patogias sėdynes ir leidžia vaikščioti, tačiau užtrunka ilgai, galbūt jūs jaučiatės įstrigę.
- Vairavimas gali jaustis uždarytas, tačiau suteikia galimybę sustoti pertraukoms, kai tik norite.
Numatomos atostogos gali tapti neigiamos, kai atsidursite vienoje iš šių situacijų, arba šie rūpesčiai gali netrukdyti iš pradžių net užsisakyti kelionę. Mediciniškai klaustrofobija gali būti pavojinga, nes dėl to galite išvengti būtinų MRT tyrimų ar kitų svarbių medicininių procedūrų.
Nors šios akimirkos gali atrodyti trumpalaikės, pasikartojantys panikos priepuoliai, baimės ir nerimo jausmas gali sukelti nuolat padidėjusį stresą, kuris gali pakenkti organizmui.
Gydymas
Klaustrofobijos gydymas priklauso nuo asmens ir simptomų sunkumo. Yra įvairių gydymo būdų, įskaitant:
Vaistas
Kartu su psichologiniu gydymu gydytojas ar terapeutas gali paskirti vaistus nuo nerimo ar antidepresantus, kurie padėtų suvaldyti jūsų simptomus. Mažos dozės vaistai nuo nerimo gali būti alternatyva būsimoms kelionėms, jei keliaujate lėktuvu, kruiziniu laivu ar kitomis kelionės priemonėmis, kurios jums gali būti įprasta klaustrofobijos priežastis.
Būtinai atidžiai atkreipkite dėmesį į dozavimo ir vaistų nurodymus, nes gali tekti pradėti vartoti vaistus kelias dienas prieš kelionę arba laikytis kitų procedūrų, pavyzdžiui, vartoti vaistą valgio metu arba vengti alkoholio.
Psichoterapija
Įrodyta, kad ypač kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra gana sėkminga gydant klaustrofobiją. Poveikio terapija yra dar viena priemonė, kuri gali būti veiksminga.
Elgesio metodai
Sistemingas desensibilizavimas, priešinis kondicionavimas, modeliavimas ir potvyniai dažnai naudojami kartu su pažinimo metodais, tokiais kaip „Stop! Technika. Metodai kartu padeda pakeisti jūsų elgesį ir baimės jausmą.
Įveikti
Nors vengimas uždarų erdvių yra vienas iš būdų išvengti baimės ir panikos simptomų, vengimas įveikti taip pat gali dar labiau sustiprinti baimę ir nerimą. Gali būti naudinga ieškoti būdų, kaip sumažinti paniką ir baimę, kai susiduriate su klaustrofobijos jausmą sukeliančia situacija. Tai, ką galite išbandyti:
- Gilus kvėpavimas
- Įsivaizduodamas raminančią sceną
- Blaškymosi naudojimas siekiant išvengti proto nuo baimės
- Priminti sau, kad esate saugus
- Meditacijos praktika, padedanti nuraminti protą ir kūną
Kai kurie žmonės palengvėja dėl hipnozės ir kitų alternatyvių gydymo būdų. Kiti mano, kad savipagalbos metodai, tokie kaip vizualizacija, gali padėti jiems klaustrofobijos priepuoliais. Jei nuspręsite išbandyti alternatyvius gydymo metodus, būtinai gaukite savo psichinės sveikatos specialisto pritarimą.
Žodis iš „Wellwell“
Nors skaičiavimai skiriasi, kai kurie teigia, kad klaustrofobiją išgyvena net 12,5% žmonių. Klaustrofobija gali būti sekinanti, jei ji nėra gydoma. Tačiau gydymas dažniausiai būna sėkmingas.
Jei jaučiate kokių nors klaustrofobijos simptomų, svarbu kuo greičiau susisiekti su psichinės sveikatos specialistu arba savo šeimos gydytoju. Su pagalba galite stengtis išsivaduoti iš šios baimės ir dar labiau mėgautis gyvenimu.
Jei jūs ar artimas žmogus kovoja su fobija, susisiekite su Piktnaudžiavimo narkotikais ir psichinės sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) nacionaline pagalbos linija 1-800-662-4357 informacijos apie palaikymo ir gydymo įstaigas jūsų vietovėje.
Daugiau psichinės sveikatos išteklių rasite mūsų nacionalinėje pagalbos linijos duomenų bazėje.