Kas yra religija?

Religija - tai organizuotų įsitikinimų, praktikos ir sistemų visuma, dažniausiai susijusi su tikinčia ir valdančios jėgos, tokios kaip asmeninis Dievas ar kita antgamtiška būtybė, garbinimu. Nors tai yra pagrindinis apibrėžimas, yra daugybė skirtingų supratimų apie tai, kas yra religija, ir ne visos religijos yra orientuotos į tikėjimą dievu, dievais ar antgamtinėmis jėgomis.

Religija dažnai apima kultūrinius įsitikinimus, pasaulėžiūrą, tekstus, pranašystes, apreiškimus ir moralę, turinčią dvasinę prasmę konkretaus tikėjimo nariams, ir ji gali apimti daugybę praktikų, įskaitant pamokslus, ritualus, maldą, meditaciją, šventąsias vietas, simbolius, transus. ir vaišes.

Garsus psichoanalitikas Sigmundas Freudas religiją apibūdino kaip norų išsipildymo formą. Tačiau šiuolaikinė psichologija pripažįsta, kad religija gali vaidinti svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime ir išgyvenimuose ir netgi gali pagerinti sveikatą ir savijautą. Iš tikrųjų tyrimai parodė, kad religija gali padėti žmonėms išsiugdyti sveikus įpročius, reguliuoti elgesį ir suprasti savo emocijas - visus veiksnius, kurie gali turėti įtakos jūsų sveikatai.

Remiantis Pew tyrimų centro skaičiavimais, 84% pasaulio gyventojų turi tam tikrą religinę priklausomybę.

Religijos tipai

Yra daug įvairių religijų tipų, įskaitant pagrindines pasaulines religines tradicijas, kurios yra plačiai žinomos, taip pat daug mažiau žinomas mažesnių gyventojų įsitikinimų sistemas. Kai kurie iš jų reiškia monoteizmą arba tikėjimą vienu dievu, o kiti yra politeizmo ar tikėjimo keliais dievais pavyzdžiai.

Kai kurie religijų tipai apima, bet neapsiriboja:

Bahajų
Budizmas
Krikščionybė
Konfucianizmas
Induizmas
Amerikos čiabuvių religijos
Islamas
Džainizmas
Judaizmas
Rastafarizmas
Šintoizmas
Sikhizmas
Daoizmas
Tradicinės Afrikos religijos
Zoroastrizmas

Su religija susijęs animizmas yra tikėjimas dieviškosiomis ne žmonėmis, o totemizmas - tikėjimą dieviškuoju žmonių ir gamtos pasaulio ryšiu. Kitame religinio spektro gale yra ateizmas, apimantis tikėjimą jokiu dievu ar dievais, ir agnosticizmas, teigiantis, kad dievo ar dievų egzistavimas nėra žinomas ar nežinomas.

Religijos tikslas

Religija gali tarnauti labai įvairiems tikslams. Religija gali būti komforto ir patarimų šaltinis. Tai gali suteikti pagrindą moraliniams įsitikinimams ir elgesiui. Tai taip pat gali suteikti bendrystės jausmą ir ryšį su tradicijomis. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad tai gali turėti įtakos sveikatai.

Religijos poveikis sveikatai ir gyvenimo trukmei visada buvo sudėtinga tyrimų sritis. Atrodo (kai kuriems), kad religingi žmonės, kurie čia apibrėžiami kaip žmonės, kurie reguliariai lankosi religinėse apeigose, atrodo sveikesni už tuos, kurie nelanko.

Tai paskatino tyrinėti religijos poveikį sveikatai, siekiant nustatyti, kokią teigiamą naudą religija galėtų turėti gyvenimo trukmei, jei tokia būtų. Šis tyrimas yra sudėtingas, tačiau dėl kelių veiksnių, kuriuos sunku kontroliuoti, įskaitant:

Žmonės, kurie lankosi religinėse pamaldose, gali būti sveikesni už tuos, kurie negali dalyvauti.
Privalumai gali būti labiau susiję su socialiniais kontaktais nei su pačia religija.
Tam tikros religijos gali skatinti sveiką elgesį.

Tyrinėtojams nagrinėjant religijos poveikį, reikia atsižvelgti į visus šiuos veiksnius ir galimybę, kad pati religija daro įtaką sveikatai.

Religijos poveikis

Religija gali prisidėti prie bendrumo jausmo, suteikti paramą ir pasiūlyti patarimų. Taip pat įrodyta, kad tai turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

Religija ir fizinė sveikata

Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 92 000 dalyvių iš Moterų sveikatos iniciatyvos, parodė, kad 50 metų ir vyresnės moterys bet kuriuo metų laiku mirė 20% rečiau, jei kas savaitę lankė religines pamaldas (15% mažiau, jei lankė mažiau nei kas savaitę), palyginti su kurie niekada nelanko religinių pamaldų.

Ši analizė buvo kontroliuojama atsižvelgiant į amžių, tautybę, pajamų lygį ir, svarbiausia, į dabartinę sveikatos būklę. Duomenys buvo surinkti atliekant apklausas ir kasmet peržiūrint medicininius dokumentus.

Įdomu buvo tai, kad religijos efektas buvo taikomas bendrai mirties rizikai, bet ne mirties rizikai dėl širdies ligų. Nėra paaiškinimo, kodėl taip galėjo būti.

Tai, kad tyrime kontroliuojama bendra sveikatos būklė, leidžia labiau tikėti, kad religinių pamaldų lankymas teigiamai veikia sveikatą (ne tik tai, kad sveikesni žmonės dažniau lankosi pamaldose).

Kitas tyrimas taip pat nustatė su sveikata susijusią religinių pamaldų lankymo naudą, šį kartą išreikštą pridėtais gyvenimo metais. Tyrėjai nustatė, kad savaitinis religinių pamaldų lankymas yra susijęs su dar dvejais – trejais papildomais gyvenimo metais. Šios išvados buvo kontroliuojamos atsižvelgiant į kitus veiksnius, pvz., Fizinių pratimų kiekį ir statino tipo cholesterolio vartojimą.

Tame pačiame tyrime taip pat buvo nagrinėjamos fizinių pratimų, statino tipo narkotikų ir religinio lankymo išlaidos. Fiziniai pratimai buvo ekonomiškiausias būdas pridėti metų į gyvenimą, po to kas savaitę lankydavo religinius susirinkimus ir statino tipo narkotikus.

Pridėtos gyvenimo trukmės metai

Religija: dar 2–3 metai
Mankšta: dar 3–5 metai
Statino tipo vaistai: dar nuo 2,5 iki 3,5 metų

Kaina per metus

Religija: nuo 2000 iki 14 000 USD (aukos ir įnašai)
Pratimai: nuo 2 000 iki 6 000 USD (sporto klubo abonementai, įranga ir kt.)
Statino tipo vaistai: nuo 4000 iki 14 000 USD

Religija ir psichinė sveikata

Religija taip pat gali daryti įtaką psichinei sveikatai tiek teigiamai, tiek neigiamai. Religija gali būti komforto ir stiprybės šaltinis, kai žmonės patiria stresą. Kitu metu šis ryšys gali būti mažiau naudingas ar net žalingas, jei jis sukelia stresą arba yra kliūtis gydymui.

Tyrimai rodo, kad religija gali padėti ir pakenkti psichinei sveikatai ir gerovei. Teigiamai vertinant, religija ir dvasingumas gali padėti skatinti teigiamus įsitikinimus, skatinti bendruomenės palaikymą ir suteikti teigiamų įveikimo įgūdžių. Kita vertus, neigiamas religinis susidorojimas, nesusikalbėjimas ir žalingi neigiami įsitikinimai, kurie iš tikrųjų kenkia psichinei sveikatai.

Pagrindiniai psichinės sveikatos privalumai

Kai kurie religijos pranašumai psichinei sveikatai yra šie:

Suteikti žmonėms struktūrą
Kurti bendruomenę su grupe
Kurti priklausomybės jausmą
Padėti žmonėms susidoroti su įtemptais įvykiais
Gali paskatinti atleisti, atjausti ir dėkoti

Religija taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį padedant žmonėms susitvarkyti su psichinės sveikatos būkle. Žmonės dažnai kreipiasi į savo religinius įsitikinimus norėdami įveikti psichinės ligos simptomus ir padėti suvaldyti stresą.

Tyrimai taip pat parodė, kad religingi žmonės dažnai kreipiasi į religinius dvasininkus, kai jiems reikalinga psichinės sveikatos būklė. Religinės ir pastoracinės konsultacijos gali būti svarbus šaltinis tikintiems žmonėms, norintiems į savo gydymą įtraukti savo religinius ir dvasinius įsitikinimus. Dvylikos pakopų priklausomybės gydymo programos, tokios kaip anoniminiai alkoholikai (A. A.), taip pat kartais gydosi tikėjimu.

Pastoracines konsultacijas teikia religiniai dvasininkai, kurie yra psichologiškai apmokyti teikti terapijos paslaugas. Šie patarėjai integruoja šiuolaikines psichologines praktikas į teologinį mokymą, kad išspręstų jų klientų problemas.

Patarimai

Jei norite sužinoti keletą galimų religijos ar dvasinių tradicijų pranašumų, gali padėti keli dalykai:

Suraskite bendruomenę, su kuria bendraujate. Socialinė parama yra svarbi gerovės dalis, todėl pajusti ryšio jausmą su kitais savo religijos atstovais gali būti naudinga.
Naršykite praktikas, kurias dažnai naudoja religija. Įrodyta, kad meditacija ir dėmesingumas turi daugybę sveikatingumo privalumų.
Ieškokite dalykų, kurie jus įkvepia. Nesvarbu, ar tai būtų įkvepiančių knygų skaitymas, ar gražios muzikos klausymasis, ar laiko praleidimas mėgaujantis gamta, ieškojimas ramybės ir įkvėpimo suteikiančių dalykų gali padėti pagerinti jūsų psichinį aiškumą ir savijautą.

Pastebėjimas tikras: žmonės, reguliariai lankantys religines apeigas, linkę gyventi ilgiau ir dažnai patiria geresnę psichinę savijautą. Į sunkų klausimą reikia atsakyti, kodėl?

Gali būti, kad žmonės, dalyvaujantys religinėse pamaldose, paprastai turi daugiau socialinių ir finansinių išteklių nei nedalyvaujantys, arba gali būti, kad kažkas apie religinių pamaldų lankymą (pvz., Ryšių užmezgimas su kitais, malda ar dvasinis apmąstymas) padeda žmonėms gyventi ilgiau ir jaustis geriau. Turėsite nuspręsti patys.

Galimos spąstai

Kadangi šie tyrimai yra stebimieji (tyrėjai stebi, kas vyksta realiame pasaulyje, aktyviai nekontroliuodami jokių sąlygų ar atsitiktinai atrinkdami dalyvius), negalima tiksliai pasakyti, kad religinis lankomumas padidina gyvenimo trukmę ar ne.

Galime tik padaryti išvadą, kad yra ryšys tarp religinio lankomumo ir ilgesnės gyvenimo trukmės. Jie yra susieti, bet mes nežinome, kodėl.

Tyrime gali būti kitokia priežastis paaiškinti gyvenimo trukmę. Iš tikrųjų kiti tyrimai parodė, kad žmonės, reguliariai lankantys religines pamaldas:

Gali būti labiau įsidarbinęs
Paprastai turi didesnius socialinius tinklus
Linkę būti pozityvesni
Dažniau gyvena nepažeistose šeimose
Rečiau patiria neįgalias ligas

Bet kuris iš šių veiksnių galėtų paaiškinti šių tyrimų metu pastebėtą gyvenimo trukmės skirtumą. Kitas tyrimas parodė, kad nereikėtų savaime manyti, jog religinis dalyvavimas gerina sveikatą. Žmonės, kurie dalijasi religiniais įsitikinimais, paprastai turi ir kitų savybių, įskaitant etninę, kultūrinę ir socialinę bei ekonominę aplinką.

Tyrimai taip pat rodo, kad religija kartais gali tapti kliūtimi gydant psichinę sveikatą.Religinis požiūris į psichinę sveikatą ir gydymą gali vaidinti svarbų vaidmenį sprendžiant, ar žmonės kreipiasi pagalbos, kai jaučia simptomus.

Kai kurios religinės tradicijos įskiepija mintį, kad problemos yra moralinės ar dvasinės nesėkmės, o ne psichinės sveikatos problemos.

Remiantis šia perspektyva, psichines problemas galima įveikti paprasčiausiai valia arba „herojišku siekiu“. Dėl šios priežasties žmonės, turintys psichinės sveikatos problemų, gali būti mažiau linkę kreiptis į specialistus ir paramą.