Kas yra abstraktus samprotavimas?

Abstraktus samprotavimas, dar vadinamas abstrakčiu mąstymu, apima gebėjimą suprasti ir mąstyti sudėtingomis sąvokomis, kurios, nors ir yra realios, nėra susietos su konkrečia patirtimi, daiktais, žmonėmis ar situacijomis. Šio tipo samprotavimai apima galvojimą apie idėjas ir principus, kurie dažnai yra simboliniai ar hipotetiniai.

Abstraktus samprotavimas laikomas aukštesnio lygio mąstymo rūšimi. Šis mąstymo būdas yra sudėtingesnis nei tas, kuris yra orientuotas į informacijos ir faktų įsiminimą ir prisiminimą.

Abstraktus samprotavimas reikalauja naujoviško mąstymo apie idėjas, principus ir objektus.

Abstrakčių samprotavimų pavyzdžiai

Abstrakčių sąvokų pavyzdžiai apima tokias idėjas kaip:

Humoras
Vaizduotė
Draugystė
Laisvė
Pavydas
Sėkmė
Meilė
Augimas
Laimė
Viltis
Išmintis

Nors šie dalykai yra tikri, jie nėra konkretūs, fiziniai dalykai, kuriuos žmonės gali patirti tiesiogiai per savo tradicinius pojūčius.

Abstraktus ir konkretus samprotavimas

Vienas iš mąstymo apie abstrakčias sąvokas yra jų priešpastatymas konkrečioms. Konkretus samprotavimas yra susietas su konkrečia patirtimi ar objektais, kuriuos galima tiesiogiai stebėti.

Tyrimai rodo, kad konkretūs mąstytojai linkę daugiau dėmesio skirti procedūroms, susijusioms su užduoties atlikimu, tuo tarpu abstraktūs mąstytojai labiau orientuojasi į priežastis, kodėl užduotis turėtų būti atlikta.

Svarbu atsiminti, kad norint išspręsti kasdienio gyvenimo problemas, jums reikia ir konkrečių, ir abstrakčių samprotavimo įgūdžių. Daugeliu atvejų, norėdami rasti sprendimus, naudojate abiejų tipų mąstymo aspektus.

Kaip tai vystosi

Nors abstraktus samprotavimas yra esminis įgūdis, žmonės nėra gimę. Vietoj to, šie pažinimo gebėjimai vystosi visą vaikystę, kai vaikai įgyja naujų gebėjimų, žinių ir patirties.

Psichologas Jeanas Piagetas apibūdino kognityvinės raidos teoriją, kuri apibūdino šį procesą nuo pat gimimo iki paauglystės ir ankstyvos pilnametystės. Pagal jo teoriją vaikai išgyvena keturis skirtingus intelektinės raidos etapus:

Sensoromotorinė stadija: Šiuo ankstyvuoju laikotarpiu vaikų žinios pirmiausia gaunamos iš jų jutimų.
Priešoperacinis etapas: šiuo metu vaikai išsiugdo gebėjimą mąstyti simboliškai.
Konkretus veiklos etapas: šiame etape vaikai tampa logiškesni, tačiau jų supratimas apie pasaulį paprastai būna labai konkretus.
Oficialus veiklos etapas: gebėjimas samprotauti apie konkrečią informaciją šiuo laikotarpiu vis auga, tačiau atsiranda ir abstrakčių samprotavimo įgūdžių.

Šis kognityvinio vystymosi laikotarpis, kai abstraktus samprotavimas tampa akivaizdesnis, paprastai prasideda maždaug nuo 12 metų. Šiame amžiuje vaikai tampa labiau kvalifikuoti mąstyti apie dalykus kito žmogaus požiūriu. Jie taip pat gali geriau psichiškai manipuliuoti abstrakčiomis idėjomis, taip pat pastebėti šių sąvokų modelius ir santykius.

Naudoja

Abstraktus samprotavimas yra įgūdis, būtinas gebėjimui kritiškai mąstyti ir spręsti problemas. Šis mąstymo tipas taip pat yra susijęs su vadinamuoju skystuoju intelektu arba gebėjimu argumentuoti ir spręsti problemas unikaliais būdais.

Skystas intelektas apima abstraktų mąstymą apie problemas, nepasikliaujant vien tik esamomis žiniomis.

Abstraktūs samprotavimai įvairiais būdais naudojami įvairiais jūsų kasdienio gyvenimo aspektais. Keletas pavyzdžių, kai galite naudoti tokio tipo mąstymą:

Kai ką nors apibūdini metafora
Kai kalbi apie ką nors perkeltine prasme
Kai sugalvosite kūrybiškus problemos sprendimus
Kai analizuoji situaciją
Kai pastebite santykius ar modelius
Kai suformuoji teoriją, kodėl kažkas atsitinka
Kai pagalvoji apie problemą kitu požiūriu

Tyrimai taip pat rodo, kad abstraktus mąstymas vaidina svarbų vaidmenį žmonių atliekamuose veiksmuose. Nustatyta, kad abstraktūs mąstytojai dažniau elgiasi rizikingai, o konkretūs mąstytojai labiau vengia rizikos.

Abstrakčių samprotavimų poveikis

Žmonės, turintys stiprių abstraktaus mąstymo įgūdžių, paprastai gerai įvertina intelekto testus. Kadangi tokio tipo mąstymas siejamas su kūryba, abstraktūs mąstytojai taip pat linkę tobulėti tose srityse, kuriose reikalingas kūrybiškumas, pavyzdžiui, dailėje, rašyme ir kitose srityse, kuriai naudingi skirtingi mąstymo gebėjimai.

Abstraktus samprotavimas gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Tai gali būti naudojama kaip priemonė skatinti naujovišką problemų sprendimą, tačiau kai kuriais atvejais tai gali sukelti problemų:

Šališkumas: Tyrimai taip pat rodo, kad tai kartais gali skatinti įvairių tipų šališkumą. Kai žmonės siekia suprasti įvykius, abstraktus samprotavimas kartais gali paskatinti žmones ieškoti modelių, temų ir santykių, kurių galbūt nėra.
Katastrofiškas mąstymas: Kartais šios išvados, sugalvoti scenarijai ir ateities prognozės gali sukelti baimės ir nerimo jausmą. Užuot pateikę realistines prognozes, žmonės gali katastrofizuoti ir įsivaizduoti blogiausius galimus rezultatus.
Nerimas ir depresija: Tyrimais taip pat nustatyta, kad abstraktūs samprotavimo stiliai kartais siejami su nerimu ir atrajojimu. Šis mąstymo stilius taip pat siejamas su įvairiomis sąlygomis, įskaitant depresiją, nerimą ir potrauminio streso sutrikimą (PTSS).

Sąlygos, turinčios įtakos abstraktiam mąstymui

Mokymosi sutrikimų ir psichinės sveikatos būklių buvimas gali paveikti abstrakčius argumentavimo gebėjimus. Sąlygos, susijusios su sutrikusiais abstrakčių samprotavimo įgūdžiais, yra šios:

Autizmas
Demencija
Mokymosi negalia
Šizofrenija
Trauminis smegenų pažeidimas (TBI)

Natūralus senėjimo procesas taip pat gali turėti įtakos abstrakčiams samprotavimo įgūdžiams. Tyrimai rodo, kad mąstymo įgūdžiai, susiję su skysčių intelektu, pasiekia didžiausią reikšmę maždaug 30–40 metų amžiaus ir pradeda mažėti su amžiumi.

Abstrakčių samprotavimų patarimai

Kai kurie psichologai mano, kad abstraktūs mąstymo įgūdžiai yra natūralus normalaus vystymosi produktas, kiti teigia, kad šiems gebėjimams įtakos turi genetika, kultūra ir patirtis. Kai kurie žmonės gali pasinaudoti šiais įgūdžiais natūraliai, tačiau jūs taip pat galite juos sustiprinti praktika.

Keletas strategijų, kurias galite naudoti, kad padėtumėte tobulinti abstrakčius argumentavimo įgūdžius:

Pagalvok apie kodėl ir ne tik kaip: Abstraktūs mąstytojai linkę sutelkti dėmesį į įvykių prasmę arba į hipotetinius rezultatus. Užuot susitelkę tik į veiksmus, reikalingus tikslui pasiekti, apsvarstykite keletą priežasčių, kodėl tas tikslas gali būti vertingas arba kas gali nutikti, jei pasieksite tą tikslą.
Suformuluokite savo mąstymą: Kai artėjate prie problemos, gali būti naudinga tikslingai bandyti galvoti apie problemą kitaip. Kaip kažkas galėtų prie jo prieiti? Ar yra lengvesnis būdas pasiekti tą patį? Ar yra elementų, kurių nesvarstėte?
Apsvarstykite bendrą vaizdą: Užuot susitelkę ties situacijos specifika, pabandykite žengti žingsnį atgal, kad galėtumėte pamatyti bendrą vaizdą. Kur konkretūs mąstytojai labiau linkę susikoncentruoti ties detalėmis, abstraktūs mąstytojai daugiausia dėmesio skiria tam, kaip kažkas yra susijęs su kitais dalykais arba kaip jis sutampa su didinga daiktų schema.

Žodis iš „Wellwell“

Abstraktus samprotavimas leidžia žmonėms galvoti apie sudėtingus santykius, atpažinti modelius, spręsti problemas ir panaudoti kūrybiškumą. Nors kai kuriems žmonėms natūraliai sekasi tokio pobūdžio samprotavimai, tai yra įgūdis, kurį galite išmokti panaudoti ir sustiprinti praktikuodami.

Svarbu prisiminti, kad tiek konkretus, tiek abstraktus samprotavimas yra įgūdžiai, kurių reikia norint išspręsti problemas ir sėkmingai funkcionuoti.