Ciklotimija arba ciklotiminis sutrikimas yra būklė, apimanti nuotaikas, vykstančias tarp hipomanijos ir depresijos. Nors lengvesnis nei bipolinis sutrikimas, ciklotimija kartais yra I ar II bipolinio sutrikimo pirmtakas.
Kaip diagnozuojamas ciklotiminis sutrikimas
A kriterijus iš Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas, penktasis leidimas (DSM-5) ciklomanija apibrėžiama taip: „Mažiausiai dvejus metus (mažiausiai vienerius metus vaikams ir paaugliams) buvo daugybė periodų su hipomaniniais simptomais, kurie neatitinka hipomanijos epizodo kriterijų. ir daugybė laikotarpių su depresijos simptomais, kurie neatitinka pagrindinės depresijos epizodo kriterijų.
Papildomi ciklotiminio sutrikimo kriterijai DSM-5 yra:
- B. Minėtu dvejų metų laikotarpiu (vieneri metai vaikams ir paaugliams) hipomanijos ir depresijos laikotarpiai buvo bent pusę laiko, o asmuo be simptomų nebuvo ilgiau nei du mėnesius vienu metu.
- C. Niekada nebuvo įvykdyti didelės depresijos, manijos ar hipomanijos epizodo kriterijai. (Jei tokie epizodai pasirodys vėliau, diagnozė būtų atitinkamai pakeista į I ar II tipo bipolinį sutrikimą.)
- D. Simptomai nėra geriau paaiškinami kitu psichikos sutrikimu.
- E. Simptomų nesukelia medžiaga (t. Y. Vaistai ar piktnaudžiavimo narkotikais) ar kita sveikatos būklė.
- F. Simptomai sukelia kliniškai reikšmingą nerimą ar sutrikimą socialinėse, profesinėse ar kitose svarbiose veiklos srityse.
Nurodymas „su nerimo kančia“ gali būti pridėtas prie ciklotiminio sutrikimo diagnozės, kai nerimas yra svarbus veiksnys.
Kiti aspektai
Ciklotiminis sutrikimas dažniausiai pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, ir yra 15-50% rizika, kad tokiam asmeniui vėliau išsivystys pilnavertis I ar II bipolinis sutrikimas.
Buvo nustatytas genetinis komponentas, kuris padidina ciklotimijos išsivystymo riziką, ypač nuotaikos sutrikimų turinčių asmenų pirmojo laipsnio giminaičiams.